Čia – ankstesnių temų tęsinys…
***
Kokius sveikinimus prisimenu, įsiminiau, buvau patenkintas? Tuos, kurie buvo originalūs, marginalūs… Apie kai kuriuos čia esu rašęs, bet tebus pakartota:
-
Kauno rotušėje mums su Albina skambėjo ne Mendelsono maršas, o Oginskio polonezas. Jį pagrojo mūsų draugas, kurio vardu vėliau mes pavadinome savo sūnų.
-
Vienos sukakties proga mane į darbą, iš darbo, su reikalais po Kauną vežiojo ilgas limuzinas. KTUG darbuotojų išnuomotas limuzinas.
-
Vedybų sukakties proga vaikai mums padovanojo vieną naktį viename Vilniaus viešbutyje, „Romeo ir Džiuljetos“ kambaryje.
-
Jubiliejaus proga gidas (sūnus) mudu vežiojo po Milaną, klausėme operos La Scala teatre.
-
Dukros vedybų ceremonijoje švedų bažnyčioje trys mūsų draugai sudainavo „Pas’vartyk, antela“.
***
Sąrašą norėjau pratęsti ankstesnėje temoje savaip pasveikindamas savo mielą Profesorių. Neleidote… Vakar buvau akademinių skaitymų ceremonijoje (gaila, aplinkybės neleido sulaukti pabaigos…), bet tai ir buvo akademiniai skaitymai…
Savo penktokus prieš Kalėdas mokiau savaip pasveikinti (net tas žodis netinka…) tėvus. Net vokus, atvirukus, rašalu rašančius rašiklius dovanojau, išaiškinau, kad reikia dovanoti pažadus. Beveik niekas iš vaikų tuo nepasinaudojo… Tradicijos „kietos“.
***
Taisyklės:
-
Jei sveikini taip, kaip galėtų pasveikinti bet kuris kitas, tai tegu ir sveikina tas bet kuris kitas.
-
Užtenka turėti vos kelis draugus, kurie moka sveikinti (laimė, juos turiu!) – ir visą gyvenimą būsi laimingas.
-
Sveikinimą sugalvoti sunkiau nei eilėraštį parašyti… Bet pastangos to vertos.
***
Bet paklauskime savęs – ar tu nori būti sveikinamas? Kodėl (nori arba nenori)?
Atsakymai
Burgis, 2011-02-26 09:21:19
Temos reitingams…
Žydrūnas, 2011-02-26 10:46:41
Reikė palikt tą temą 🙂
noriu būt sveikinamas tų žmonių kurie iš tikro mane pažįsta…galvoju ar tokių yra..na gal pora 🙂
D., 2011-02-26 13:18:51
Burgiui: o, ar kas nors Jus sveikino jubiliejaus proga, užduodamas panašius į ankstesniame įraše ištrintus klausimus? 🙂
Rimvydas, 2011-02-26 17:45:38
O kuo gi buvo blogi praėjusios temos klausimai/pasveikinimai?
Kam ten kas galėjo nepatikt?!
Tik spėjau perskaityt- ir neliko 🙁
O taip originaliai ir su geru jumoru (na, tebus humoru) buvo parašyta…
Povilas, 2011-02-26 21:03:43
Po galais – kai mane sveikina, aš nežinau, kur dėtis, specialiai pasitraukti lyg ir nepatogu… Ar tai gerai?
Kai facebook’e sveikina su gimtadieniais “draugai” vienas kitą, tai vis atsakymai: ačiū, ačiū, ačiū, thanks, thanks… Štai čia tikras “briedas” (gal klystu?).
Burgis, 2011-02-27 18:46:57
D.: 1) Mieli gimnazistai jubiliejaus proga man padovanojo narvelį su dviem kanarėlėmis… Aš jiems labai dėkingas, bet tą pačią dieną dovaną atidaviau kitiems žmonėms. Bet aš sveikintojams tikrai labai dėkingas už labai originalią dovaną!
-
Aš būčiau labai laimingas, jei kas nors kada nors mane taip pasveikintų! Bet nenusipelniau…
-
Mano draugai, man mieli žmonės visai neturi galvoti, kad kas nors gali mane įžeisti, kas nors gali man nepatikti – juk jie draugai! Prisitaikyti turi tik prisitaikėliai…
D., 2011-02-27 21:39:41
Burgiui: kodėl nenusipelnėte, man atrodo pirmiausia tokiems klausimams iškilti turėtų būti priežastis 🙂 o jei artimai pažįstat žmogų gal ir kyla, man dar taip nebuvo 🙂 o šiaip galvoju jei jau jubiliatas yra jūsų geras draugas, tai kodėl rašėte jog nedrįstumėt paklausti asmeniškai. Kažko nelabai supratau, bet tiek to, nesigilinsim ;).
Nepris, 2011-02-28 00:10:06
Palinkėjimas yra programa. O programos yra vykdomos ir tampa tikrove. Kitaip kokia būtų iš jų prasmė?
Todėl nesvarbu kokia proga — linkėti reikia labai atsakingai ir atidžiai. Geriausia yra linkėti iš vidinio skrydžio, šviesos, meilės ir gerumo būsenos. Tik tokiame palinkėjime yra tai, ko žmogui reikia iš tikrųjų.
Indraja, 2011-03-03 19:08:28
atsimenu vienąkart gal dešimtoj klasėje, ktu gimnazijoje, sveikindama jus, gerb.B.Burgi, gimimo dienos proga, įteikiau A. Muchos atvirutę. neatsimenu, ką parašiau, esu tikra, kad nieko originalaus, bet labai norėjosi, o dar atsiminiau, kad buvot sakęs, kad patinka tas dailininkas… baisu buvo padovanoti, galvojau gimnazistai gal taip nedaro, bet didžiavausi savim, kad padariau tai, ką jaučiau, kad noriu padaryt.
Burgis, 2011-03-04 09:59:27
Indraja, gerasis Tu mano žmogau, ar žinai, kodėl aš dar direktorius ir kodėl aš dar gyvas? Todėl, kad Tu man padovanojai tą atviruką, toidėl, kad visada prisimenu Tavo šypseną… Ačiū Tau!