Tris dienas mes Vilniuje buvome visi dešimt – trys tėvai, trys mamos, senelis, močiutė ir keturi vaikaičiai (iš kur 12?!). Užvakar šeši grįžome. O vakar vėl Vilniuje su draugais užstalėje dainavome savo jaunystės dainas, nes džiaugėmės – vienos poros vaikai iš Sidnio atvažiavo „pagastroliuoti“ po Europą, Lietuvą. Ir kitais metais atvažiuos.
*
Reikia didelės išminties, kad galėtum taip gyventi! Ypač po to, kai parašai: „Čia jau ne aš. Čia jau visai ne aš.“
*
Išmintis, Gerb. Daiva (čia viešniai iš kitos temos…), veda laimės keliu pro labai paprastus dalykus – kaip smėlėtas takelis mane vaikystėje vesdavo į mokyklą. Išmintis yra laiku pradėti (pavyzdžiui, susikurti svetainę…) ir laiku baigti (pavyzdžiui, leisti knygas…). Išmintis yra nepasiduoti azartui uždirbti (pavyzdžiui, leidžiant pratybų sąsiuvinius…), bet nepraleisti progos uždirbti (pavyzdžiui, dirbant vertėju užsienio firmose…). Išmintis yra nešokinėjant kaip upėje per akmenis, bet greitai veikiant susitvarkyti darbus taip, kad galėtum nebedirbti, o mėgautis veikla. Pavyzdžiui, numatyti, kad po to, po dvidešimties metų, galėsi mėgautis savo išmintingų mokinių (pavyzdžiui, GZ…) draugija, galėti verkti iš laimės, kai tavo buvusiam gimnazistui gims sūnus. Išmintis yra užstalėje nepertraukti dainos („Priemiesčio gatvelėj loja šunys, priemiesčio gatvelėj smarkiai lyja…“) ir neimti pasakoti, pavyzdžiui, apie brachistochroną… Išmintis yra šiandien gyventi taip, kaip dar gali gyventi šiandien, nors tikrai žinai, kad netrukus taip nebegalėsi gyventi. Išmintis yra nesureikšminti niekų (pavyzdžiui, kritikos šioje svetainėje…) ir nesumenkinti esmės (pavyzdžiui, teisingų santykių su žmonėmis…). Išmintis yra suprasti savo ir kitų nerimo priežastis, stengtis padėti įveikti tą nerimą (tai ir darau dabar…).
*
Bet Jūs, Gerb. Daiva, negalite nei suprasti, nei perimti mano išminties… Tam reikia, kad būtumėte vaikščiojusi su manimi tuo smėlėtu takeliu vaikystėje, skraidžiusi su manimi iš laimės įsimylėjusi jaunystėje, įveikusi medicinos galią brandos amžiuje ir visa kita…
*
Bet to ir nereikia! Jūs turite savo išminties. Jūs gyvenime turite savo atramos taškų. Kuo jų daugiau – tuo saugiau, ramiau. Pasitikrinkite ir pasidžiaukite. Ir žole – tamsiai žalia, ir uogele, ir purpuriniais žiedais. Ir kuriuos leista matyti, ir kurie – ne kiekvienam… Genialiai paprasta ta išmintis, Nepris mūsų nesupras… :-))).
Atsakymai
Burgis, 2011-08-10 08:14:43
Kritikai ir padėkai… 🙂
Daiva, 2011-08-10 09:57:08
aciu 🙂
Andrius, 2011-08-10 11:44:08
Ačiū
Vaiva, 2011-08-10 16:21:54
nelabai supratau už ką tos padėkos 🙂
Daiva, 2011-08-10 19:03:18
Vaivai: aciu sakau gerb. mielam Burgiui uz tai, kad ankstesneje temoje “Girtas zmogus” mano komentara suprato taip kaip as ji parasiau. Nors sios svetaines svecias uz si komentara mane “isgaidino” ir ilgai vakare negalejo atsigauti – issizeide. Suprasciau, kad “isgaidintu” ir issizeistu seimininkas, bet jis visa tai suprato teisingai, atsake i mano smalsuma ir net man palinkejo sekmes – tai ir yra ismintis. Atsakydamas man i mano maza pageidavima (si nauja tema) – jis parode, kad jam visi sveciai yra malonus ir laukiami.
