Jau! Matau! Dabar nebeskubėk! Noriu tavęs tokio jauno… Tokio gaivaus… Noriu tokio tavo pažado. Noriu tik pažado. Noriu, noriu, noriu!
*
Žinau, kas bus po to. Žinau, kad sulauksiu. Nenoriu tuoj, nenoriu visko iškart… Dabar tu – lėtai, o aš – greitai. Turiu spėti tave įkvėpti, įsižiūrėti, pamatyti kiekvieną tavo spalvą, kiekvieną švelnybę… Noriu pajusti grėsmę – aistros, žiedų, vėjų, sprogimų visose šakelėse grėsmę…
*
Tu jaunas. Ir aš noriu pabūti jaunas. Tu viltis. Ir aš dar noriu būti viltis. Tu dovanoji man, bet ir aš noriu dovanoti tau. Juk mes mylime vienas kitą, pavasari!
*
Darome viską, kad tau patiktume. Pakarpėme, pagrėbstėme, papurenome, patręšėme… Pakabinome inkilėlių. Dar nudažysime tvorą. Dar nuplausime grindinį. Dar parišiu naują sūpynių lentelę, nes vaikučiai užaugo, nebetinka lopšelis… Matai, pavasari, kaip viskas greitai kinta. Todėl tu dabar neskubėk, nes mane pavasarinė nemiga užkamuos. Nerimo nemiga, pavasari, nerimo, kad tu labai greitai prabėgsi, aš nespėsiu pasidžiaugti…
Atsakymai
Burgis, 2013-04-25 18:21:34
Tik tiek… Pilnatis. 🙂