Simona Milinytė (nežinote, kas ji tokia? na jau!) išsižadėjo Lietuvos. Gintaras Einikis (nežinote, kas jis toks…) beveik išsižadėjo Lietuvos. Emigracija sumažėjo, bet nesibaigė. Tai dėsninga, kad „veršių tauta“ nebesimoko lietuvių kalbos, neskaito lietuvių literatūros?
*
Valstybinis brandos egzaminas (VBE) tai ir parodė… Ar tikrai? Dvylika procentų neišlaikiusių – visų laikų rekordas? Maksimalų įvertinimą gavo maždaug vienas iš šimto. Vienas iš šimto!
*
KTU gimnazijoje – pusiausvyra (ne lygsvara!): lietuvių kalbos ir literatūros (laikė 75 abiturientai) VBE įverčių vidurkis – 74,2 (aštuonerių pastarųjų metų antirekordas), penki šimtukai, chemijos (laikė 29 abiturientai) VBE įverčių vidurkis – 94,0 (aštuonerių pastarųjų metų rekordas), septyni šimtukai (aštuonerių pastarųjų metų rekordas).
*
Jau aišku, kad KTUG rezultatai bus geri. Gal net labai geri. Bet kas iš to žmogui, kuris iš lietuvių kalbos VBE gavo 18? Tiems, kurie po dvylikos metų gavo po 30-40? To jie ir tikėjosi? Tam nemaloniam rezultatui ramiai ruošėsi? Kodėl?!
*
Kas atsitiko Lietuvai, kad, lyginant su praėjusiais metais, dviem procentais padaugėjo neišlaikiusiųjų Lietuvių kalbos VBE? Egzaminų valdžia išgirdo mano šauksmą parodyti tikrąjį raštingumo lygį? Ne, neišgirdo! Teisingai tikrinant nebūtų vienas iš šimto raštingas!
*
Kas pagaliau patikrins tuos sargus?! Kas pagaliau atsigręš veidu į mokyklą, į moksleivius, į mokytojus?
Atsakymai
Burgis, 2014-07-02 11:13:56
Niekai tai, niekai… Bet man rūpi!
., 2014-07-02 11:32:39
O kaip su informatikais?
Ema, 2014-07-02 11:47:25
Aš abejoju, kad lietuvių kalbos egzaminas objektyviai parodo lietuvių klb. mokėjimą. Nors tikiu, kad neišlaikiusieji realiai yra beraščiai. Ir nors maniškis gavo aukštą balą, visa lietuvių kalbos programa jo nei kiek nepriartino prie lietuvių literatūros meilės, netgi atvirkščiai – atstūmė. Teko man labai nemažai pasistengti kad įrodyčiau pomėgio skaityti GERĄ literatūrą vertę.
M11, 2014-07-02 12:08:57
Šiandien ta proga taip pat susimąsčiau, kur yra riba tarp raštingo ir neraštingo. Nesugebėjau užsibrėžti racionalių aiškių kriterijų 🙂 Egzaminas yra tik vienas iš variantų, kaip tas dvi grupes atskirti. Tiesa, jis tolokai nuo to, apie kokius kriterijus aš svarsčiau 🙂
Man antrus metus iš eilės kyla neatsakytas klausimas – abiturientai surenka taškus, o po to gauna balus – kam reikalingi du įvertinimai? Kodėl taškai perskaičiuojami į balus? Kodėl jie perskaičiuojami būtent tokia sistema (sakau “tokia”, nors nesuprantu, kokia ji, tik suprantu, kad perskaičiuojama ne visai tiesiogiai, o taikant kažkokius svorius, intervalus ir pan.)? Paprastas dalykas, bet mistika..
Ema, 2014-07-02 12:26:18
Mistikos egzaminų sistemoje daug. Bet tai juk labai palanku manipuliacijoms. Galutinė tiesa: apgavystė, kai apgauni ir pats save.
