Rašytoja apie jus (mus?), jūs – apie rašytoją

Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum“ antroji dalis pristatyta metų knygos premijai. Gera proga paskaityti ir aptarti autorės požiūrį. Ir komentatorės požiūrį… Juo labiau, kad rašytoja „užkliudė“ ir mokyklą.

***

lrytas.lt,

Kristina Sabaliauskaitė:

***

Šiandien, kai rankose spaudžiate televizijos pultelį ar mobiliuoju per talentų šou „balsuojate“ pasigailėdami nusidainavusios mergužėlės, o ne profesionalios, teisingai kūrinį atlikusios dainininkės, nes pirmoji gražiau raudonuoja ir jos akyse tviska daugiau ašarų, kai nuoširdžiai juokiatės iš TV ekrane ar žurnalų puslapiuose mirgančio kvailelio, atminkite, kad nieko nauja – tiesiog esate tūkstantmečių senumo dramos statistas. Lietuva, beje, irgi šioje komedijoje vaidina nebe pirmą šimtmetį – yra tekę girdėti gerą profesoriaus Alfredo Bumblausko pasakojimą apie XIX amžiuje į vieną sodžių traukusią minią, nes ten gyveno tipas, mokėjęs „žviegti kiaule“.

*

Šiandien skiriamės tik tuo, kad klausomės grojikų dantimis ir dalijame „paguodos prizus“ nevykėliams, ugdome jaunąją kartą rašydami ne pažymius, o paišydami saulytes ir teikdami mokyklinius medalius net ir finišą pasiekusiems paskutiniesiems, nes „talentams gerai ir taip, o tai dar labiau „pasikels“. Tiesą sakant, jeigu taip ir toliau, tai vidutinybė tuoj taps dar labai „aukštu lygiu“…

***

Komentatorė Indra:

*

Kristina yra klasikinis vidutinybės triumfo pavyzdys. Nei talento, nei savo stiliaus, nei originalių minčių. Darbas ir ambicijos + konjunktūros uoslė + jos tautiečių ryšiai ir palakymas. Uoliai tarnavo oligarchų leidiniui, per jį „išpiarino“ romanėlį, kurį galėtų parašyti vidurinės literatūros mokytoja, jei turėtų laisvo nuo darbo ir šeimos laiko.

***

Kieno jūs pusėje?

Atsakymai

petras, 2011-10-14 12:34:19

Aš asmeniškai pusiau komentatorės pusėj, nes lietrytį paskaitau karts nuo karto. tai kristina rašinėlius laikraščiui tikrai rašo kaip vidutinybė, gal net ir blogiau. piktinasi pastoviai žmonėmis, nors pati taip ir elgiasi dėl ko piktinasi. :)) šiaip apskritai kalbant apie lietrytį, (ir įvairius “žurnalistus”) tai galiu pasakyt, kad lygis taip žemai kritęs, kad jiem geriau išvis tokiom temom patylėt, o ne žmones mokint.

P., 2011-10-14 13:29:40

“53. Skaitytojas2011-10-14 12:22

Tikras aukštesniojo sluoksnio atstovas su žemesniąja klase elgiasi taktiškai ir mandagiai, visaip stengdamasis netyčia nepažeminti (tik kai kada, kai tos pastangos dėl neįgudimo tampa per daug akivaizdžios, pasitaiko netyčinis pažeminimas). Viešas intelektualus, rafinuotas, argumentuotas, aistringas samprotavimas apie tai, kokia žemesnioji klasė yra beviltiškai žemesnioji, visiškai nepanašus į aukštesniosios klasės atstovo elgesį. Atsiprašau už tokį tiesmuką patarimą, bet atrodo, kad jau prireikė.”

Visiskai pritariu siai nuomonei is lryto komentaru. Su K.S. straipsnio turiniu sutinku, taciau su forma- ne. Autorius neturi pataikauti skaitytojo skoniui, bet ji, skaitytoja, gerbti privalo.

Burgis, 2011-10-14 14:08:23

P.: o, kaip tiksliai Jūs pasakėte mano nuomonę! Ačiū! Pridursiu tik tiek. Jei mes imsime žeminti žemesniuosius, tai niekada nebesužinosime, pavyzdžiui, kad gimnazistai ir studentai nežino, kas yra pėdas, guba, ienos (naujausi B.B. tyrimai)… O tada ir teks gyventi tarp nežinančių ir neklausiančių, neklausančių, neskaitančių… Nesmagu bus gyventi.

