Aš šiandien gavau naują automobilio techninės apžiūros taloną!!! Aš jį gavau! (Kiti sako: praėjau techninę apžiūrą, atlikau techninę apžiūrą, pravariau techninę apžiūrą…).
„Kas čia tokio?“ – paklausite jūs. „Jauni jūs esate, va kas čia!“ – atsakysiu jums. O mane žudo prisiminimai…
***
Kartais į mūsų mokyklą atvažiuodavo kilnojamoji stomatologijos studija. Gręždavo dantis. Na, žinote, tokiu grąžtu, kuriuo ardo asfaltą. Aš toje kėdėje nualpdavau. Mane atgaivindavo ir sakydavo:
– Eik namo, pailsėsi, ateisi rytoj.
– Ne, – atsakydavau aš, – rytoj tai jau tikrai neateisiu!
Vėl gręždavo. Aš vėl alpdavau…
*
Dabar, kai einu į stomatologijos (odontologijos) kabinetą, visą laiką sau mintyse kartoju: „Beveik 50 metų praėjo, nebijok! Dabar tame gulte smagiau nei Turkijos kurorte!“ Nepadeda. Kai pasako, kad vietinio nuskausminimo tikriausiai nereikės, aš ryžtingai pasakau: „Reikės! Būtų gerai ir ne tik vietinis.“ Bet jie nesutinka…
*
Apskritai aš buvau linkęs alpti. Kartą viena simpatiška medikė po eilinio alpimo (ėmė kraują…) paaiškino, kad mano organizmas labai labilus. Ir taip gražiai nusišypsojo, kad supratau, jog tai visai nebloga organizmo savybė ir ji, ta medikė, nieko prieš ją išbandyti. Net susidrovėjau. Mat buvau atėjęs pažymėjimo, kad esu sveikas ir galiu tuoktis. Už kabineto durų laukė mano mylimiausioji…
*
Alpimas galėjo būti viso mano gyvenimo lemtis, nes viena patraukli mergaitė, kuri buvo beužvaldanti mano protą ir širdį, po eilinio alpimo skalbė mano kruvinus marškinius – griūdamas persiskėliau galvą. Supratau, kad tai vos ne biblijinis veiksmas ir norėjau tai mergaitei pasiūlyti visą gyvenimą skalbti mano marškinius, bet paskui jos pagailo – nėra lengva visą gyvenimą gyventi kartu, žinant, kad gyveni su trenktu…
*
Bet tai kita istorija, papasakosiu ją vėliau, kai mano senatvė bus tiek įsisenėjusi, kad apkaltinti mane vyrų nuodėmėm bus tiesiog nepadoru. Gal kitą mėnesį.
***
Dabar – apie techninę apžiūrą. Seniai tai buvo. Milicija buvo, o ne policija. Įsigijome savo pirmąjį automobilį „Moskvitch – 412“. Tiesą sakant, uošviai labai padėjo. Bet tik tada, kai suprato, kad jų vienturtė gavo vyrą, kuris vertas visų pinigų, kuriuos jie taip sunkiai uždirbo…
Ir sutapk taip – tai metais, kai reikėjo „moskvičiuką“ pristatyti pirmai apžiūrai, buvo pasiūlyta neįtikėtina paslauga – apžiūra prie fakulteto! Suvažiavo daugybė automobilių, atėjo du milicininkai… Diena pasitaikė karšta.
Mūsų automobiliukas buvo obolmušis. Tiesa, gimęs jis buvo mėlynas, bet nuo senatvės jo šonuose atsirado rudos dėmelės, kurias kažkas uždažė pilkai. Bet tai buvo ne pati didžiausia bėda. Akumuliatorius buvo dar senesnis už automobilį. Taigi tą dieną aš maždaug kas dvi valandos užvesdavau automobilį, kad jis ir milicininkui priėjus tinkamai užsivestų – „iš pirmo karto“. O laukti teko ilgai – visą pusdienį! Kai pagaliau milicininkas priėjo, pirmiausia paklausė:
– O tu ką dėstai?
Atsakiau, kad matematiką…
– O, kaip aš nekenčiu matematikos! – rėžė specialistas.
– O, kaip aš nekenčiu milicininkų! – turėjau atsakyti aš. Bet neatsakiau. Buvau jaunas, o mano automobiliukas buvo obolmušis (ar obolmušas?).
