Gal paskutinis vakaras be meilės?
*
Ilgai, ilgai prieš srovę žuvys plaukė,
ilgai, ilgai velėna smilko uždegta.
Tu pravirkai, kai man nukrito kaukė
su pažadu, kad bus kaip visada.
*
Pulkų pulkais, kaip žiurkės iš po spalių,
nudūmė žodžiai skaudūs žeisdami…
Todėl kvieti mane į savo balių,
suprasdama, kad vakarosime vieni.
*
Ir pasroviui ne toks jau trumpas kelias
į aukštupį nuplaukusiems laiku.
Už pelenuos suvirpančią liepsnelę
nėra gražesnis viesulas aistrų.
*
B.B.
2007 07 16
***
Jūs matote, šį eilėraštį parašiau maždaug prieš šešerius metus.
Bet po to jį buvau pakoregavęs:
*
Pulkų pulkais, kaip žiurkės iš po šluotų,
nudūmė žodžiai skaudūs žeisdami…
Todėl kvieti mane į savo puotą,
suprasdama, kad vakarosime vieni.
*
Kodėl? Todėl, kad kalbininkai buvo pasakę – negalima sakyti „balius“!
O dabar vėl galima!
(„Kalbininkai atleidžia varžtus – įteisinta daug lig šiol draustų žodžių.“ lrytas.lt)
Viena laimė, kad anūkus vadinau anūkais, o ne vaikaičiais! Pasirodo, jie ir yra anūkai!
Ir domkrãtas, ir fãkelas, ir ekvãtorius, ir futliãras, ir kaladė, ir kapòtas, ir kontineñtas, ir meridiãnas, ir parkuoti, ir pìknikas, ir siurprìzas ir daugybė kitų žodžių gali grįžti į mūsų kalbą!
Dabar išsispausdinsiu visą tą straipsnį ir iš naujo mokysiuos seniau vartotų žodžių…
Atsakymai
Burgis, 2013-11-19 21:24:27
Ačiū…
Ano Nimas, 2013-11-19 21:38:21
Manau, kad šiuos barbarizmus reikėtų vėl uždrausti, mat jie net nelietuviškai skamba…
Giedrius, 2013-11-19 22:15:07
Tas eilėraštis labai labai geras.
Iš arčiau, 2013-11-19 22:36:31
Ačiū, žemai lenkiuos prieš gerbiamą ponę Smetonienę kad leido vėl tarti šiuos žodžius. Dabar vėl galėsiu eiti į balių, pasikeisti padangą naudodamas domkratą, kartais uždegti fakelą, keliauti į ekvatorą, dėti akinius į futliarą, naudoti kortų ar malkų kaladę, atidaryti mašinos kapotą, lankyti kitus kontinentus, priparkuoti mašiną atvykus į pikniką. Žemai lenkiuos ir dar syk lenkiuos už šį siurprizą ir bent dalies gyvenimo atgavimą.
Nuoširdžiai jūsų, Iš arčiau
D., 2013-11-20 09:42:00
o žmonės tai kalba taip 🙂
retrogradas, 2013-11-20 12:19:49
Nesidžiaukit per anksti, nepraeis nei šešeri metai ir tie žodžiai vėl bus uždrausti – ką gi daugiau veikti kalbininkams, jeigu ne drausti-leisti, leisti-drausti?
jamaica, 2013-11-20 12:24:45
Iš arčiau, turbūt manot, kad Irena Smetonienė yra komisijos pirmininkė? Tai kad jau seniai nebe, dabar ji tik komisijos narė. Pirmininkė dabar Daiva Vaišnienė (plg. http://www.vlkk.lt/lit/apie/komisijos_nariai.html).
Bet ne tai norėjau parašyt. Labai džiaugiuosi, kad VLKK atsisakė kai kurių idiotiškų draudimų ir varžymų. Bet vis tiek sugebėjo betaisydami ir prigadint…
Kaip jums patinka?
Vertinimas pagriežtintas vos keleto žodžių:
bicepsai svet. ntk. = raũmenys (buvo svet. vngt.)
kontrãktas svet. vngt. – sutartìs (buvo tarpt. ||)
šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis (buvo svet. vngt.)