Adomas, 2011-10-14 17:35:08

Aš jokiu būdu ne komentatorės pusėje. Komentatorė kažkodėl piktoka, pavydi, leidusi sau suplakti K.S. darbą ir kūrybą, kas, mano galva, neturi nieko bendro. Aš asmeniškai perskaičiau abi knygas su pasimėgavimu. Kaip karštas bulves su žemaitišku kastiniu. Aš kilęs iš žemaitijos. Iš visai šalia aprašytų vietų. Gal dėlto… Jei komentatorė nori minčių, tai prieš Kalėdas gal Paulius Koeljas vėl saldžių niekalų išspausdins – tegu paskaito. Arba tepaskaito šiųmetį Nobelio premijos literatūros laimėtoją. Juk Silva rerum – ne kokia banalių išminties perlų rinkinys. Tai – gana gerai sukaltas istorinis nuotykinis detektyvas. Su savo stiliumi. Man – baisiai gera knyga.

ET, 2011-10-14 19:40:29

Man irgi:)

loreta, 2011-10-15 16:49:22

Abi dalis perskaičiau greitai ir su didžiausiu malonumu. Ir skaityti malonu, sklandi, turtinga kalba, ir su istorine tiesa neprasilenkiama, sužinai daug mūsų istorijos įdomybių, ir mintis gera – gyvenk drąsiai, įrašyk ką nors verta į savo silva rerum:) Įrašyk ką nuveikei, o ne kokį principą, kurio visą gyvenimą laikeisi, o pasirodo – be reikalo. Gera šiuolaikinė knyga. Ir kaip keista bebūtų, čia galima dėti lygybės ženklą. Žaviuosi, kaip R. Gavelio “Vilniaus pokeriu”:):)

Vaiva, 2011-10-15 18:38:54

O taip pilnai pritariu loretai :), lengva skaityti, knyga sudominanti, nors man vis tiek R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ būtų vienu laipteliu aukščiau 🙂

loreta, 2011-10-15 20:35:21

Net ne vienu, žymiai aukščiau:):) Viskam savas laikas.

Ačiū, Vaiva, nes kiek skaičiau, svetainės Šeimininkui Gavelis ne ne:)

Burgis, 2011-10-16 18:39:59

Patikslinkime: R.Gavelio „Vilniaus pokerį“ buvau paslėpęs nuo savo vaikų, kai jie dar buvo moksleiviai, ne todėl, kad R.G. buvo blogas rašytojas. Atvirkščiai, aprašinėdamas šlykštumą jis net pranoko gamtoje esantį šlykštumą. Iki R.G. galvojau, kad šlykščiau už žmogų, nuogomis rankomis graibantį po lauko tualeto išmatų duobę (iš kišenės iškrito piniginė…), kurioje plaukioja tūkstančiai kirmėlių, nebūna. R.G. įrodė, kad būna. R.G. parašė taip, kad paskaitęs tris valandas tikrai nevalgysi… Dar bėda, kad jis sušlykštino dalykus, kuriuos visi turėtume saugoti nuo to.

***

Dėl „Silva Rerum“. Pirmąją dalį perskaičiau, rengiuosi skaityti antrąją dalį. Perskaityti reikia, bet įvertinti aš jau negalėsiu… Nes vertinti galima tik praėjus bent metams po perskaitymo, o aš jau jokio įspūdžio nebeturiu. O apie „Tomo Sojerio nuotykius“ turiu! Nors skaičiau maždaug prieš 2, 20 ir 50 metų.

petras, 2011-10-17 09:36:32

tai knygas jinai gal ir geras rašo (neskaičiau), bet rašinėlius laikraščiams, tai labai prastus. čia mano nuomonė

Smile, 2011-10-17 09:50:13

nesiginčysiu dėl Silva Rerum. Užmirškim Sabaliauskaitės pavardę. pradėkim iš pradžių: Perskaitykime frazes apie kniaukiančias mergeles, saulytes už tai, kad šiandien geriau negu vakar ir dantų griežikus TALENTŲ (!!!!!????) konkurse. Aš su liūdesiu pritariu toms mintims ir nebesistebiu, kad krenta lėktuvai, griūva tiltai, plyšta batai ir stoja laikrodžiai. Bijau, kad kuo toliau tuo bus blogiau. Logiška profesionalumo praradimo proceso pasekmė. Taip procesas ilgas ne visada lengvai atpažįstamas. kartais tokius karksėtojus kaip aš pajuokia atseit kas čia blogo, kad kaukšėtojas dantim gavo didesnę premiją, negu triumfo arkos nugalėtojas. Bet tai yra nepaneigiamas simptomas. Baisios ligos simptomas. Pripažįstu, kad viskas sugrius dar negreitai, bet… Klaipėdos laikrodžių muziejuje budėtoja nebeleidžia naujam jaunam meistriukui užvesti senųjų laikrodžių, nes “po to jie nebeina”. Senasis meistras, kuris “iš bet kokios skardos suriesdavo kokią reikia detalę ir laikrodžiai vėl veikdavo” mirė. Dabar pamažu miršta Klaipėdos laikrodžių muziejus. Laikosi, kol dar dirba ta budėtoja, kuri dar sugeba švelniai prilaikydama užtraukti svarstį. Bet remontuoti ji nemoka ir pensija jau nebe už kalnų.

