Artėja metas, kai abiturientai turės apsispręsti, ką studijuoti, kur studijuoti. Pagalvojau, kad jiems gali padėti keli štrichai apie mano darbus – iš patirties.
*
Inžinierius. Jau rašiau ir sakiau: jei nemėgsti ir nemoki gaminti daiktų (nesvarbu kokių!) – nebūsi inžinierius. Tada pasiklausk, gal duoną gali valgyti parduodamas savo žodžius, mintis, tekstus?
*
Programuotojas. Dabar, kai kompiuterių galia beribė, žymiai svarbiau ką užprogramuoti (suprogramuoti), o ne kaip. Turi turėti idėjų ir vaizduotės. Turi net būti bent šiek tiek meninės prigimties.
*
Žurnalistas. Reikia rašyti kitaip ir giliau, o beveik visi rašo kaip visi ir apie viską. Vienas leidinys ima spausdinti horoskopus ir – visi ima spausdinti horoskopus. Vienas ima skelbti anekdotus – daugybė metasi ten. Tas pats apie sudoku, patiekalų receptus ir t.t. Ar galėsi rašyti giliau? Ar turi vaizduotės kaip rašyti kitaip?
*
Vadovas. Viską lemia kadrai! Investuok į žmones, ieškok grynuolių ir… išnaudok juos. Kapitalizmas numato išnaudojimą. Bet būk geras kapitalistas. Dar kartą: ne įranga, ne vieta, net ne verslo, darbo idėjos – viską lemia puikūs atlikėjai.
***
O jūs, gerbiami šios svetainės lankytojai, gal irgi ką nors galite patarti „iš patirties“?
Atsakymai
Burgis, 2012-03-11 10:05:52
Įvertinkite patarimus…
įdomu, 2012-03-11 12:12:26
Dėl programuotojų nesutinku. Programuotojas inžinierius, gamina daiktus. O sugalvojimui kokius daiktus gaminti visai nebūtina būti programuotoju, tam yra kiti žmonės. Turi idėjų, nori jas realizuoti ir parduoti? – samdyk programuotoją, o ne pats tapk programuotoju.
Geriausi programuotojai, kuriuos pažįstu, tikrai nepasižymi itin ryškiu meniškumu ir sugebėjimu pastebėti naujas galimybes. O geriausi idėjų generatoriai, kuriuos pažįstu, neužsiima programavimu o palieka tai programuotojams. Kam suplakti skirtingus dalykus.
Kitaip, 2012-03-11 12:39:01
Na, dėl inžinieriaus nesutinku. Aš asmeniškai nemėgstu gaminti visokių rankdarbių, pavyzdžiui, kai per technologijos pamokas reikėdavo lipdyt iš molio, baisiausiai keikdavau visą pasaulį. Bet viena konkreti inžinieriavimo šaka man labai tinka ir patinka, ir, galiu pasakyt, neblogai sekasi. 🙂
Vladas, 2012-03-11 12:48:36
Kelios istorijos “iš patirties”:
1983 m. aštuoniolika grupiokų baigėme “Automatiką ir teleęmechaniką”. Kasmet susitinkame su žmonomis, vaikais (kartais ir anūkais). Iš visų, tik aš vienas 5 metus dirbau telemechanikos meistru Jonavos Azote. Šiandien turime eksministrą ir atstovą prie NATO, advokatą, mokesčių inspekcijos inspektorių, Ryšių reguliavimo tarnybos inžinierių, du laikraščių leidėjus, siuvimo fabriko savininką, santechnikos darbų įmonės savininką, medžio gaminių įmonės savininko žmoną ir bendarsavininkę, programuotoją, unikalios buhalterinės programos autorių ir aptarnautoją ir t.t.
Kita istorija panaši:
Dukra, pabaigusi KTU verslo vadybą, 5 metus augino vaikus ir vėliau pasinėrė į draudimo biznį. Vienas draudimo brokerių įmonės vakarėlių vyko tema “kuo aš norėjau būti vaikystėje”. Besikalbant ta tema paaiškėjo, jog nei vienas ir beveik 50 darbuotojų savo ateities jaunystėje nesiejo su draudimo verslu, o apie draudimo brokerius Lietuvoje prieš 10- 15 metų vargu ar iš vis kas nors buvo girdėjęs.