Tai kaip man dabar bicepsus nuo kitų raumenų atskirt? Ir ką, visi mano pasirašyti kontraktai nebegalios? Ir šampinjonų nebegalėsiu nusipirkt? Nors šampinjonai gal praslys, juk komisija uždraudė kažkokius šampinionus, o ne mano mėgstamus šampinjonus (“i” ir “j” – ne tas pat).
jamaica, 2013-11-20 12:32:05
Retrogradui: va čia ir liūdniausia, kad dėl tokios VLKK veiklos daugelis žmonių nuoširdžiai mano, kad tokia ir yra kalbininkų veikla. T. y., daugelis žmonių nežino, nė nenutuokia, kad iš tikrųjų kalbotyra (lingvistika) yra mokslas, o ne reguliuojamoji veikla. Ir beje, platus mokslas, su daugybe šakų, atšakų, atšakėlių. Aš pats, pavyzdžiui, užsiimu semantika ir lyginamąja bei istorine kalbotyra. T. y. tyrinėju tam tikrų gramatinių kategorijų semantiką, kartais – imdamas tik vieną tam tikrą kalbą atskirai, kartais – lygindamas tarpusavyje keletą kalbų, kartais – žiūrėdamas dar ir į tai, kaip tam tikri dalykai kito vienos ar keleto kalbų istorijoje. Ir jau tikrai, patikėkit, niekam neaiškinu, kaip jie turėtų kalbėti. Ir man netgi būna savotiškai skaudu, jeigu prisistatau, kad esu kalbininkas, o žmonės visai rimtai klausia: “O, tai tu moki taisyklingai kalbėt ir kitus gali pamokyt, ane?” Pasijuntu visiškai nuvertintas kaip mokslininkas.
petras, 2013-11-20 12:35:56
tai vadinkis kalbotyrininku, nebus nesusipratimų 🙂
giedrius_m, 2013-11-20 14:52:11
Nemanau, kad ta reguliuojamoji VLKK funkcija turėtų likti. Bėda, nes tada nebus aišku kam išvis jie reikalingi.
Adefagija, 2013-11-20 14:58:58
Pati svarbiausia kalbos funkcija, yra komunikacija, – t.y. bendravimo, minčių perdavimo, susižinojimo funkcija. Dėl tos priežasties, jokia valdžia negali jos savintis, reguliuoti, bausti ir pan. Kalba priklauso visiems, ja kalbantiems ir tarpusavy susikalbantiems.
Man vienodai šviečia, ar ta VLKK praplečia, ar susiaurina vartotinų žodžių sąrašą….Aš naudoju ir naudosiu tuos žodžius, kurie mano manymu, reikiamu atveju geriausiai apibūdina kokį nors daiktą, reiškinį ar veiksmą.
Tarkim, dėl žodis “balius”: man jis visiškai tinkamas ir vartojamas….Kaip ėjau į balius anksčiau, taip ir eisiu, kad tik dažniau kas kviestų!
Bet va, jeigu jau nori nusakyti baliaus rūšį, dydį, prašmatnumą, intenciją, tuomet jau reikia išmanyti balių klasifikaciją.
Baliai skirstoma į dvi rūšis: tikrieji baliai ir pisbaliai (čia tikrai ne keiksmažodis!)
Tikrieji baliai, kurie daromi, patys žinote, rimtomis progomis – vestuvės, krikštynos, jubiliejai…….Jie pasižymi valgių, gėrimų, indų, įrankių gausa, puošniu apsirengimu, atitinkamu etiketu ir t.t. Kitaip dar galima vadinti puota, pokylis, banketas, rautas, poūžis….
O pisbaliai pasižymi gerokai mažesniu biudžetu, kuklesniu maistu,laisvu elgesiu ir greitu organizavimu ( galima per kelias minutes).
Pisbalius kitaip galima vadinti furšetu, afterparteriu, dūzgėm, pratęstuvėm, ponių kava, zurfiksu, arba, dažniausios formos – “susimetam” ir “mano užkanda, tavo butelis”…..
*****
Tai mano išvada tokia: niekas neturi teisės reguliuoti žodžių skaičių tavo žodyne; o kuo daugiau žodžių žodyne turi, tuo lengviau susikalbi.
ak, 2013-11-20 15:46:15
Na, kalbininkai, kaip ir tokia kalbos tvarkytoja Adefagija, gi turi už kažką gauti algą. Jei nebus taisyklių, apribojimų, draudimų – ką jie veiks? O kaip tu čia panele Adefagija galėjai vartoti žodį “balius” – jeigu valdžia jį draudė? Ar tikrai nenubaudei jokio laikraščio jį panaudojusio? Tiesa, kažkada kalbininkai suvaidino savo vaimenį ir sukūrė dabartinę kalbą, kurią jie pavadino lietuvių kalba. Jie gerai padarė, nes savo laiku žemaitis su lietuviu, dzūku ar suvalkiečiu sunkiai susišnekėdavo… Bet dabar jų funkcija atlikta. Balius – nuo rusiško “bal” – nu ir kas? Vis tiek nuo kalbininkų tepriklauso tik valdiškos įstaigos. Eiliniai piliečiai kalba kaip jiemas patogiau. Įdomu – futbolas netapo kojaspyriu, o telefonas – toliakalbiu. Tačiau basketbolas tapo krepšiniu, handbolas – rankiniu. Net sunku suprasti kas tai nulėmė.
petras, 2013-11-20 15:55:40
o gal nuo angliško ball ?:)
petras, 2013-11-20 15:56:17
galėtų jamaika pasakyti tiesą 🙂
Rita, 2013-11-20 18:37:47
Pirmasis posmas – puikus. Tikrai.