loreta, 2011-10-17 17:11:23

Nesutinku dėl Gavelio bjaurumo. Nuo požiūrio priklauso. Va čia ir skirtumas: jūs matote išmatų duobę su tūkstančiais kirmėlių, o tas begraibantis toje duobėje – piniginę jos dugne:) Jei atvirai, net neprisimenu šito epizodo. Labai ryškus liko Vilnius – jaunystės miestas – toks, koks yra, be pseudoromantizmų ir kt. -izmų, nuostaba skaitant, kad pagaliau tau nemeluoja.

Burgis, 2011-10-17 19:24:20

loretai: ne, apie kirmėles – mano epizodas, o R.G. yra kiti, šlykštesni epizodai… 🙂

Bet gerbiu ir Jūsų nuomonę.

jurgis, 2011-10-18 17:05:58

Jei mes imsime žeminti žemesniuosius…

girdėjau, kad ir Jūs, direktoriau, studentus kartais pasveikinat per daug pikantiškais epitetais…

tai gal ir kitiems žmonėms tiesiog kartais nervai nebelaiko…

Burgis, 2011-10-18 18:45:24

Jurgiui: kažkam labai naudinga skleisti apie mane tokius gandus! Niekada nesu pažeminęs nė vieno studento! Nuo kito semestro pradėsiu įrašinėti savo kalbas auditorijose.

Aurius, 2011-10-19 00:19:51

Nebūkite naivūs. Neįmanoma nepažeminti. Dabartiniam žmogui nepažeminti kito žmogaus neįmanoma. Nes jis atėjo į šį pasaulį kovoti arba paklusti. Šis pasaulis nėra žmogaus pasaulis. Vat kai bus jam šis pasaulis savas ir visa kas yra bus JO, va tuomet…

Kol kas mes maivomės.

Rasa, 2011-10-19 10:21:23

Auriui: o gal atvirkščiai? Kai visas pasaulis bus JO (o ar tai būtų gerai?) gal tik tada žmogus ir turėtų teisę kažką žemint? Nesutinku, kad žmogus turi tik kovoti arba paklusti, ne tam jis atėjo 🙂

O dar- kieno šis pasaulis?

Aurius, 2011-10-19 12:14:55

Čia sudėtingi klausimai. Bet Burgis negali spręsti ar jis kažką pažemino ar ne. Jis negali įeiti į kitą žmogų. negali žinoti kaip jis mąsto ir jaučiasi. Užtat tokie pareiškimai yra kaip ir teisinimasis, o tai tolygu pripažinimui.

Burgis, 2011-10-19 13:36:14

Auriui: labai įdomi logika! Nors ir ne nauja. Visi bolševikai taip galvojo: jūs negalite pasakyti, kad teisėtai ką nors užsidirbote, gavote, todėl dabar mes viską padalysime. Dabar tą patį kartoja buvę veltėdžiai, negaunantys tinkamų pensijų, išmokų.

*

Ne! Nieko aš neturiu pripažinti ir nepripažįstu! Ne! Aš žinau, kad nė vieno studento nepažeminau. Nes remiantis Jūsų, Auriau, logika, jei žmogus prieis prie manęs ir pasakys „jūs mane apvogėte“, aš negaliu spręsti, ar tai tiesa. Nes gal to žmogaus logika tokia: gaudamas docento atlyginimą aš apvagiu jį, gaunantį 600 litų pensiją. Ir tada jis teisėtai duos man į snukį… Nes aš, mat, nežinau, kaip jis jaučiasi.

Aurius, 2011-10-19 14:09:58

Iš praktinio proto pozicijų viskas yra tvarkoje. Niekas nieko nepažemino. Aš bandau eiti giliau, bet… nesvarbu.

Aurius, 2011-10-19 21:00:37

Ne, vis tik eisiu giliau.

@Jurgis: girdėjau, kad ir Jūs, direktoriau, studentus kartais pasveikinat per daug pikantiškais epitetais…

Ir ne tik studentus.

Aš tik noriu užduoti klausimą. Kodėl minimas bolševikas ir vagis? Juk niekas šiame straipsnyje ir komentaruose apie tai nekalba.

Paliekant sveiką, praktinį protą eikime giliau. O tas giliau tai mūsų pasaulis. Jisai yra kuriamas iš pradžių galvoje, o paskui…santykiuose. Kol prieiname realybę.

Bet čia šiaip…pamąstymui.