Teisingai parašyti ar pasakyti galima tik ryte. Ypač kai lapkričio sekmadienį kyla saulė! Niekas dar nespėjo sudirginti, nuliūdinti, gero sapno (suaugusieji supranta…) jausmas dar tvyro tavyje… Nesvarbu, jei skauda. Prisimeni, kaip kolega sakė: jei pabundi ryte ir niekur neskauda – vadinasi, esi miręs…
… Vakar paskutinį kartą šį rudenį sugrėbėme lapus, spygliukus, todėl pušelė šįryt pasiklojo baltą šarmos staltiesę. Ji supranta, kad taip ir ji gražiau atrodo. Tolumoje didysis beržas (žr. temą “Beržo motyvas”) jau be lapų, bet ar jis prarado didybę?
***
Pamokoma istorija apie pušelę.
Septynias pušeles išsirovėme dykynėje, parsivežėme bagažinėje, pasodinome. Šešios neišgyveno… Prieš porą metų savo mylimosios mamai (kai žodis nuvertinamas, būtina rasti pakaitalą!) kažkaip netyčia pasakiau: aš numirsiu tik tada, kai galėsiu įlipti ir atsisėsti ant šios pušelės šakos. Močiutė visai rimtai dar kartą paklausė apie numatomą terminą…
Niekada taip nekalbėkite! Medžiai auga neįtikėtinai greitai. Bet aš nesu prietaringas, tik kartais mano liežuvis aplenkia mintį. Džiaugiuosi, kad pušelė auga greitai! Bus gera marti beržui. Ji buvo graži mažytė, bet argi dabar negraži? Kaip mūsų anūkėliai: jau ne mažyčiai, bet vis tokie pat mieli!
Atsakymai
audrius, 2009-11-15 10:37:41
aciu. nuostabios mintys, atgaiva
Tess, 2011-06-26 05:08:28
Many many quality pionts there.