“…jei jus turetumete gebejimu giliai suvokti, pazinti, zinoti, matyti, pajusti supanti pasauli – giliai, teisingai – viskas butu kur kas geriau. ” – citata is mano ankstesnio komentaro, – siu gebejimu mes visi mokinames visa savo gyvenima – vieni yra arciau, kiti toliau ju. Turint juos stipresnius- normalu, kad viskas buna kur kas geriau. Ir del ko sveciams reikejo isizeisti?
Plius gerb. Burgis beveik visada parasydamas nauja tema imeta maza intrigele – kazkas nesutiks, kazkas pritars ir t.t. (ir as ta komentara taip parasiau – su maza intriga – ismintingas supras teisingai, o … tai bus matyt).
Dar karta dekoju uz visa tai gerb. mielam Burgiui.
sonata, 2011-08-10 19:17:34
Gerb. Daivai: kur jūs įžvelgėte “isgaidinima” ?Tokio kalėjimo žargono mano leksikone iš vis nėra. Na jei taip pasijautėte, matyt žinot, ką tai reiškia. O citatą “jei jus turetumete gebejimu giliai suvokti… ” aš supratau taip, kaip parašyta- jei p. Burgis turėtų gebėjimų, kurių, taip išeina, dabar neturi. Paskaičiau tik tai, kas parašyta. Ir pasipiktinau. Nuoširdžiai. Ir visada piktinsiuos tokiais nonsensais, nors ir gausiu šimtą milijonų minusų:)
Daiva, 2011-08-10 19:47:13
🙂 Sonata, “-taip išeina, dabar neturi” – niekas neisejo – keik buvo tiek ir yra, sia diena ju daugiau. Linkiu su didele energija “strakalioti” tarp zmoniu akiu, kurie vienas kitu yra patenkinti. Ir visa tai daryti visa sirdimi.
sonata, 2011-08-10 19:58:38
Mano šviesios atminties senelis, kuris buvo toks pat išmintingas, kaip šios svetainės šeimininkas, sakydavo: “Vaikeli, niekad nesipešk su plikiu”. Va ką reiškia išminties nepaisyt. Daugiau taip nedarysiu. Gal:)
Burgis, 2011-08-10 20:08:16
Mielieji, gerumas gimdo gerumą – ne aš pirmas tai supratau…
Darth Vader, 2011-08-10 21:29:58
Išmintis yra ieškoti Dievo, surasti Dievą ir jam nusilenkti, nes Dievas tobulas, o žmogus ne. Išmintis yra pakartoti šventojo žodžius:tai,kas manyje gereo – iš Tavęs, Viešpatie, o kas blogo – iš manęs.
Visa kita – sąsiuviniai, vertimai… – dulkės iš dulkių.
Povilas, 2011-08-10 21:43:13
Darth Vader: kiekvienas žmogus Dievą kaip reiškinį įsivaizduoja savaip. Tokią išvadą darau todėl, kad kiekvienas aiškintojas Dievo buvimą ar nebuvimą aiškina irgi savaip.
Man žemė jau kvepia obuoliais, bet savojo Dievo dar nesuradau…
Kas yra “šventasis”? Ištvirkėlis ir valkata Augustinas tapo Šventuoju, tituluojamas Bažnyčios Tėvu. Man “nesueina galai”…
Nepris, 2011-08-11 02:02:49
Aš stebiu kartais pasisakymus tituluotų mokslininkų psichiatrų, psichoanalitikų, teologų… ir IŠSIGĄSTU. Supratęs, kokiam šaltam ir juodam pasauly, dvasios prasme, jie manosi gyvenantys. Man taip GAILU pasidaro tokių… o jų pacientų ir pasekėjų dar labiau.
