Prakeikti išnaudotojai!

Marksas, žinoma, buvo kvailas neišprusęs žydas. Leninas, žinoma, buvo žiaurus ištvirkęs bukagalvis. Todėl fantastiška, kad septyniasdešimt metų bent pusė milijardo žmonių valgė jų kliedesių vaisius. Patikėję apie pridėtosios vertės nusavinimą, apie proletariato diktatūros galimybę, apie kapitalizmo supuvimą, apie komunizmo aušrą…

*

O šįryt per radiją vienas klausytojas priminė: „… Tai jūs išverčiate į šiukšlyną agurkus ir pomidorus, kad tik kainos nesumažėtų! Prisimenu, mane mokė, kaip kapitalistai išversdavo apelsinus į jūrą…“.

*

Tada aš ir prisiminiau su jumis padiskutuoti – yra išnaudotojai (parazitai!) ar jų nėra? Yra kapitalizmo skriaudžiamieji ar jų nėra? Kodėl tie skriaudžiamieji, jei jų yra, negali pasimokyti iš istorijos ir „nuversti kapitalistų valdžią“ (frazė iš jaunesnių klasių anuometinių vadovėlių)? Tik todėl, kad valdžių keitimo procesas visada ilgas ir skausmingas (žr. valstybių istoriją)?

*

Apsidairau aplinkui. Ar aš matau išnaudotoją (parazitą!)? Gal tai kažkuris iš mano draugų? O gal – o, siaube! – tai aš pats? Ne, aš negaliu būti, nes nesu kapitalistas, neturiu samdinių. Bet gal aš tarnauju kapitalistų įrankiu? Kodėl kai kurie mokytojai vis paniurna ir, panašu, tuoj ims versti kapitalistų valdžią? Kaip jiems nepatinka, kai aš sakau – mes dirbame rinkoje!  Kaip jiems nepatinka, kai aš sakau – darbovietėje neturiu nei draugų, nei priešų – turiu interesą. Man atrodo – visuomenės interesą, bet kitiems, neabejoju, atrodo – asmeninį gobšuolio interesą…

*

Bet mokykla net Markso-Lenino laikais nebuvo pagrindinė proletariato kovos vieta. Žiūrėkime į gamyklas, bendroves, bankus. Kas abejoja, kad bankininkai yra plėšikai, kraujasiurbiai? Tai kodėl niekas jų nenaikina? Laukiame, kol viršūnės nebegalės, o apačios nebenorės…

*

Baigsiu kuo pradėjęs. Didžiausia klaida – laikyti visas tavo pažiūrų neatitinkančias istorines asmenybes kvailiais. Norint kovoti su priešu, reikia žinoti jo ginklą. Kovoti verta tik su vertais priešininkais, o ne su kvailiais.

Atsakymai

Giedrius, 2011-06-27 11:14:58

http://www.lzinios.lt/lt/2011-06-27/pirmas_puslapis/is_daukanto_aikstes_i_daukanto_gatve.html

“Bibliotekas kuriantys buvę prezidentai JAV negauna iš valstybės ir valstijų dovanų pastatų, įsigyja juos patys. Ir jau tikrai ten nevyksta tokie dalykai, kad vertingiausi pastatai nuosavybės teise atiduodami viešajai įstaigai, kuri netgi nėra sukurta. ”

“Praėjus dešimtmečiui Kaunas ne tik rado patalpas dar gyvo ir sveiko V.Adamkaus muziejui, bet netgi padovanojo jas prezidento bičiulių įsteigtai viešajai įstaigai. Ar dar mūsų turtingoje valstybėje liko turto, kurį būtų galima imti ir padovanoti?”

Man patiko…Ir nereikia jokių bankininkų ar kitokių parazitų:)

D., 2011-06-27 11:57:41

Galiu patvirtinti klausytojo teiginį. Pats esu matęs kaip Vokietijos ūkininkas jei viršydavo pieno kvotą, kad negautų baudų, visą pieną išpildavo į srutų duobę.

Smokas, 2011-06-27 12:06:41

bet juk rinka, tai tokia pat dirbtinė idėja, kaip ir kiti -izmai, tik šiuo metu ji yra kol kas stipresnė už kitas. Galima užginčyti tuo, kad ši idėja nusipelno būti sipriausia, nes ji arčiausiai žmogaus natūralios prigimties. O kas žino viską apie žmogaus prigimtį ?

