Buvo žmogus – ir nėra žmogaus… Mylimosios tėvą išsiuntėme į amžinybę. Skaitiklis tiksi atgal, kas sekundę primindamas šviesias akimirkas su Stanislovu Šegždavičiumi, vėl apšviesdamas jo išminties krislus, vėl sugrąžindamas mums mūsų jaunystę, mūsų vaikams – vaikystę. 80 metų jis kūrė mums laimę ir išėjo taip, kad vargo nepajustume. Ačiū Tau, Gerasis Žmogau! Amžiną atilsį!
Atsakymai
anupriute, 2007-12-09 19:51:37
Užjaučiame Jūsų šeimą, išėjus mylimam, brangiam, šiltam, Žmogui…,,kuo buvo jis- esame mes, kuo yra Jis- būsime mes…,,
Rasa, 2007-12-10 11:28:32
Nuoširdi užuojauta Jūsų šeimai.
“Gyvenimas paprastai į mirtį rimtai nežiūri. Jis juokiasi, šoka ir žaidžia, jis stato, kuria ir myli mirties akivaizdoje. Tik tuomet, kai susiduriame su viena konkrečia mirtimi, pastebime jos trūkumą ir suglumstame.” (R. Tagorė)
ligonis, 2007-12-10 18:34:32
užuoja Jums, Dėstytojau, bei jusu šeimai
Vita, 2007-12-13 10:45:06
Gerbiamas,Dėstytojau.
Nuoširdi užuojauta Jūsų šeimai,
Išsaugokite vienintelį, pati nuostabiausią atminimą apie jį.
Mes gyvenime esame svečiai vieną dieną ateinam, o kitą vėl išeiname
Burgis, 2007-12-13 16:33:14
Ačiū, mielieji guodėjai! Jūsų gerumas sugrįš Jums penkeriopai!