Daugelio jų protus ir širdis kausto BAIMĖ. Baimė dingti, išnykti. Daugelį troškina egzistencinis VIENIŠUMAS — tariamai neįveikiama praraja tarp žmogaus ir žmogaus. Daugelį stingdo atsakomybė už turimą laisvę, NETIKRUMAS, klampynė vėl ir vėl svarstant, ar viską gyvenime pasirinko teisingai, ar tinkamai pasinaudojo tariamai vieninteliu šansu pasisemti tos žemiškos laimės. Daug daug kas slampinėja vilkdami rankas, pažaliavę ir pajuodę, praradę bet kokį gyvenimo tikslo pojūtį, nešami sraute BEPRASMYBĖS.
Nors daugelis iš jų protingi, išsilavinę. Jautrūs, geri žmonės. Padorūs piliečiai. Būvę pažangūs mokiniai. Mylimi vaikai. Yra turtingų. Yra išvaizdžių. Bet tokie pasimetę… tokie liūdni, nerimastingi, susijaukę.
——
Taip, daiktai, nuotykiai, malonumai svarbu — esam čia ir darbo dirbti, ir pasidžiaugti. Ir net smagiai pabūt ne nuodėmė. Bet… neturint TIKRUMO apie pačius esmingiausius dalykus, visi tie žemiškos laimės atributai palieka prėski, salsvi, be kvapo. Laikinumo, vienišumo, beprasmybės mišinys apnuodija net tai, kas gražiausia. O susidūrus su bent kiek rimtesnėm bėdom, įprastinės gyvenimo teorijos ir konstrukcijos pavojingai pasvyra ir gresia taip ilgai ir kruopščiai klijuotą AŠ-ISTORIJĄ sudaužyti į šipulius.
Jei Vakarų filosofija, jei Vartojimo kultūra, Spektaklio visuomenė, individualizmas, kapitalizmas, demokratija, yra tokie nuostabūs civilizacijos išradimai, tai kodėl ligoninės dūsta nuo ligonių, kalėjimai braška nuo kalinių, psichiatrinėse nenutyla klyksmai ir dejonės subyrėjusių žmogystų, o ištisi kontinentai badauja arba alpsta smoge? Kodėl klesti ir bujoja antidepresantų, alkoholio, narkotikų, paikų žaidimų pramonė? Kodėl valdžia ir policija yra sinonimas korupcijai? Žiniasklaida — sinonimas cinizmui? Religija — iškrypimui. Kultūra — proto ir kūno paleistuvystei. Čia, vadinasi, gyvenam BLAIVIOJ visuomenėj? Kur kalba, rašo, dėsto negėrę, kur sprendimus priima blaivia galva, mąsto protingai, logiškai, kur sprendžia, teisia, moko, gydo IŠMINTINGAI? Jei jūs, logikai ir geometrai, vaizduoliai ir teisinguoliai, esat tokie tobuli, jei RACIONALUMAS yra toks nuostabus vaistas nuo socialinių ir ekologinių negandų, tai KODĖL VISKAS TAIP SPARČIAI EINA PO VELNIŲ?
Čia ne kaltinimas. Tiesiog įvadas klausimui — ar kas pasaulyje keisis, jei visi gyvensim savo malonumui? Filosofija genialiai paprasta, sutinku, bet ar tikrai geriausia, kokią galim duoti rytdienos elitui?
——
Čia tik mano, chroniškai girto, pasvarstymai. Jei nepatinka — pamirškit. Trinkit. Kelkit į sandėliuką. Man tas pats. Pasaulyje netrūksta vietų, kur KITAIP MATANTYS gerbiami, o ne murkdomi.
Petras Ražanskas, 2011-08-11 03:19:32
Nepri, jei tau atrodo, kad pasaulis šiuo metu gyvena racionaliai, tau jokia blaivykla nebepadės.