alumni, 2014-07-02 13:33:46
Direktoriau, o kiek lietuvių kalbos šimtukų, jei ne paslaptis? Ir kokie informatikos egzamino rezultatai, kažkaip nesitiki, kad nė vienas gimnazistas jo nelaikė..:)
sonata, 2014-07-02 13:48:38
Pradžioj buvo mistika. Po to – tikėjimas. Po to -religija. Neilgai trukus susiformuos šv. NEC valstybė – nepajudinamų stabų buveinė su savo skelbiama tiesa – a la šventas raštas, tora ar koranas – VBE užduotimis. Ir degs mokytojai ir mokiniai iš gėdos, kad nesugebėjo į sena juostinį magnetofoną paukščių tartimi pasklebtos užduoties suvokt ar išskaityt iš eterio, kokią daugiasluoksnę mintį mintijo lietuvių kalbos užduočių rašytojai, klausdami kokiais aspektais vanduo yra šlapias… Didžioji Korano tamsybė prieš VBE bus tik pilkšvas šešėlis. (Čia šiaip, pietų pertrauka:))
Gimnazistas1, 2014-07-02 14:05:09
Lietuvos mokslų akademijos nariai ne kartą pastebėjo, jog Lietuvoje įsivyrauja pseudomokslas – astrologija ir kitos šarlatanystės. Lietuvių kalbos egzamino vertinimas primena tai – vertinama burtų būdu: 5 ar 6? 6 ar 7? Ai, rašau 4, vis tiek niekas nesupranta vertinimo instrukcijų nurodymų.
Burgis, 2014-07-02 14:07:35
Informatikos egzaminą laikė 13 gimnazistų. Du šimtukai, vidurkis 89,7, mažiausias rezultatas 52. Normalu, bet norėjosi geriau…
O lietuvių k. – 5 šimtukai, parašiau.
tikinti, 2014-07-02 17:09:11
O koks lietuvių mažiausias rezultatas KTUG?
Burgis, 2014-07-02 17:46:54
tikinčiai: 18.
Ema, 2014-07-02 18:04:46
tikinčiai: tai buvo mokinio apsisprendimas, gimnazija čia niekuo dėta
Abiturientė, 2014-07-02 22:38:32
Lietuvių kalbos egzamino temos tikrai buvo įkandamos, daug lengvesnės už pernai metų, tik daugelio rezultatai nenudžiugino. Bet temos – dovanėlė. Kad ir Lietuvos vaizdinys romantikų literatūroje, o Maironis ir Baranauskas geriausiai išmokti autoriai. Su lietuvių egzamino užduotimis pasigailėjo.
DJ17A, 2014-07-03 01:15:53
O ar tikrai stebina tas faktas, kad 100 balų gavo vienas procentas? Juk taip ir turi būti – geriausi iš geriausių.
Man asmeniškai smagiau dėl to, kad pagaliau buvo nustatyta norminė kartelė ir bent niekas nesako, kad ‘visi išlaikė lietuvių kalbos egzaminą’ ir ‘ai, jis buvo sunkus, bet nesvarbu’. Kodėl universitete neišlaikiusius išmeta (arba bent apmokestina)? Na…
DJ17A, 2014-07-03 01:31:00
Ir dar: chemijas, fizikas ar biologijas laiko tie, kurie jas pasirinkę (sakykime, kad ir mokosi). Nes kurie nesimoko, atsisakė ir labai džiaugiasi. O lietuvių kalbą laiko VISI, nes egzaminas privalomas. Na, patinka/ar nepatinka/, bet visos apelsinų aibės su kažin kokiu ežiukų poaibiu net ir matematikoj negalima lyginti.
Raimundas Zabarauskas, 2014-07-03 09:11:43
„Maksimalų įvertinimą gavo maždaug vienas iš šimto. Vienas iš šimto!“
Kiek atsimenu dešimt metų galiojusią norminę sistemą, apytikriai būtent 1 iš šimto ir gaudavo šimtukus, todėl net sutrikau dėl Jūsų šauktuko.
Kriterinė sistema man neatrodo geresnė, mat atsisakius aiškių standartų (kuriuos, beje mėginama keisti kriterinio vertinimo aprašais – kas, mano galva yra mėginimas egzamino dokumentais suvaldyti tai, kas išardyta pernelyg liberalizavus ugdymo dokumentus), taigi kai nėra standartų, tuomet nebeaišku, kas su kuo lyginama.
Būsiu labai nepopuliarus, bet mano sąmonėje šie du reiškiniai: tarybinės švietimo sistemos išardymas ir prasti PISA rezultatai vis kažkaip ima ir iškelia klausimą apie tarpusavio priežastingumo ryšį…
Linutė, 2014-07-03 09:15:06
O ką daryti mokyklai, kurios trečdalis mokinių neišlaikė lietuvių kalbos egzamino?
Burgis, 2014-07-03 10:04:32
Raimundui Zabarauskui ir DJ17A: na, dar kartą pabandysiu…
12 iš 100 neišlaikė ir tik 12 iš 1000 gavo maksimalų įvertį. Sustokite ir pagalvokite.
