Olimpiada – tik pretekstas parašyti šia tema…
Kiek iš olimpiados grįš visiškai patenkintų pasiektais rezultatais? Ar jų bus daugiau nei tų, kurie tikėjosi geresnių?
*
O iš visokių meno, mokslo konkursų, atrankų į prestižines mokyklas, kurių grįžta daugiau – patenkintų ar nepatenkintų?
Kylame aukščiau: o iš gyvenimo konkursų už sutuoktinius, vaikus, anūkus, darbovietes, gyvenimo būstus ir apskritai – už pasisekusius gyvenimus, – kurių daugiau? Prieš saulėlydį…
*
Viena aišku – pralaimėjusių visada daugiau. Bet ar tai reiškia, kad visi pralaimėjusieji yra nepatenkinti? Jei taip būtų, tai kas gi dalyvautų tuose dalykų ir gyvenimų konkursuose? Leidžiamės žemyn ir įsitikiname – jokia olimpiada nevyktų, jei visi važiuotų tik laimėti medalius. Žinoma, moksleivių pasaulinėse mokslo olimpiadose iki trečdalio dalyvių gauna medalius, bet tai moksleivių… (Beje, žurnalistai dažnai nė nežino, kiek ten tų aukso medalių išdalyta…).
*
Ir vis tik – tai labai sunkus klausimas: dalyvauti ar nedalyvauti? Dabar jau nekalbu apie sporto, meno, mokslo konkursus. Kalbu apie gyvenimo konkursus. Kada žmogus pasiduoda ir nusprendžia nedalyvauti? Jūs žinote, kiek žmonės prigalvoja pasiteisinimų, paaiškinimų sau ir kitiems kodėl nedalyvauja. Dažniausiai manęs neįtikina! Aš koviausi, kaunuosi ir kausiuos! Ir tai fone vis didesnių pašaipų, užjaučiančių žvilgsnių, smerkiančių replikų, svarių patarimų „slow down“ (taip man sako vienas draugas iš užjūrio…).
*
Bet visada žinau, kad būtina savikontrolė. Nes matau, kaip kaunasi kai kurie kiti: klastingai, šlykščiai, suktai… Neturėdami nei gamtos, nei Dievo duoto pagrindo. Neturėdami nei vaikystėje, nei jaunystėje prakaitu uždirbto pagrindo. Ir tada galvoju – gal ir aš toks? Jau rašiau, kad mane siutina tas madingiausias dabar Vakaruose raginimas: „self-confidence, self-confidence…“. Patikėję juo savimylos kartais yra tokie „lūzeriai“ (dar vienas reikšmingas žodis!), tokie „lūzeriai“! Deja, dažniausiai jie patys to jau nesupranta…
*
Kas mėgsta tuos, kurie vis lenda ir lenda į priekį? Važiuoja į Rio ir… nepersistengia ten. Užima vietas valstybės tarnybose, universitetuose ir… nepersistengia ten.
***
Matote, kokie viražai? Šios temos tęsinys dar bus…
Atsakymai
Rasa, 2016-08-16 20:16:53
Nemanyčiau, kad gyvenime daugiau pralaimėjusių 🙂 Tas “laimėjęs” (ypač gyvenime) yra labai jau sąlyginas dalykas. Labai.
Nes gyvenime turime tik vieną visiškai lygiavertį sau partnerį- patį save. Jei padarome viską ką galime ir daugiau, jei pralenkiame patys save- mes laimėtojai. Jei ne- mes pralaimime.
O visa kita tik žaidimai… Tik bandymai pasikelti save kaip š…ą ant šakių kitų sąskaita. O… aš va už tą geresnis! Ir už aną! Ir už tuos penkis!
Koks turi būti tikras laimėtojas, sužinojau kai man buvo maždaug ketveri. Mano geriausiam draugui, kurį labai mylėjau, buvo penkeri. Už namo mes bėgdavom lenkčių. Jis nubrėždavo starto liniją ir finišo. Tada mane nuvesdavo iki trasos vidurio, o pats nueidavo prie starto linijos. Ir tada “start”!!! Ir lėkdavom abu iš visų jėgų. Iki finišo jis mane dažniausiai aplenkdavo, bet tik vos vos. Kartais abu atbėgdavom kartu. Bet labai laimingais ir nugalėtojais visada jausdavomės abudu. Nuo tada žinau- kartais kur kas didesniu nugalėtoju jautiesi ne “nugalėjęs”, o leisdamas kažkam aplenkti tave ir matydamas jo laimingą veidą ☺
juristas, 2016-08-16 22:48:05
prieš 100 metų dauguma žmonių buvo valstiečiai, kuriems rūpėjo ne gyvenimo konkursai, o kaip pramaitinti šeimą ir laiku šieną sugrėbti. Dabar ES žemės ūkyje dirba keli procentai, gamyba perkeliama į Aziją, vis daugiau darbų padaro technika. Ką veikti? Ir prasideda žiurkių kovos…
Burgis, 2016-08-17 08:07:42
Rasai: Jūs nesupratote temos poteksčių…
Bandysiu padėti.
***
Brežnevas, Kenedis ir de Golis nutarė išsiaiškinti, kuris greičiau bėga. Surengė varžybas. De Golis atbėgo pirmas, Kenedis – antras, Brežnevas – paskutinis.