O mano pasaulyje, kuriame nesigano vienaragiai, iškritusių dantukų nesurenka dantukų fėja, pro kaminus nesiropščia stori dėdės raudonais kailiniais, o visagalė būtybė ant debesies neskaičiuoja, kiek avinų pripjoviau jo garbei, nei tamsu, nei tuščia. Pažiūrėk ar paskaityk Carl Sagan „Cosmos“. Verta.
shweau, 2011-08-11 04:56:46
Naktis- stebuklų metas, kai Vaderis Nepriu, o Nepris Vaderiu virsta 😀 Juokauju aišku.
sonata, 2011-08-11 06:54:54
Kiek egzistuoja mąstanti žmoniją, tiek atsiranda mąstančių pesimistų, persergėjančių, kad “viskas sparčiai eina po velnių” . Kaip nenueinam, taip nenueinam. Po truputį netgi tobulėjim. Visom prasmėm. Taip, vyksta karai, marai, civilizacijų pasikeitimai – bet vis kažkaip kapstomės. Tai gal Gamtos plane yra punktas – “žmogučio išbandymas malonumu?”:)
M11, 2011-08-11 09:41:49
O aš susimąsčiau, kodėl vieni komentatoriai rašo paprastai, o kiti (pvz., kaip šiuo atveju Nepris) tam tikrus žodžius paryškina, rašo tik didžiosiomis ir pan.
Ar tai oratorystės meno perkėlimas į rašymą? Ar tai praturtina, ar “nupigina” rašymo galią? :/
Nepris, 2011-08-11 09:48:39
Londonas, kaip prieš tai Atėnai, Paryžius, jau nekalbant apie Libaną, Siriją, labai gerai rodo, kiek “patobulėjom”.
Kur nėra kameros ir policininko su šautuvu, ten galima VISKAS. Tokia ta modernioji moralė.
Nemanau, kad gaisrą vadinti gaisru yra pesimizmas.
Nepris, 2011-08-11 09:56:22
Dar patikslinsiu, kad Baimė, Vienišumas, Netikrumas, Beprasmybė yra sąvokos iš psichoterapeutų žodynėlio, ne mano. O psichoterapija Vakaruose, gi yra moderniausia ir pažangiausia sąmonės rekonstravimo metodika. Ko nesulaužo tokia psichoterapija, tiems dar yra raminamieji ir antidepresantai. Ir patarimas pralinksmėti.
Nepris, 2011-08-11 10:01:10
M11, o teiginio užbaigimas klaustuku — kalbą praturtina ar “nupigina”???
Aš tai vadinu tiesiog nuomonės neturėjimu.
sonata, 2011-08-11 10:28:45
na palyginus su geležinėm mergelėm, kaulų laužymo ratais, nukryžiavimais – patobulėjom kažkiek – mirtys staigesnės. Savo artimojo sunaikinimo būdai nebe tokie atvirai rafinuoti. Gal išimtys dar išlieka ten, kur pjaustomos nosys ir užmėtoma akmenimis. Viršų ima paslėpti būdai – reklama, visuomenės nuomonės formavimas, vartojimo didinimas. Bet ir žmogaus supratimas tuo pačiu tobulėja – nes netobulėjantys miršta nuo prieš kelis dešimtmečius išpilto DDT, visokių E ir- netiesiogiai- smegenų praplovimo.