*
Sistema nebe norminė, sistema kriterinė. Dešimt metų koviausi prieš tą norminę sistemą su 1 proc. maksimalių – ir pagaliau tą sistemą atšaukė! Vadinasi, ne veltui koviausi! Vadinasi, pagaliau kažkas suprato tokios sistemos absurdiškumą.
*
Tai kodėl šiemetiniai raštingi ir išprusę abiturientai negalėjo gauti po 100? Bent jau 12 iš 100, o ne iš 1000?
Pirmiausia atsakykite sau į klausimą: jie negavo „dėl literatūros“ ar „dėl kalbos“? Dėl to, kad kažką ne taip parašė apie tą ar kitą autorių, jo kūrinius? Jei, tarkime, abiturientas gavo 80, o tų 20 negavo „dėl literatūros“, tai kaip apie tai sužinos Kembridže, Prinstone, Sorbonoje, kaip apie tai sužinos to abituriento vaikai ir anūkai?
*
Kiek kartų jau rašiau, kad negalima vertinti dalykų, kurių objektyviai negalima įvertinti?! Pavyzdžiui, žmogaus nuomonės apie vieną ar kitą kūrinį ar apie visą lietuvių literatūrą apskritai. Baisus nusikaltimas yra versti paklusti kitų nuomonei! Baisus nusikaltimas yra mokyti veidmainiauti!
***
Pažvelkime kitaip. Šiemet buvo pažeminti šimtai gerų, darbščių lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų. Jie buvo apkaltinti neišmanymu, kaip reikia rašyti tuos VBE darbus, arba dar baisesniu nusikaltimu – korumpuotu pažymių padidinimu. Mūsų mokytojos tos pačios, geros mokytojos, tai ar jos kaltos ar NEC šutvė?
*
Pažvelkime dar kitaip. Niekada nepatikėsiu, kad mūsų gimnazijoje mokosi moksleiviai, kurie nepajėgūs išmokti rašybos ir skyrybos. Niekada nepatikėsiu, kad jie tyčia to nesimoko. Tai ką, raštingumas Kaune ir raštingumas Vilniuje suprantami skirtingai?!
***
Baigiu. Aš tuo neužsiimsiu, bet jei mano vaikas būtų gavęs, tarkime, 50, o metinį būtų turėjęs 10, tai kruopščiai kruopščiai išsiaiškinčiau, už ką jam toks mažas balas. Jei pasirodytų, kad „už literatūrą“, tai mūsų šeimos byla baigtųsi Strasbūre, neabejokite!
petras, 2014-07-03 10:07:26
Linute, vienareikšmiškai – uždaryti. (mokinio atveju, tiesiog pakeisti mokyklą).
petras, 2014-07-03 10:10:51
Burgiui, bet paskutinio jūsų komentaro paskutinę pastraipą pratęsiant, reiktų kruopščiai išsiaiškinti ir mokytojo išvestą 10 balų metinį. Nes man besimokant universiteta teko matyti ne vieną žmogų su aukštesniu metiniu balu, deja daug prastesnėmis žiniomis :))
Burgis, 2014-07-03 10:14:46
petrui: sutinku, tai būtina padaryti, bet tik ne mūsų gimnazijoje. Pas mus nevagiama.
Edita, 2014-07-03 11:41:27
Man užkliuvo informacija, kad lietuvių kalbos ir literatūros VBE beveik 85 proc. šimtukų gavo mergaitės. Mergaitės dažniausiai tikrai būna stropesnės, bet negi skirtumas su vaikinais gali būti toks didelis?
petras, 2014-07-03 12:23:22
Gali būt, vaikinai manyčiau labiau linkę reikšti savo nuomonę, abejoti, ginčyti, nepaisyt reikalavimų ir t.t. (bet darau prielaidą, kad su gramatika sekasi abiem lytims panašiai, gal mažumėlę merginos pirmauja 🙂 be to užtenka žvilgtelėt į filologijos studentus, kad įsitikinti jog tai moterų sfera 🙂
petras, 2014-07-03 13:18:46
Man dėl to lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tik vienas dalykas neaiškus.
Kaip įmanoma jo neparengti normalaus, kai tai yra taip paprasta.
- atsiriboti nuo lietuvių literatūros egzamine.
Juk visos vertybės perduotos mums raštu yra vertingos nepriklausomai nuo kalbos, kuria jos užrašytos, ar kokios tautybės autoriaus. Be to, mokykloje, pakankamai dėmesio skiriamo lietuvių literatūrai, jinai analizuojama, nagrinėjama, supažindinama su autoriais (ir to užtenka, to nereikia egzaminuoti, nes išskirtinis lietuvių literatūros išmanymas žmogui išskirtinių mąstymo galių neprideda).