Rusijos laikraščiai parašė: „Brežnevas užėmė prizinę trečiąją vietą, o Kenedis atbėgo priešpaskutinis.“
***
Atėjo žmogus pas gydytoją.
– Daktare, padėkite! Beveik kiekvieną naktį šlapinuosi į lovą… Visai nervus sugadinau, esu piktas ir liūdnas.
Gydytojas paskyrė vaistų. Po poros savaičių atsitiktinai sutiko tą žmogų mieste. Eina žmogus linksmas, patenkintas, švytintis!
– Tai padėjo vaistai? – klausia gydytojas.
– Padėjo, daktare, padėjo! – sako žmogus.
– Tai visai nebesišlapinate į lovą? – stebisi gydytojas.
– Šlapinuosi, šlapinuosi! Tik į galvą nebeimu!
Juozas P., 2016-08-17 10:31:50
Puikybė. Mirtina nuodėmė. Berods, ir pas budistus.
skaitytojas, 2016-08-17 11:05:20
Juristui: prieš 100 metų vyko I pasaulinis karas-valstybių kovos.Manau,kad ir valstiečiams labai rūpėjo,kaip ,vykstant karui,išlikti gyviems ir išsaugoti savo turtą.
skaitytojas, 2016-08-17 13:20:51
Doc.Burgiui: Koks Jūsų požiūris į šią problemą:
http://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/lasteliu-kaina-100-tukst-doleriu-taip-jei-jos-zmogaus-20160817161649.htm
Ar tai laimėjimas (negalintys turėti vaikų turės galimybę jų turėti) ,ar pralaimėjimas (prekyba žmogaus ląstelėmis)?
Burgis, 2016-08-17 21:32:24
skaitytojui: dirbtinis žmogus, ne tavo kūno dalis yra tik dirbtinis žmogus. Bet… Jei nėra kito būdo susilaukti vaikų – aš pateisinu! Bet jokiu būdu nepateisinu iš to daromo biznio!
Rūta, 2016-08-18 08:27:52
Skaudi tema. Kaip aštrus spyglys primenanti ką mes praradome (o gal niekada ir neturėjome) ir ko jokios programos nemoko – turėti GĖDOS. Toji, šešėlinė, kartais užkabinama ir vėl užtušuojama valstybės lėšų švaistymo pramoga komandiruočių pavidalu… Visiems, kas “verti medalio”, t.y. valdžios meilės – išrašyti komandiruotes ten, iš kur grįžtama gerokai pastorėjusia pinigine ir praplatėjusiu nuo įspūdžių pakaušiu, nesvarbu, kad važiuojama a la reprezentuoti konkrečios srities ar net visos šalies ir keistis patirtimi :(. Nesvarbu, kad dažnai ten iš viso nėra ko važiuoti ir/arba ten važiuoja tie, kurie nei reprezentuoja, nei patirties perduoda, nei juo labiau geba jos pasisemti… Kartą tiesiai šviesiai paklausiau – o kaip jautiesi, ne gėda?, ten gi darbo grupė renkasi konkrečiu tikslu, o tamsta gi ta tema lietuviškai nesupranti nieko, tai ką ten angliškai, ką pasakysi, jeigu paprašys į temą pasisakyti? Atsakymas – tas važiavo, anas važiavo, ir dar tas važiavo, visi jie sakė, kad nieko nesupranta, pasakė, kad atvažiavo PAŽINTINIAIS tikslais ir viskas ok. Na taip, pažintiniais irgi gerai, tik tie, kurie gėdos turi, pažintiniais tikslais važiuoja už savo pinigus, o ne už valdiškus ir ne ten, kur kiti dirbti važiuoja. Ir kurie iš jų laimėtojai? Tiksliau, kurie jaučiasi laimėjusiais? Ir kas juos mėgsta? Jiems svarbu, kad jie mėgsta patys save ir yra mėgstami tų, kurie į juos panašūs. O jų daug 🙂
petras, 2016-08-18 13:58:34
Skaudi tema atveria nišą verslui. Pasibėdavojimų ir verksmų, nuoskaudų ir visų blogų nutikimų išklausymas už pinigus. nemažai kas tiekia panašias paslaugas, bet su moralais, komentarais, pamokymais, pastabom, per brangiai ir t.t., o reiktų tik pinigus paimt ir išklausyt akis į akį.
Rūta, 2016-08-18 14:43:46
Taip, Petrai, jeigu užsiimsit tuo, manau, kad būsit geriausias moterų draugas, svarbiausia neužmiršti laiku pasakyti “dieve, dieve, kokia tu vargšė” ir nepasakyti ko nors per daug, t.y. ką daryti jos ir pačios žino :))) O su pinigais tai sunkiau – baisiai konkurencija didelė, ir svarbiausia – nesąžininga, ta prasme, kad apstu tokių paslaugų nuo už belekiek iki už dyka – pradedant psichiatrais, psichologais, kunigais, būrėjom, geriausiom draugėm ir baigiant virtualiais nuodėmklausiais, kurie dirba žemiau sąnaudų :))) Bet jeigu labai pasistengus, gal kas ir gautųsi :))))
petras, 2016-08-18 16:16:52
Tai sakau, jie panašias paslaugas teikia, bet arba ima pinigų per daug arba kiša savo nuomonę. o reik tik imti pinigą ne per daug ir pritarti ir linksėti 🙂
tik va ar po perklausų po to pačiam tokios paslaugos neprisireiktų 😀