– Važiuok namo! – pasakė milicininkas. Ir net nepaaiškino, ar dėl to, kad automobiliukas obolmušis, ar kad aš dėstau matematiką.
*
Daug metų prabėgo nuo tų dienų, daug… Dabar kartais jau visai naują automobiliuką vežu techninei apžiūrai, o jausmas vis toks pats – neišlaikysiu tos apžiūros, neišlaikysiu!
Ir šiandien – per plauką! Viską baigęs toks labiau platus nei aukštas specialistas pasakė:
– Neapšviečiamas užpakalinis valstybinis numeris.
Šokau ieškoti pagalbos. Ten pat – „servisas“. Toks paslaugus vyrukas priklaupė ir sako – apšviečiamas! Dar kumčiu padaužė – apšviečiamas! Aš grįžau atgal tuos 30 metrų ir išdidžiai sakau:
– Apšviečiamas, patikrino!
Pažiūrėjo – tikrai apšviečiamas. Ir gavau tą pažymėjimą!!!
P.S. Nekaltinu to tikrintojo. Pirma, gal ten „nėra kontakto“. Antra, aš nesusipratau pats pažiūrėti… Jaudinuosi, kad juos kur šunes! Vis tas milicininkas akyse…
Atsakymai
Mindaugas, 2010-07-09 17:18:26
Aha, pajutote ką junta studentai eidami į egzaminą!
epas, 2010-07-09 17:56:20
Supratau, kad nualpote dar porą papildomų (be įprastinių) kartų: vieną, kai užplūdo prisiminimai, o antrą – kai specialistas pasakė, kad nešviečia. Labai labilu, labai.
Burgis, 2010-07-09 18:24:56
Mindaugui: o aš nebuvau studentas?! Ne, tai nepalyginami dalykai… Dėl to epas ir tyčiojasi – jis niekada nealpsta. Todėl ir piktas…
Vytautas, 2010-07-09 19:42:17
Taip gerb. B. Burgi butent taip as jausciaus kaip Jus, vel eidamas laikyti pas Jus egzamina 😉
epas, 2010-07-09 20:27:19
Nesityčioju. Net negalvojau to daryti. Tiesiog man patiko jūsų dipolinė struktūra alpimas-labilumas. Esu nualpęs ir aš, nesigėdinau, kai tai nutiko, bet man paaiškino gydytoja, kad, žiūrint į bėgantį kraują tai nutinka dažnam.
Rasa, 2010-07-09 20:35:05
Mhm, mūsų stiprioji lytis… Turiu namie du tokius alpukus. Vienas sakė, kad vaikų nedarys, jei paskui, kai žmona nėščia, reik dėl visa ko iš venos kraują duot, nes mokykloj irgi nualpo kažkada duodamas, kitas- po stomatologės, reikėjo gaivint…
Aš tai bent dėl mažakraujystės alpdavau, o vyrai… ;D
Na, ką padarysi, turiu draugės vyrą donorą, jei kas, padės, nes mano kraujas retokas (Manoma, kad ši kraujo grupė atsirado 15 –10 tūkstančių metų pr. m.e. Himalajų apylinkėse) Hmmm, dabar užmečiau akį ir žiūriu azijiečiai tokio kraujo daugiausiai turi :))))) Na, ką žinai žmogus kokius protėvius turėjai kažkada… :))))
O technikinė tai grynas nervų gadinimas kai turi tokias mašinas, kaip mūsų :)) Prieš praeinant turi įdėti į jas tiek, kiek jos pačios vertos :))) Bet Burgiui ko jaudintis? 😀
Rasa, 2010-07-09 20:36:00
epui: tai gydytoja tave tik guodė… 🙂
Burgis, 2010-07-09 20:45:11
Vytautui: nejaugi Jūs laikėte pas mane egzaminą? Tai turėjo būti labai seniai! Nes dabar jau niekas nebelaiko, tik pažymio ateina…
Man patikdavo egzaminų stresas… Primindavo šuolius į vandenį nuo tilto: bijai, bet žinai, kad nieko blogo nenutiks.