Išvadas abiturientams leisčiau daryti patiems. Galiu tik pridurti, jog spėju, kad jų pasaulis bus dar dinamiškesnis ir sparčiau kintantis:).
sonata, 2012-03-11 18:50:45
Sutinku su gerb. Vladu dėl sparčiau kintančio pasaulio. Leidau sau pafantazuoti, kad nemažai daliai žmonių gali tekti įvaldyti po kelias, nebūtinai giminingas specialybes. Architekto ir statybų inžinieriaus, ekonomisto ir teisininko, žurnalisto ir ekonomisto, politiko ir vadybininko, mediko ir pedagogo, psichologo ir pedagogo. Kombinacijos gali būti įvairiausios. Nematot prasmės? Taip, tokias specialybes renkasi skirtingų asmenybinių sanklodų žmonės, bet ko nepatobulinti savo silpnesnės pusės? O galimybių saviraiškai tada gerokai padaugėja. Nors ir sakoma, kad devyni amatai – dešimtas badas, bet kiek pažįstu “dvigubų” specialistų, jie kur kas pranašesni darbo rinkoje ir jų veiklos rezultatai kur kas geresni. Taip, laikas ir lėšos antrai specialybei įgyti yra kita kalba – minėjau, tik fantazuoju.
Praeivis, 2012-03-11 20:02:22
įdomu: Negana to, kad greičiausiai nebūsiu programuotoju, bet neįsivaizduoju savęs visą gyvenimą atliekančio man paskirtas užduotis be jokios kūrybinės laisvės. O kur mano idėjas dėt? Negi gali būti toks žmogus, kuris visiškai neturėtų minčių, idėjų, fantazijos (čia kaip jūs apibrėžiat programuotoją-“implementerį” – ką pasako, tą ir kodina). Iš kur žmogui tada motyvacijos tokį darbą dirbt? Čia mano ir jūsų požiūriai greičiausiai prasilenkia.
įdomu, 2012-03-11 21:19:33
Praeivi, programavimas tai tarsi nesibaigiantis rebusų sprendimas, o tai bent jau man yra labai įdomu. Kaip ir mokykloje spręsti uždavinukus man visada būdavo tiesiog įdomu. Va kiti žmonės net laisvalaikiu pildo visokius sudoku ir pan. Dėl įdomumo. O programuojant ta sprendimų paieška vyksta kiekvieną dieną, kasdien susiduri su netikėtais uždaviniais kuriuos kasdien išsprendi.
O pamąstymai apie motyvaciją gana juokingi. Jeigu visus vežtų vienodi dalykai, tai visi būtų vienodos specialybės. Kiekvienam savo.
Arvydas, 2012-03-11 21:21:20
Kelios mano improvizacijos nurodyta tema 🙂
*
Policininkas. Sustabdysi n-ąjį pažeidėją, kuris toje pačioje vietoje nepaiso kelio ženklo. Neskubėk jo bausti! Padaryk daugiau, nei iš Tavęs tikisi vadovybė, kolegos ar pats pažeidėjas. Išsiaiškink, kodėl šioje vietoje žmonės pažeidžia taisykles. Gal reikėtų perspėti kelių direkciją, institucijas, atsakingas už saugų eismą bei transporto srautų planavimą? Gal ženklas nebeatlieka jam numatytos funkcijos? Gal jį reikėtų nuimti arba pakeisti kitu? Bet kuriame darbe stenkis padaryti daugiau, nei iš Tavęs tikimasi.
*
Dizaineris. Užsakovas paprašė paruošti kalendoriaus maketą. Spaudžia kiti projektų terminai, vadovas nori įkišti papildomų darbų, spaustuvė jau tris dienas neatsako į Tavo užklausą apie spalvų kalibravimą jų spausdinimo mašinose. Šioje vietoje nepasirink lengviausio kelio, nenumesk užsakovui bet ko, savo darbą atlik sąžiningai ir gerai. Atsimink: įmonės įsikuria bei bankrutuoja, tačiau Tavo reputacija „keliauja“ su Tavimi.
*
Vadybininkas. Pats vasaros vidurys. Begalės darbų. Po savaitės – atostogos. Nepalik nepabaigtų darbų kolegoms. Tu ilsėsiesi Turkijos paplūdimyje, o Tavo kolegos turės dirbti už Tave. Jei reikės, sėdėk darbe kelias dienas iš eilės. Jei labai sunku, paprašyk kieno nors pagalbos. Tačiau niekada savo problemų neperkelk ant kitų žmonių pečių. Gali palikti nepabaigtą projektą ar užsakymą, tačiau Tavo kolegos turi būti gerai informuoti ką, su kuo ir kada reikėtų derinti. Gerbk žmones, su kuriais kartu dirbi!
