lygsvara (= pusiausvyra): Išlaikyk lygsvarą (= pusiausvyrą). Jei lygsvaros (= pusiausvyros) neteksi, nuo buomo nukrisi;
(http://ualgiman.dtiltas.lt/vertalai.html)
***
Žinoma, kaipgi! Juk negali pažodžiui (paraidžiui?) versti rusiško žodžio „равновесие“! O gal vis tik gali?
*
Kodėl vėl prisiminiau šią temą? Todėl, kad auksinis ruduo ir netektys vėl priminė S. Jeseniną:
Не жалею, не зову, не плачу,
Всё пройдет, как с белых яблонь дым…
Увяданья золотом охваченный
Я не буду больше молодым.
(Įdomu, ar aš čia teisingai parašiau? Tingiu pasitikrinti internete…).
*
Todėl, kad aš vis dar nebijau „surusėti“. Todėl, kad negaliu suprasti, kaip kalba – bet kuri kalba – gali būt mūsų priešas. Todėl, kad norėčiau sužinoti, ką taip gražiai dainuoja žydų (rusų) Tureckio choras – „Hava nagilah“ (Hava Naquila? Hava nagila? – Let’s rejoice).
Atsakymai
Burgis, 2011-11-05 12:43:09
Reitinguokite…
Andrius, 2011-11-05 13:56:50
Surusėti nebijau ir aš. Bet jei yra lietuviškas žodis, kam skolintis?
Skolintis reikia tai, ko neturime.
Atsakymas, 2011-11-05 14:49:07
Tureckio choras dainuoja (sutrumpinta versija): Džiaukimės/Džiaukimės ir džiūgaukime/ Džiaukimės/ Džiaukimės ir dainuokime/ Pabuskite, broliai!/ Pabuskite su džiugia širdimi!
Burgis, 2011-11-05 14:58:51
Andriui: kalba graži įvairove. Lygsvara yra lygiai tiek pat tinkamas žodis kaip ir pusiausvyra, nesiginčykite! Bet moko mus patriotai…
Andrius, 2011-11-05 15:51:09
Pone Burgi, ginčysiuos 🙂
Kad įvairovė kalbą papuoštų, ji turi būti gražių žodžių įvairovė. Įvairovė dėl įvairovės – nevertingas tikslas, juk didžiausia įvairovė būna šiukšlyne.
Todėl niekada nesakau „lygsvara“, visuomet renkuosi „pusiausvyra“, kaip ir niekada nesakau „lietsargis“, o renkuosi „skėtis“.
Smokas, 2011-11-05 17:23:31
yra toks pasakymas: ko mes neįvardiname, to mes nevaldome ir neįsisaviname. Žodis uždaro daiktus ar reiškinius į suvokimo rėmą ir jie tampa mums pavaldūs. Tuomet koks yra žodžio “tolerancija” lietuviškas atitikmuo ? O kaip lietuviškai pasakyti demokratija ? O kaip skambėtų emancipacija lietuviškai? Pagalvokime, kada pirmą kartą išgirdome tuos žodžius. O mūsų tėvai žinojo juos ? O seneliai ? O proseneliai ? O jie juk atkeliavo iš XV ar XVI amžių. Tie “patriotai”, kurie primygtinai kala į galvą apie savos kalbos grynumą kitų atžvilgiu pasmerkia save ir kitus ilgam, labai ilgam, tobulėjmui, jei ne stagnacijai. Kol tūlas lietuvis išjaus, išmąstys giliai savyje poreikį pavadinti reiškinį “tolerancija” lietuviškai, gyvenimo traukinys gali būti nuvažiavęs jau toli toli. Aš niekaip nesuprantu tų, kurie kalbą vadina, kaip savitikslį reiškinį. Kalba dėl kalbos. Man kalba yra įrankis mintims reikšti. Ir tiek.
Vilija, 2011-11-05 17:30:01
Įsivaizduokite, kas būtų likę iš Donelaičio „Metų“, jei tuo metu būtų buvę kalbos redaktoriai:
„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir, žiemos šaltos triūsus pargriaudama, juokės,
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto“.
Smokas, 2011-11-05 17:53:19
Iš Donelaičio “Metų”:
pečenka – kepenys
negelys (germaniškas) – vinis
jėgėrė (germaniškas) – medžiotojas
kabiar (germaniškas) – ikrai
kakalys (germaniškas) – krosnis
karbačius (slaviškas) – bizūnas
kartupelė (germaniškas) – bulvė
kelnorė (germaniškas) – rūsys
klapas (slaviškas) – berniukas
kragas (germaniškas) – ąsotis
krygė (germaniškas) – karas
čyžė (slaviškas) – duoklė, nuoma
drimelis (germaniškas) – išsižiojėlis, nevėkšla
dumčius (slaviškas) – prievaizdas
edelmonas (germaniškas) – bajoras, didžiūnas
pūčka (slaviškas) – šautuvas
rinčius (germaniškas) – Reino vynas
skvieruoti (germaniškas) – išieškoti mokesčius
svietlyčia (slaviškas) – svetainė (www 😉
sviklas (slaviškas) – burokėlis
šulcas (germaniškas) – kaimo seniūnas
šulmistras (germaniškas) – mokytojas
šiuilė (germaniškas) – mokykla
ir dar
šlapjurgis – girtuokis
Nuoseklieji patriotai turėtų atsižadėti Čiurlionio, nes jis beveik lietuviškai nekalbėjo. Jo gimtoji kalba buvo lenkų.