epas>Rasai, 2010-07-09 20:55:54
Neguodė,- persigando jinai, tai aš ją paguodžiau:) Buvau užsiėmęs net keliuose būreliuose, tai nelikdavo laiko nei pavalgyt dorai, ką jau ten kalbėti apie poilsį. Tai, kai per chemijos būrelio užsiėmimus trūko švirkštas ir susmigo man į pirštus, na, jau sakiau, kuo baigėsi. Bet egzaminai, tai tikrai nebuvo kažkoks ypatingas stresas, gal dėl to, kad mokslams irgi laiko mažai likdavo. NB. Prašau komentuoti ne mano komentarus, o gerb. Burgio dipolinę struktūrą: alpimas-labilumas, odontologė-policininkas, matematikas-specialistas ir t.t.
epas, 2010-07-09 21:23:19
Gerb. Burgi, ačiū už supratimą, pasirodė, kad įvyko klaida siunčiant. Rašiau iš naujo – tai ne visai pažodžiui ir pakartoti galėjau:)
zore, 2010-07-10 09:01:08
Kas dėl egzaminų, aš juos prisimenu, kaip anekdotus. Kiek baimės, kiek įtampos… O paskui baikos ir juokas…
Sana, 2010-07-10 17:06:46
P. Burgi, kaip tai niekas nebelaiko egzaminų? Visuomet įsivaizdavau kad į tiksliuosius mokslus stoja motyvuoti žmonės, kurie nebijo mokytis (galų gale juk ir stoja ten dauguma dėl to, kad patinka), tad, hmm, kažkaip ir netikiu, kad ateina tik dėl pažymio…
Nepris, 2010-07-10 17:45:23
oi, Sana, kokia Jūs nesugadintas žmogus 🙂
Burgis, 2010-07-10 19:03:07
Taip, Sana, tai, kas liko, labai skiriasi nuo to, kas buvo…
Ursus, 2010-07-10 22:53:46
80% sėkmės apžiūros metu yra nuplautas variklis ir, aišku, lemputės. Matydamas šlapią ir šampūnu kvepiantį variklį, TA prievaizdas iškart pajaučia pagarbą sau ir savo darbui, kas automatiškai neutralizuoja jo norą šokdinti TA subtilybėse ir svarbume nesusivokiantį inteligentą, kuris, jo požiūrių, tik netyčia gavo vairuotojo pažymėjimą, todėl visa kita einasi žymiai lengviau. Matyt variklis nuplautas nebuvo, kad dėl numerio lemputės pasiuntė atgal. Neturėjo to daryt, tokį pažeidimą turėjo tik pažymėt apžiūros lape ir paleist, palinkėjęs gero vėjo. Kita vertus, kaip tikrą lietuvį, mane džiugina faktas, kad Magnus Burgis irgi “bijo savų pelių” :). Per egzaminus taip neatrodydavo. Alpti, aišku, netekdavo, bet ramu niekada nebūdavo. Net ir dabar tarybinių laikų odontologas su elektriniu tų laikų perforatorium baisiau neatrodo :). Bijau ir as jų, dėkui likimui, tik viena kartą teko su jais susidurt gyvenime, iki šiol pratempiau be gilesnės pažinties su šios srities specialistais. Nors jau teks. Irgi reiks prašyt vietinio nuskausminimo. P.S. Kaip idomiai žaidžia Vokietija su Urugvajum. Malonu žiūrėt!
Burgis, 2010-07-10 23:29:11
Ursus: va, čia buvo mano klaida! Kai paprašė pakelti variklio gaubtą (kapotą), aš supratau, kad turėjau tą variklį nuplauti… Bet priminkite man, kada aš paskutinį kartą ploviau variklį? Pats arba kiti? Gėda!
P.S. Jei Urugvajus būtų turėjęs vokiečių vartininką…
petras, 2010-07-12 09:43:40
joa, man tai labiausiai nemalonu ait pas dantistus ir chirurgus. jie pastoviai krapšto ir maigo ten kur skauda 🙂 ir pjausto.
Algirdas, 2010-07-14 13:34:52
🙂 🙂 🙂 juokiausi skaitydamas, juokiausi balsu 🙂 B.B. savam stiliuje, pamenu, eidavau į jo paskaitas ne del matematikos, o dėl to, kad tiesiog įdomu būdavo klausyti jo šposų, prisiminimų, pamokymų ir t.t. Pagarba.
Lina Krutulyte, 2010-07-16 10:02:20
obUOlmusis nuo zodzio obUOlys 😛
del galunes tai gal galima gincytis dar.