Žydrūnas, 2012-03-11 21:57:37
Taip miela, kad net biškį šlykštu 🙂
Iš arčiau, 2012-03-11 22:07:20
Reprezentantas. Pamiršk, kad būna pasaulyje kvailų žmonių, o jeigu ir būna tai jie tikrai ne tavo klientai/gamintojų atstovai ar panašaus svarbumo asmenys, nepamiršk, kad jeigu vėluoji į Vilniaus oro uostą, radarai vistiek tave fiksuoja, todėl niekada šiame darbe neprarask budrumo, mašina gali tapti valgomuoju, telefono būdele ar dar bala žino kuo, tačiau to neturi pastebėti jau anksčiau minėti asmenys, vadinasi gerai maskuokis. Niekada dirbdamas tokį darbą neparodyk nuostabos, išvydęs kad valgai restorane, kurio menių patiekalo kaina mažų mažiausiai prasideda skaičiumi 20 lt, o ant stalo guli šešios šakutės, tiesiog susitaikyt su akimirka ir vaidint kad taip visada buvo ir tu prie to pripratęs. O svarbiausia, niekada nepamiršk, kad įvaizdis dar ne viskas, troškulys yra viskas.
Praeivis, 2012-03-12 03:37:51
Koks dar rebusų sprendimas, jei sėdi kažkui ir tau pasako, kad reikia GUI kitokio? Arba (konkrečiai) pasako, kad reikia kitokios bankinės sitemos? Po kiek tokių rebusų sprendimo, sėdint toje pačioje vietoje liktų įdomios, t.y. tau pateiktų rebusus, kurie jau yra išspresti, nėra jokio mąstymo, o tik mechaninis darbas? Linkiu su šiuo klausimu nesusidurti. O idėjos (retai būna, bet tada natūraliai galvoji kažką kito arba geriau – limitų nėra) nebūną vienodos. Kiek esu išklausęs pasakojimų vasarinių internšipų (įsivaizduoju, kad dirbant dar labiau viskas išsiprofiliuoja – suvienodėja) panašiuose darbuose – ačiū, geriau mamai padėsiu bulves nuskusti. Tai, žinoma, yra per daug gražu daugeliui, ypač tiems “su gyvenimu susidūrusiems”, bet pabandysiu savaip. Kada nors gal ir aprašysiu.
įdomu, 2012-03-12 09:44:31
Kaip sakiau: nuolatinis rebusų sprendimas (įdomumas). Dar – ganėtinai greitas rezultatas, beveik kiekvieną dieną sukuri kažką užbaigto (pasitenkinimas). Dar – galimybė gilintis į detales, nupoliruoti iki blizgėjimo (pasigėrėjimas).
Kol kas nežinau smagesnio darbo 🙂
Praeivi, o galėtum būti odontologu? Arba kardiochirurgu? Arba santechniku? Techninių tekstų vertėju? Detektyvu? Restauruotoju?
Ar irgi būtų per žemas skrydis, ir ne fasonas dirbti su tuo kas paduota? Be abejo, klausimai retoriniai, tik pamąstymui, nėr čia ko mums užspaminti šios svetainės ginčijantis be rezultato 🙂
Robero, 2012-03-12 11:00:19
o valgyt visi nori, atsigręžkit į žemdirbį…..
Praeivis, 2012-03-12 11:28:15
Įdomu: Tu manęs nesupratai, aš tiesiog taikiau į labai konkrečią vietą – tai, kad programuotojui nereikia turėti idėjų (būtent su ja nesutinku). Bet kad galėtum išspręsi kažkokį rebusą, kiekvieną kartą vis kitokį, tu privalai turėti kažkokią fantaziją, kūrybinės laisvės, ar ne taip?
Tiesa, antras komentaras buvo apie tą darbą, kuris nereikalauja iš tavęs jokio mąstymo, t.y. ir rebusų ten nėra (kvadratinę lygtį išspręsti – rebusas?) Tokio darbo aš nenorėčiau dirbti. Žinoma, darbo specifika visur skiriasi, tačiau prieskoniais sudegusių patiekalų nepataisysi.
Gydytojai, santechnikai ir detektyvai dirba iš pašaukimo, kita kategorija 🙂 Aš juokauju, bet neverta veltis į didesnes diskusijas apie juos. Per žemo skrydžio nėra, neinterpretuokite manęs taip, yra tik netinkamas skrydis.
MariusM, 2012-03-12 11:34:32
Tiek gydytojas, tiek kompozitorius, santechnikas, programuotojas, kiemsargis ar direktorius… gali būti meistras, o gali būti tik savo amato amatininkas, čia ne nuo darbo pobūdžio ir ne nuo pašaukimo dažnai priklauso, o nuo požiūrio į tai ką darai, kaip darai… Kaip teisingai ir Arvydas paimprovizavo su policininku, dizaineriu…
Arvydas, 2012-03-12 11:46:29
Ačiū, Mariau! Labai teisingai apibendrinote mano komentarą.