Irena, 2011-11-05 18:19:05
Viską parašėte teisingai,išskyrus “золотом”. Puiku, kad dar yra mokančių šią galingą kalbą…
Burgis, 2011-11-05 19:55:21
Irenai: ačiū, tą raidę tiesiog netyčia pakeičiau…
Airidas, 2011-11-05 21:42:05
Iš kur ištraukėt kad “lygsvara” pažodžiui išversta iš rusų kalbos? Gal iš lotynų – equilibrio (equo – lygus, libro – svoris [mokantys anglų prisimins kad yra toks zodiako ženklas Libra – svarstyklės]).
O pasakymas “randuosi (liet. esu) darbe” irgi pažodžiui iš italų kalbos (mi trovo al lavoro).
Išsireiškimas “pas mane yra mašina” (turiu mašiną) tikriausiai pažodžiui išverstas iš hindi “mere pas gari hai” (pažodžiui būtų “šalia, netoli manęs yra mašina”, išreiškia nuosavybę).
jamaica, 2011-11-06 12:31:19
Iš principo visiškai pritariu Direktoriui, kad “mus moko patriotai”. Lietuvoje dažnai manoma (vis dar), kad lituanisto užduotis – aiškinti visiems kitiems, kaip jie netaisyklingai kalba (gal dar ir baudomis pagrasinti). Ir net ne tik lituanisto, o bet kurio kalbininko…
Vienas iš mano dėstomų dalykų Vilniaus universitete – kalbotyra. Įdomumo dėlei kartą paklausiau studentų, kaip jie įsivaizduoja, kas yra kalbininkas ir kas yra kalbotyra. Nei vienas studentas nepasakė, kad kalbininkas – tai mokslininkas, tyrinėjantis kalbą, ar kad kalbotyra – tai kalbos tyrinėjimas (nors pats žodis, regis, būtent tai ir reiškia). Visi manė, kad kalbininkas – tai žmogus, pats mokantis ir kitus mokantis taisyklingai kalbėti, o kalbotyra – tai taisyklių, kaip reikia taisyklingai kalbėti, sistema. Tiesa, reikia pripažinti, kad šiemet dėstau pirmakursiams studentams, t. y., jaunuoliams, kurie galbūt dar ne visai spėjo susigaudyti, kuo skiriasi studijos universitete nuo mokyklinių pamokų. Bet jau ir mokykloje mokiniai galėtų gi sužinoti, jog kalbotyra – tai ne kažkokių privalomų išmokti taisyklių sąrašas, o mokslas (ir rimtas mokslas)…
Kad mūsų lituanistai bent argumentuotų tas savo pateikiamas taisykles. Pasižiūrėjau, ką rasiu Kalbos komisijos tinklapyje apie “lygsvarą”. Kai ką radau (http://vlkk.lt/lit/7670). Be jokių argumentų: nevartotinas žodis, ir tiek. Kodėl nevartotinas? Kas nustatė, kad nevartotinas? Nežinia…
Visai kitas dalykas, kad šiuo konkrečiu atveju man irgi atrodo, kad “lygsvara” nevartotinas žodis. Bet ne dėl to, kad Kalbos komisija taip pasakė, o dėl to, kad mano kaip gimtosios kalbos vartotojo intuicija (vidinis “kalbos jausmas”) taip sako.
O yra aibė atvejų, kur niekaip negaliu sutikti su Kalbos komisijos ar kitų lituanistų teiginiais ar rekomendacijomis – nei kaip gimtosios kalbos vartotojas, nei kaip šioks toks profesionalas.
Pvz., nuolatinis lituanistų aiškinimas, kad priesaga -imas vartotina tik veiksmui įvardyti. Ir dėl to jokiu būdu nesakytina “sustojimas”, jeigu turima omeny “stotelė”, nes žodis “sustojimas” galįs reikšti tik patį sustojimo veiksmą. Ir turbūt daugeliui jau teko pastebėti, kad netgi įprastinius žodžius “įėjimas” ir “išėjimas” kai kur jau keičiama į “įeiga” ir “išeiga”. Ar tik ne ant “Akropolio” durų mačiau užrašą “Neįgaliųjų įeiga”… Kažin, ar patys sugalvojo, ar savivaldybės kalbininkas taip liepė?
