Raudona, žalia, balta…

Žiūrėk visą šventinę dieną, žiūrėk iš arti…

Žalia visada gera. Ramybė, gaiva, tyla… Bet ją atakavo aistra. Raudona aistra! Tokia gyvybė, meilė, jėga… Bet buvo šalia žalia, vėsino gaiva aistras, todėl gyvenai gerai – linksmai, laimingai, ilgai. Todėl ir atėjo taika. Balta taika. Raudonos, žalios, dangaus žydrumos visuma – balta. Dabar visa tai šalia ir visa tai tavyje. Gali tik paklausti, kurios daugiau tavyje spalvos?

Atsakymai

Rasa, 2010-05-02 19:14:06

“…kurios daugiau tavyje spalvos?”

O šiandien… manyje… VAIVORYKŠTĖ 😛 Va taip 🙂

O kokios spalvos šviesus ilgesys?

sonata, 2010-05-02 20:28:47

Vien tik mėlyna akyse

Žemėj, ore ir danguj

Užsimerksi, pamąstysi, nusijuoksi, o paskui…

Vien tik mėlyna akyse

Žemėj, ore ir danguj…

(K.Binkis)

varėnė, 2010-05-02 21:51:18

Geltona- tai nokstančių laukų spalva….

darius, 2010-05-02 22:05:41

kokia spalva pati graziausia

kokia daina pati sauniausia

mergaite mano tu mieliausia

juk tu zinai

tik tu viena esi pati geriausia ….

burgis, 2010-05-02 22:32:45

Sonatai: 100 balų, atspėjote mano mintį… Kadaise, pradėjęs dirbti žurnalistu, buvau suglumintas, kai sužinojau tokią taisyklę: tekste niekas neturi tyčia ar netyčia „susirimuoti“… Tai didžioji kalbos (žurnalistinės?) klaida! Tada galvojau ir dabar galvoju: o jei aš noriu? Jei toks mano stilius (šiuo metu)? Kazys Binkis galėjo, Salys Šemerys galėjo, Juozas Tysliava galėjo – o aš negaliu?! Negaliu pasimėgauti keistais, gal ir kvailais, sąskambiais? Laimė – dabar, čia galiu! Tai ir darau retkarčiais…

Rasa, 2010-05-03 08:30:58

Burgiui: Puiku 🙂 Puiku, kad mokate kalbėti net spalvomis ir gėlėmis. Skaitai ir kvepia… Skaitai ir keičiasi spalvos…

Kai žmogus rašo ne eiles, bet kai kas rimuojasi, vadinu tai dainuojama kalba, man tai gražu. O gal tai reikėtų vadinti eilėraščiais proza? Nežinau, nesuprantu apie tai, todėl sau susigalvojau , kad tai dainuojama kalba 🙂

Rasa, 2010-05-03 08:39:54

Sonatai: kad jau buvo džiaugsminga mėlyna diena, parašysiu ir apie mėlyną vakarą 🙂

Mėlynas vakaras

Mėlynas vakaras – mėlynas mėlynas…

Mėlyni medžiai, mėlynas sniegas,

Mėlyni dunkso namų kvartalai,

Mėlyni šoka žmonių šešėliai…

Vien tik langų geltona šviesa

Šaukia vardu ir šaukia be vardo.

Kojos pavargusios.

Rankos pavargusios.

Bet jeigu reiktų,

Eitum dar kartą.

Neša ramybę mėlynas vakaras…

Tegul pailsi akys be rūpesčio.

Tegul ištirpsta nuoskaudos visos,

Lūpų kampeliuose išraižytos…

Nenusimesk, šviesų slenkstį peržengęs,

Mėlyno vakaro nuo savo rūbų,

Nuo savo rankų – ieškančių rankų,

Nuo savo lūpų – šaukiančių lūpų…

Mėlynas vakaras – mėlynas mėlynas… (Degutytė)

Gal iš ryto ir netinka toks 🙂 Geros visiems darbo savaitės!

sonata, 2010-05-03 09:02:58

p.Burgiui: na Jūsų tinklalapy žmonės taip susigyvena, kad kyla pavojus susikalbėt mintimis:)

p. Rasai : po tokių eilių laukiu jau laukiu vakaro, nes darbo diena prasidėjo šeštą ryto ir nežinia, kada baigsis:)

Darth Vader, 2010-05-03 09:16:06

Auksinės. Arba juodos. Tai mano spalvos, gražios tokios 🙂

Rasa, 2010-05-03 10:22:02

Vaderiui: o kodėl tau jos gražios? Nes auksas ir juoduose pelenuose žiba? 🙂

Ingrida, 2010-05-03 18:59:20

Perskaičiau visų Jūsų mintis ir atsinešiau gyvenimo spalvų kibirėlį, pažiūrėjau į jo vidų, o ten … chaosas, tik ant kraštų likę lašai leidžia prisiminti, kokių spalvų įkrėtė likimas, o kokiomis tapiau aš pati. Širdis sunerimo, nes kiekviena spalva vis kitaip virpina sielos stygas.

Balta užlieja vidų, kai žiūriu į kūdikį , kai galiu atsisėsti šalia išmintingo senolio ir tiesiog laikyti jo delną savam, kai nevalingai skruostu rieda ašara, kai Meilė susikabina rankom su Gerumu, pakviečia į kompaniją Pagarbą ir Dėmesingumą, ir visi keliauja miesto gatvėm.

Raudonai nusidažo siela, kai susitinka trys aistros: pirmoji aistra – Jam, antroji – darbui, trečioji – kūrybai ir laisvalaikiui. Visos trys pagimdo pačią didžiausią aistrą – aistrą Gyvenimui.

Tik kai nurimsta protas, o išmintingas senolis paima kūdikį ant savo rankų, tą minutę sielos angelas žalia skraiste apgaubia mano pečius, pasigirsta muzika, užuodžiu pušų sakų kvapą, o mintys nuplaukia ten, kur jūros mėlis susimaišo su kopom, ir vėl viskas keičiasi, nes gyvenime „bespalvės“ spalvos nėra … .

laisvas, 2010-05-05 09:10:49

Raudona, balta, žalia… Gražu… LTSR.

Ingrida, 2010-05-05 09:33:32

laisvam: 🙂 prajuokinot, bet pasirodo ne toks jūs ir LAISVAS, jei šios trys spalvos jum tokias asociacijas kelia …

laisvas, 2010-05-05 12:11:42

Ingridai: žalia, balta, raudona…. Dar gražiau… Mažoji Lietuva.

Aš laisvas… Laisvas nuo lietuviškos laisvės…

Ingrida, 2010-05-05 12:21:42

laisvam: va dabar jau aiškiau 🙂