Smokas, 2011-06-27 13:04:20

esu turėjęs ir dabar turiu įdomią patirtį. Kadangi esu pastoviai profesiškai tobulinantis save žmogus, savo srityje stengiuosi būti priešakyje kitų. Į žinias ir išmanymą žiūriu kaip į visai materialų dalyką, kuris reikalauja investicijų į savo laiką ir lėšas. Žinios, khow how man yra tas pats, kaip ir naujas įrengimas, kuris įgalina darbą daryti kokybiškiau, greičiau, pigiau, tad ir joms galioja tos pačios rinkos taisyklės t.y. tu man aš tau lygiavertiškai. Per visą mano darbo praktiką (20 m.) tik vienas darbdavys investavo į mano profesines žinias. Kitų Įmonių savininkai supranta, kad paprašyti manęs už dyką atiduoti jam savo butą, automobilį ar kokį kitą savo asmeninį daiktą būtų nonsensas rinkos taisyklių atžvilgiu, tačiau labai nustemba, kai paprašytas apmokinti kitus darbuotojus, gauna iš manęs kategorišką atsisakymą. Jiems net į galvą nešauna, kad tai turi būti sprendžiama kaip ir rinkoje, aš tau tu man. Ir dar keisčiau tie savininkai kartu su tais atsiliekančiais bendradarbiais pradeda kalbėti apie lojalumą įmonei, draugiškumą, kolektyviškumą (na taip kaip senais gerais socializmo laikais). Kaip čia išeina ? Silpnesniui – kapitalizmas, o stipresniui priklauso socializmas ?

(nebe)nesvarbu, 2011-06-27 15:01:30

“ūkininkas jei viršydavo pieno kvotą, kad negautų baudų, visą pieną išpildavo į srutų duobę”

Rinka kvotų nenustato.

Persona Grata, 2011-06-27 17:48:24

http://www.youtube.com/watch?v=4Z9WVZddH9w

Drįsiu parekomenduoti šį filmą kaip labai gerą. Jei ne pasaulėžiūros keitimo pagalbininką, tai bent kaip kritišką, o kartu ir konstruktyvų žvilgsnį į sistemą, kurioj gyvenam. Tiesa, dabar išgąsdinsiu- jo trukmė apie 2,25 valandos 🙂

Smile, 2011-06-28 08:41:47

Smokui – beje buvo žmonių, kurie rimtai galvojo, kad socializmas skirtas silpniesiems, o stipriems žmonėms – nugalėtojams – jo nereikia. Džeko Londono filosofu gal ir nepavadinsi, bet šitokiomis idėjomis persunkta visa jo kūryba. Beje mano kartos moksleiviai (man 50) mėgo šį autorių – skatino tikėjimą, kad žmogus privalo pats savimi pasirūpinti, gauti paramą ir pašalpą atrodė net šiek tiek gėdinga. Kapitalizmas? tur būt. Bet man labiau patinka, negu infantilas, nuolat perkantis teleloto su tikslu praturtėti ir aiškinantis, ką jam vadžia skolinga, arba atvažiavęs į TV šou vyras pačiame fizinių jėgų žydėjime, kuris nesigėdydamas prisistato bedarbiu. Mano mama sakydavo “pasigėdytų”

sonata, 2011-06-28 13:08:12

Persona Grata: ačiū, vakar pusiukę filmo įveikiau, šiandien labai laukiu vakaro pratęst.

Andrius, 2011-06-28 20:24:50

D,

ką daro Vokietijos pienininkas neturi nieko bendro su rinka ir kapitalizmu – jis gi minta iš milžiniško parazitinio europos sąjungos žemės ūkio rėmimo aparato. Juk pats komentare užsiminėte apie “kvotas”.

Ne viskas, kas vyksta šiek tiek laisvesnėse šalyse, vyksta dėl kapitalizmo įtakos.

giedrius_m, 2011-06-28 23:37:55

Šiaip maisto pramonės rinka yra iškreipta visame pasaulyje. Tiek JAV ji yra (buvo?) dotuojama, tiek daugelyje kitų valstybių. Išsivysčiusios šalys gali pasigaminti daugiau maisto negu pačios suvalgo, o pačios neturtingiausios turi daugiau gyventojų negu gali pramaitinti. Gamtos strategija: jei sunku išgyventi, reikia daugiau vaikų.

O ir Lietuvoje viskas keitėsi. Prieš antrą pasaulinį Lietuva buvo agrarinė valstybė. Ar toks kiekis žemės ūkyje dirbančių žmonių dabar užsidirbtų? Turbūt ne. Žmones keičia technika.

Nepris, 2011-06-29 14:48:07

Ką besakytų susisvarbinę logikai, visos visuomenės paremtos labiau tikėjimu negu tiesa (ir mūsoji nėra išimtis).

Visuomenės pačios renkasi, kurioms tiesoms paves savo protus. Ir kai visuomenėje kyla noras išsipjauti, netrunka iškilti išmoningas “mąstytojas”, kuris jų įniršį įteisina. Jie įvynioja masių lūkesčius ir troškimus į laikmečio dvasią atitinkantį intelektualinį popierėlį.

Visi nusikaltimai prieš žmoniją buvo ir tebėra daromi prisidengiant filosofine tiesa ir istoriniu teisingumu.