Adefagija, 2013-11-20 19:36:18
ak – kalbą “tvarkau” gerai, nes žodžio balius oficialiuose raštuose netenka naudoti. Netgi pasiaiškinimo baliaus tema neteko rašyti.
O savo požiūrį į lietuvių kalbą, man niekas nedraudžia turėti.
Man asmeniškai tai yra aršiausia, kai yra žaginamas žodžių kirčiavimas. Niekada nekirčiuosiu gEgužė, bEbras, TrAkai….AnA, DanA, DianA…..ir t.t.
sonata, 2013-11-20 19:42:08
Labai seniai pirmą kartą gavau laišką e.paštu su nuoroda: “žr.prisegtą bylą”. Jergutėliau kaip išsigandau – jau bylą “sega”:))) Mat iki tol būdavo “žr. atačmentą”. Nieko, įpratau – baisu būna tik pirmą kartą;)
Asta, 2013-11-20 21:29:13
Adefagijai 🙂
P.S. geguŽĖ – kaip kirmeLĖ (3 kirčiuotė)
GEgužę – KIRmėlę (ką? vns. gal)
Adefagija, 2013-11-20 21:51:46
Astai: o kodėl ne rupūŽĖ?- Juk geriau rimuojasi….
jamaica, 2013-11-21 00:04:25
Petrai, jeigu apie “balių” klausiat, tai nėra jis (žodis, o ne pats balius 🙂 ) kilęs nei iš anglų, nei iš rusų kalbos. Po dabartines Europos ir pasaulio kalbas “balius” išplito iš sen. prancūzų kalbos (“baller” – “šokti”), o joje atsirado iš vėlyvosios lotynų k. žodžio “ballare” (taip pat reiškė “šokti”). Ta pati reikšmė matoma ir žodžiuose “baletas” bei “baladė”.
Paieškoję dar giliau, atrasime giminišką žodį ir sen. graikų kalboje (“ballizein” – šokti, šokinėti, mėtyti). Beje, ir “balistika” irgi tikriausiai giminiškas žodis, tos pačios šaknies.
Rekonstruojama indoeuropiečių prokalbės šaknis yra *gwele- (mesti, besti, durti). (Kad graikų kalboje garsas *gw išvirto į b – nieko keisto, taip pat nutiko ir su “bios” – “gyvenimas”, plg. lietuvių k. “gyvas”, iš indoeuropiečių prokalbės *gweie-). Negarantuoju, bet galimas daiktas, kad lietuvių k. “gelti” yra toks pačios kilmės, t. y. iš ide. *gwele-.
O dėl Jūsų pasiūlymo “tai vadinkis kalbotyrininku, nebus nesusipratimų”, tai a) nėra tokio žodžio “kalbotyrininkas”, yra tik “kalbininkas” ir “lingvistas”, b) nepamenu, kad būčiau siūlęs tujintis. 🙂
Adefagija, 2013-11-21 06:59:12
Jamaica, ačiū už išsamų žodžio balius kilmės išaiškinimą. Manau, kad visiems gerokai palengvėjo, kai sužinojo, jog šis žodis ne rusiškos kilmės. Juk tai labai žeistų mūsų tautinę savimonę, todėl rusiškos kilmės žodžių reabilituoti NEGALIMA.
Gerai, kad VLKK pirmininkė buvo apdairi, nes už tokius dalykus galėjo išlėkti ir iš darbo.
Beje, nesu tikra, ar tam reabilituotam žodžių sąraše ,nėra nė vieno slaviškos kilmės.
ak, 2013-11-21 07:42:22
Savo laiku baltų gentys (iki atsikraustant į Pabaltijį – mamaždaug prieš 7 – 4 tūkst. metų) gyveno Padnieprėje bei kitose dabartinėse slavų žemėse. Kartu su slavų gentimis. Tad trys tūkstančiai metų bendravimo. Beje yra istorikų teigiančių, kad gudai – baltų gentis, kad Kijevo Rusia – baltų valstybė ir t.t. Šiaip ar taip poveikis tarp genčių buvo abipusis. Slavų gentys , ko gero gana daug žodžių paveldėjo iš baltų. Tad galimas variantas, kad dabartiniai žodžiai, kuriuos mūsų kalbininkai laiko slavizmais slavų yra laikomi baltizmais ir yra savo laiku slavų paveldėti iš mūsų protėvių. Mes didžiuojamės, kad kelios dešimtys panašių į lietuviškus žodžius yra aptikta sanskrito kalboje. Tačiau rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbose tų žodžių dešimteriopai daugiau. Sakykim žodis karvė ( rus. korova) – ar jį baltai paveldėjo iš slavų ar slavai iš baltų? Kas dabar atspės? Nebent Jamaica žinotų…
Burgis, 2013-11-21 08:59:57
Palyginkite ak, Adefagijos ir jamaicos komentarus. Yra skirtumas…
Adefagija, 2013-11-21 09:53:41
Turbūt mane čia jau norit patraukt per dantį?