Rasa, 2011-08-11 10:38:36
Išmintis…
Šiandien ryte atsikėlus nužvelgiau visas rožes kambary. Jų lygiai 36. 35 tobulai gražios olandiškos, jos tobulai “atidirbtos”, bet… nekvepia ir tik viena kukliai kitokia- ypatinga- netobula, bet kvepianti. Atsikėliau ir nuėjau pauostyti tos vienos. Ir žvilgsnis iškart išskiria ją, nes ji- tikra. Prisiminiau “Mažąjį princą” 🙂 ir dar visokių išmintingų dalykų apie tai, kas tikra 🙂
Ir vis vien, kaip begalvotum, tas gyvenimas- toks dieviškai (ar velniškai?) puikus dalykas 😀
Nepris, 2011-08-11 10:42:44
sonata, taip, į tą pusę tai “patobulėjom”. Tik pastebėsiu, kad apsigimimai nuo genetiškai modifikuotų produktų ir vėžio epidemijos nuo foninio radioaktyvumo padidėjimo laikytini gan skausmingu, lėtu ir, “optimistiškai” kalbant, nelabai humanišku žudymo būdu.
sonata, 2011-08-11 10:58:54
Nepri, galima ginčytis iki begalybės – gal vėžio epidemija yra dėl to, kad pailgėjo gyvenimo trukmė, tiesiog anksčiau daugelis neišgyvendavo iki tol, kol pradėdavo išsigimti ląstelės. Barboros Radvilaitės laikais aš jau būčiau nurašyta sena kriošena, o dabar dar ir lūpas pasidažyt sugebu:) Ta pati radiacija yra ir būdas kovot su išsigimusiom ląstelėm. Nelygu, kokiems tikslams tas pats dalykas panaudojamas. Pasirinkimo erdvė yra didesnė. Toliau pažengėm nuo to, ar akmeniu užmušti, ar įmūryti į pamatus. O dėl modifikuotų produktų… jei yra galimybė rinktis, ar mirti iš bado po mėnesio, nes neįperku ekologiškų, ar sutrumpinti savo gyvenimą kokiu dešimtmečiu, mieliau rinkčiaus pastarąjį variantą… na, jei plyta ant galvos nenukris:)
Rasa, 2011-08-11 11:11:42
Prisiminiau praėjusiom dienom Černobylį ir truputį panaršiau.
Retai kur rašoma taip: “Tarptautinėje genetikos konferencijoje, skirtoje Černobylio tragedijos 25-mečiui, mokslininkai paskelbė naujas išvadas, kad apsigimimai ir mutacijos dėl radiacijos tęsis dar apie 800 metų.”
Dažniau kartojama, kaip viskas gerai jau ten 🙂 O dabar jau mielu noru važiuoja ir į ekskursijas ten. Kai pirmą kartą paskaičiau, kad organizuojamos ekskursijos, buvo net sunku patikėti.
Sonata: bet juk tai kad 🙂 mūsų kaimiečiams jau nebeapsimoka nieko auginti dėl tų modifikuotų. Nemirtume iš bado, jei jų nebūtų. Pagaliau nereikia užmiršt, kad kokybiško maisto užtenka keliskart mažiau. Nuo ko amerikonai pučiasi? 🙂 Valgo valgo neprivalgo, energijos šnipštas nuo brudo visokio.
sonata, 2011-08-11 14:12:40
Rasa, neprivalgymas geriau išsivysčiusiuose kraštuose yra daugiau psichologinė problema (noras suvalgyti savo nerimą ir vienišumo jausmą), bet Nepris vėl oponuos, kad tas problemas sugalvojo psichoterapeutai:) Mano nuomone, tie specialistai jas tik įvardyjo. O kaimiečiams apsimoka augint ekoprodukciją, tik miestiečiai ją toli gražu ne visada įperka:) Buitnis pavyzdys – maximoj pomidorai pavasarį buvo po 4 lt, pas ūkininką – 7 lt. Nors ūkininko pomidorai kvepėjo pomdorais, bet jų nupirkau tik du – vaikui. Suaugusiems tiko ir nepomidoriniai pomidorai. Čia panašiai, kaip ir su Jūsų rožėm:) Galima kardinaliai spręst problemą – nepirkti iš viso:) Be pomidorų dar niekas nepamirė, bet kad taip skanu su mozarela ir baziliku:)
Rasa, 2011-08-11 14:49:05
Sonatai: 🙂 žmonės vis renkasi renkasi… Kai ką nors ilgai renkuosi (kaip vakar plaukų džiovintuvą :), nes negaliu pirkti bet kokio (ta prasme blogo), esu pernelyg biedna tam, visada prisimenu šitą:
http://www.youtube.com/watch?v=PDM0GNgxPcM
Vis tik nusipirkau philipsiuką, “по пять рублей”, bet geresnį. Vakar. O šiandien užsimaniau ir susitaisiau pati seną. Bet prastą. Bet pati… 😛
O dėl kaimiečių ir ekoprodukcijos, tai manau daug nervų kainuoja jiems tas popierizmas, o grynesnės daržovės beveik pas visus. Man nereik eko pažymėjimų, tiesiog stengiuosi kai galiu daržoves pirkti iš žinomų kaimiečių. Arba parsivežti iš tėvų.