O užtektų logiškai pamąstyti – argi “kalėjimas”, “leidimas”, “pažymėjimas”, “liudijimas” lietuvių kalboje tikrai gali reikšti tik veiksmą? Negi “kalėjimas” nereiškia ir “vietos, kur kalima”? O “leidimas”, “pažymėjimas”, “liudijimas” ar negali reikšti ir “dokumento, kuriuo leidžiama, pažymima, liudijama”? Tai kodėl “įėjimas” negali reikšti “vietos, durų ar vartų, pro kur įeinama”? O jeigu jau taip, tai gal ir “sustojimas” vis dėlto galėtų reikšti “vietą, kur sustojama”?
Žodžiu, nors dėl “lygsvaros” ir nepalaikysiu Jūsų, Direktoriau, bet kad kai kurie lituanistai kartais patys nebejaučia, kas ta (gyva, tikra) lietuvių kalba, o vis tiek moko, moko ir moko, – čia tai tikrai pritariu.
Burgis, 2011-11-06 12:51:56
Ačiū, jamaica! Gėriuosi sunkiosios artilerijos kanonada!
Tomas Juskevicius, 2011-11-06 14:09:45
Kaip kad sake vienas vyresnes Lietuvos matematiku kartos atstovas “pagrindine lietuvisku kalbininku veikla yra neleisti mum taip sakyti, kaip sako rusai”.
petras, 2011-11-07 09:25:57
Tomai, tai gan logiška, kad susidaro toks įspūdis. juk daugiausiai svetimų žodžių pastaruoju laiku būtent ir atėjo, bei ateina iš slavų. (juk mes negyvenam pvz. šalia prancūzijos). nors dabar ir anglizmų bais daugėja 😀
Dominykas, 2011-11-07 11:55:40
Na, man kažkaip “lygsvara” su vidiniu kalbos jausmu nesipjauna. Senelis kadais besimokant važiuoti dviračiu visuomet sakydavo “laikyk lygsvarą”, o ne “pusiausvyrą”.
Antra vertus, jei ieškosime racionalesnio paaiškinimo – lygsvara yra tuomet, kai abi pusės lygiai sveria. Tai kuo šis žodis blogas? Ar ir lygiai sverti du dydžiai nebegali?
Burgis, 2011-11-07 12:01:35
Žinoma, Dominykai! Pagalvokime, kaip gali būti – rusams toks žodžių junginys tinka, o mums netinka?! O juk rusų daugiau… 🙂
Martynas, 2011-11-07 13:21:54
Jeigu sakoma, jog įvairovė yra graži, reiktų būti nuosekliems.
Skirtingos kalbos turi skirtingus garsus ir skirtingus sakinių darybos būdus, skirtingus santykius tarp skirtingų stilių (ir t.t.) ne tiesiog taip sau. Tai atspindi skirtingų žmonių grupių skirtingus pasaulio vaizdinius ir pasaulėjautas, savivoką. Kažką sakyti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ar senumą jau yra tapę kone banalu, tad net nekartosiu. Tik pasakysiu, jog, mano galva, jos sunaikinimas (veikliai ir noriai atsisakant vienų jos dalių ir pasiliekant tas, kurios labiau patinka. Toks „kąsnis po kąsnio“ naikinimo būdas) tikrai nepadidina kalbų įvairovės. Atvirkščiai – sumažina.
Man įdomu, kur dingsta šį puslapį pamėgę lietuvių kalbos mokytojai, kai pamato tokias temas užvestas? 🙂
agni, 2011-11-07 14:53:51
pagal tokią logiką tai tikriausiai galima klaviatūrą vadinti mygtukų lenta? arba švieslentę vadinti rezultatlente? o šiltnamį žaliu namu? blynus – keptuvės pyragais?
juk anglų kalba šie žodžiai priimtini daugybei žmonių, tai kodėl jie netinka mums?
Man asmeniškai lygsvara taip labai ausies nerėžia, bet pati taip nepasakyčiau, o pavyzdžiu neužilgo tai man skamba labai negražiai… ir čia mes kalbam apie vertalus, kurie yra nereikalingi, nes mes turime gražius, prigijusius, vartojamus lietuviškus žodžius. Visai kas kita yra tarptautiniai žodžiai, kurie beje dažnai ateina kartu su jų įvardijamu daiktu/ reiškiniu/ kt.
nv, 2011-11-09 11:40:12
Po kiekvieno valdžiažmogių pasakymo ,,nėra mechanizmo” jaučiuosi lyg vikšrinio traktoriaus pervažiuotas…..Rusai išvykdami tankus lyg ir išsivežė,bet ,,mechanizmai” liko ilgam.
Seime yra gal tik keli mechanikai, o visi likusieji ,,ieško jiems mechanizmų” ir neranda…
Audra, 2014-10-15 14:59:36
kažin kur dingo ši svetainė: http://ualgiman.dtiltas.lt