Bet nesąžininga juk lyginti nesulyginamus dalykus!
jamaica pakomentavo kaip profesionalas, specialistas lingvistas-semantistas. Todėl juo reikia tikėti.
ak pakomentavo kaip profesionalus istorikas. Todėl juo reikia tikėti.
Adefagija pakomentavo filosofiškai geopolitiškai prognostiškai. O kadangi visi mes giliai dūšioje esame politikai ir filosofai, tai manim irgi reikia tikėti
.P.S. jeigu dar mane kas sukritikuosit, tai užsirauksiu ir iki vakaro neparašysiu nė vieno komentaro!
Burgis, 2013-11-21 10:09:43
Tikrai, Adefagija, gal neparašykite nieko iki ryt vakaro?
petras, 2013-11-21 10:42:28
ak, man kažkaip atrodo, kad tiek baltų tiek slavų kalbos pagal europiečių kalbininkus priskiriamos vienai: baltų – slavų grupei. tai realiai mūsų kalbos gali būti panašios, nes tikriausiai panašiai (kartu) vystėsi iš senesnės prokalbės. nes bent jau panašių žodžių ar su panašia šaknimi tarp mūsų kalbos ir pvz. rusų, pilna. aišku čia jamaika geriausiai paaiškintų.
beje, lietuvis mokslininkas, dabr nepamenu pavardės tyrė lietuvaičių genomą (tikriausiai ir dabar tiria), tai kiek skaičiau straipsnių apie tai ir kiek supratau, tai bent jau pagal genus, atskirti tautas kaip ir neišeina, nes mes europoje labai jau smarkiai susimaišę 🙂 tai visai nekeista, kad ir kalbos gali būt panašios 🙂
Adefagija, 2013-11-21 10:51:20
p. B. Burgiui: ne, ne, – iki šio vakaro! Čia Jums ne Zanavykų turgus ir prašau nesiderėti!
ak, 2013-11-21 11:37:51
Na, ko gero jūs Petrai kalbate visai teisingai. Prisimenu tyrimą – buvo tiriama kiek procentų Žemaitijos gyventojų atitinka žemaičių palaidotų senkapiuose genetinį tipą – atitiko berods 4 proc. Dar kokie 30 proc. turėjo žemaitiškų bruožų. Taigi… Lietuviams dar blogiau nes jei pasigilinsite į istorines peripetijas, tai valstybių pavadintų Lietuva buvo, bet genetinio tipo jie neturi, palaidojimų irgi ne, tiesa, kažkokia iš moterų istorikių minėjo buvus lietuvių genčių sąjungą, bet tokios kiti istorikai kaip ir nežino… Litua žemėje kurios kunigaikštį Netimerą apkrikštijo Bonifacijus – Brunonas greičiausiai gyveno gudai. Ar jie lietuvių protėviai? Beje priminsiu dar vieną visiemas atkakliai brukamą istorinę klaidą – tą Brunoną ir jo palydovus nužudė ne Litua žemės gyventojai. Jį nužudė Netimero pusbrolis, valdęs kaimyninę žemę, kuri vadinosi, kitaip. Tik jos pavadinimo vienintelis likęs gyvas Brunono palydovas neįsidėmėjo.Gi Netimero pavaldiniai noriai apsikrikštijo… Žemė tais laikais reiškė didesnę pilį apie kurią būrėsi kelios smulkesnės. Netimeras turėjo tris šimtus karių (vienam kariui išlaikyti reikėjo maždaug šešių valstiečių šeimų – tai geriausiu atveju jis turėjo kokius 6 tūkst. pavaldinių) O kaip save vadino tos indoeuropiečių gentys kurios prieš keturis tūkstančius metų atkeliavo prie Baltijos jūros, asimiliavo arba sunaikino vietinius gyventojus – dabar niekas nežino. O kokia kalba jos kalbėjo ir kiek ji primena dabartinę Būgos ir Jablonskio sukurtą kalbą – irgi neaišku. Ko gero ji tikrai kilo iš kokios bendros indoeuropiečių prokalbės.
retrogradas, 2013-11-21 16:37:54
jamaicai: žinau aš , kad yra žmonių, kuriems kalba mokslo, o ne reguliavimų objektas. Ir jūs pats juos gerai atskyrėte – tai lingvistai (kaži ar yra koks mokslas turintis lietuvišką , ne tarptautinį pavadinimą?), o tie reguliuojantys biurokratai – kalbininkai 🙂