Ir man labai gėda, kaip moteriai, bet aš visai nežinau palyginimui kainų daug kurių produktų, kiek jie ten ar kitur kainuoja. Tikrai dabar susigėdau, nes niekaip negalėčiau pasakyti net kiek duonos kepalėlis kainuoja. Na, jei man jos reikia, vadinasi imu jei turiu pinigų tokią, kurios noriu. O jei neturiu, neimu jokios 🙂 Tada valgau manų košę 🙂
Nepris, 2011-08-11 15:22:20
sonata, patikslinimui, aš nesakau, kad problemas išgalvojo psichoterapeutai & co, aš sakau, kad žmonės eina pas juos kaip pas didžiausius šių laikų išminčius (primenu, kad tema vis dar apie išmintį ir gyvenimo atramos taškus), o išgirsta tik tiek, kad TAIP, tikrai visi mirsim; taip, tikrai jokios prasmės nėra, todėl turim susigalvoti ją patys; taip, žmogus žmogui daiktas, todėl reik susirast kuo prabangesnį, o jei nepatinka imt sekantį nuo krašto…
Ir, žodžiu, vienintelis pabėgimas — “šventę švęst”. Kol eina. O jei švęst be progos nemoki, tai imk vaistukų, vaistukų, dar vaistukų… Ir tada šiaip ne taip funkcionuosi. Arba ne. Kiek dominuojant pasaulėžiūra leido, tiek oficialieji, licencijuotieji žmogaus gelmių žinovai padarė. O jei ieškosi atsakymų kažkur šone, tai būsi išvadintas nemokslingu lengvatiku. Štai kas man nelabai patinka.
sonata, 2011-08-11 15:52:22
🙂 belieka pacituoti Juozo Baltušio “Paskutinį tylų džiaugmą”: “…kiek daug žmonių šiais laikais nusimano apie mediciną..”
Nepris, 2011-08-11 16:12:45
Jei žmogus pakankama ilgai gyventų santaroje su savo Sąžine, nereikėtų nei religijų, nei tos ekstrinės medicinos.
Bet labai mėgstam neklausyti patys Savęs, o paskui lakstom po šventas vietas (klinikas), lankstomės neaiškiems šventiesiems (medikams) ir laukiam stebuklų (išgydymo). Nereik prisidirbt, ir nereiks tų atgriebimų.
sonata, 2011-08-11 16:22:05
Nepri, iš dalies sutinku su paskutiniu Jūsų komentaru, nes mes dar daug ko nežinom. Bet įdomu, ką spėjau prisidirbti aš, kai gimiau su širdies yda, dėl kurios mamai jau gimdymo namuose liepė ruoštis laidotuvėm? Jei ne Marcinkevičius su Sirvydžiu, nesiginčyčiau dabar čia:) visko buvo – ir klinikų, ir stebuklų:) Primityvus pavyzdys? Bet kiekvienam jo gyvenimas nepakartojamas. Net jei tik reinkarnacija (kuo aš labai abejoju), ji kiekvieną kartą unikali:)
Nepris, 2011-08-11 16:34:40
Kažką matyt spėjot. Visatos amžius — pakankamai netrumpas tarpas kažką prisidirbt.
Aš ne prieš medicininius ir kitokius stebuklus, man tik atrodo, kad jais dažnai pernelyg piktnaudžiaujama. Žmonės labai lengvai leidžiasi į avantiūras, kai žino, kad yra kas juos gelbės, gydys, padės.
sonata, 2011-08-11 16:57:15
Aha, tai logiškai sektų, kad vyresnėms nėščiosioms, kurioms yra akivaizdžiai įrodyta didesnė rizika susilaukti protiškai atsilikusio kūdikėlio (ir kurias dėl tos priežasties dabar nukreipia atlikti genetinį ištyrimą) jau Kažkas tendencingai parinko ankstesniuose gyvenimuose “prisidirbusius” naujagimius. Na na…
Nepris, 2011-08-11 17:03:09
sonata, tai čia dar nieko. Įsivaizduokit, kiek Aukštesnės jėgos vargo, kol visą “Titaniko” įgulą ir keleivius į vieną vietą surinko. 😉
sonata, 2011-08-11 17:07:09
jei jau toks fatalizmas, tai nėr čia ko bėdavot dėl radiacijų ir modifikuotų produktų – tai Aukštesnių jėgų planas;)
Nepris, 2011-08-11 17:11:35
Na, nepaminėjau, kad pirma tie visi plaukę turėjo kažką prisidirbt. Bet ta mintis labai ciniškai skamba, tai tikėjausi patogiai nutylėt. Šiaip aš ne fatalistas, net atvirkščiai. Nuo žmogaus sąmonės ir išprusimo lygio priklauso, kiek jis savo likimą valdo pats, o kiek “įvaidina” pagal Scenarijų.
sonata, 2011-08-11 17:20:07
aha, aišku, kad niekas neaišku:) panašu į situaciją, kurią kandūs tautiečiai išguldė anekdote: Tūlas žmogelis meldžasi: “Dieve, padėk išlošt loterijoj”. Balsas iš dangaus: “Aš tai padėčiau, bet tu bent bilietą nusipirk”. Einu toliau su “Šėtoniškom eilėm” draugaut, ten irgi painių dalykų apstu:)
Visatos Balsas, 2011-08-11 18:40:47
Ypač tie 53 Titanike žuvę vaikai – taip jiems ir reikia už gyvenimo klystkelius!
Taip?
Nepris, 2011-08-11 19:31:30
“Visatos Balse”, aš nežinau “kaip jiems reikia” ir už ką. Tas mano pasakymas apie “Titaniką” buvo pusiau juokas, jei dar nesupratot. Kaip ten viskas buvo aš nežinau, ir žinoti nesiveržiu.
Tiesiog esu linkęs tikėti, kad atsitiktinumų nebūna, mes tik arba nematom viso Konteksto, kad suprastume Sistemą, arba ta Sistema per sudėtinga, kad suprastume iki galo.
Be to, žmonijos sąmonė nėra tame lygyje, kad galėtume vieni apie kitus žinoti viską. Jei staiga imtume žinoti, tai sudraskytume kits kitą į gabalus, nes tikro GAILESTINGUMO mumyse nerasta — veik kiekvienas jaučiamės ne tik kvalifikuotas TEISTI, bet dar ir sugebantis teisingai BAUSTI.
Jei turite kokią kitokią apsvarstymo vertą teoriją, mielai išklausyčiau.
Žydrūnas, 2011-08-11 19:34:46
Na galbūt jie turėjo potencialią galimybę vėliau prisidirbti. Gal tarp jų buvo koks nors būsimas breivikas…
petras, 2011-08-16 13:07:01
išmintingas tas, kas nekvaršina sau galvos dalykais, kurių nesupranta ir yra nepajėgus suprast. nebent tik pramogai, karts nuo karto.