-
Atsisakyti bet kokios saviraiškos formos (rašinėlių, interpretacijų ir t.t.) egzamine. Nes subjektyvios nuomonės objektyviai įvertinti neįmanoma. Bent jau pagal dabartinius žmogaus gebėjimus suprasti aplinką.
-
Tikrinti tik raštingumą. Moksleivio gebėjimo dėstyti mintis tikrinimą reikia naikinti (nes tai nesusiję su kalba konkrečiai. Tai susiję su milijonais kitų disciplinų bei žmogaus patirtimi, pvz.: istorija, filosofija, logika, menais, psichologija ir t.t.)
Moksleivio lietuvių kalbos žinojimą ir jos pritaikymą galima būtų įvertinti parengus tokias užduotis (kaip pavyzdys):
a) diktantas
b) pateikiamas tekstas su klaidom, reiktų ištaisyti gramatikos, stiliaus, sakinio darybos klaidas.
c) sukirčiuoti žodžius (jei tai įeina į mokyklinę programą).
Gal būt viskas atrodo per sausai, arba labai traukai į gamtos mokslus ir nepaliekama vietos interpretacijoms, bet manau tik tokiu būdu ir galima išsivaduoti nuo “laisvo” vertinimo. Kad nebūtų po to kaip su dailiuoju čiuožimu, reik vertinimą padaryt, kaip 100 m bėgime, kas pirmas atbėga, tas ir yra greičiausias 🙂
sonata, 2014-07-03 16:55:09
petrui: aš irgi apie tai jau rašiau – privalomas raštingumo patikrinimas, remiantis griežtais ir neinterpretuojamais kriterijais. Tai būtų vienas VBE egzaminas, privalomas visiems. Kitas lietuvių kalbos egzaminas – jau su saviraiška, minčių dėstymo atskliedimu, analize ir pan. turėtų būti tiems, kas renkasi humanitarines specialybės – kaip pasirenkamasis dalykas, kurį baigiamosiose klasėse studijuoja giliau ir plačiau. Kaip tuos du lietuvių kalbos egzaminus įvardinti ir atskirti – technikos ir fantazijos klausimas. Bet manyčiau, taip būtų teisingiausia. Tai mano subjektyvi profaniška nuomonė.
Regina D., 2014-07-03 19:46:26
Tai, kas dabar padaryta su lietuvių kalbos egzaminu, yra tikras nusikaltimas: kadangi valstybės dokumentai leidžia daryti visiems privalomą tik KALBOS egzaminą, nes literatūra priklauso menams ( o menų egzaminas apskritai yra nonsensas), tai ŠMM damos sugalvojo, kaip įstatymus apeiti – sujungė į vieną kalbos ir literatūros egzaminus! Negana to, padarė taip, kad besąlygiškai karaliautų literatūra. Pavyzdys iš pernai metų VBE apeliacijų: apeliavo mergaitė, parašiusi rašinį šimtukui – tema super, be to, originali – rašė apie maištą literatūroje ir menininkus kaip maištininkus, tik viena bėda – J.Kunčiną mergaitė pakrikštijo J.Savickiu – tiek tos ir bėdos iš streso, tačiau rezultatas tikrai vertas Strasbūro – už rašinį ABSOLIUTUS NULIS. Be abejo, ir šią merginą, galėjusią studijuoti literatūrą Vu, spauda apšaukė berašte, kaip ir visus kitus, nepataikiusius prisiminti kokio nors a la rašytojėlio – Vaižgantas rašytojas? Šatrijos Ragana – rašytoja? Šalia Gėtės, Šekspyro, Hemingvėjaus, Dostojevskio? Atsiprašau… Ką man, kaip mokytojai, daryti, kai mokiniai, pasiėmę iš psichologės kažkokį asmenybės testą, lengvai nustato, kad koks nors Mykoliukas iš “Dėdžių ir dėdienių” yra tiesiog debiliukas ar bent jau autistas: suaugęs vyras su nuline saviverte, groja primityvių primityviausią, VIENĄ IR TĄ PAČIĄ melodiją visomis progomis, o ir “smuikelė” savadarbė (atsirado mat Stradivarijus :))) Arba mamatė iš Šatrijos Raganos “Sename dvare” – vaikšto ponia baltu skėteliu prisidengusi ir dar liūdi nežinia ko, vaidina nelaimingą, jokio darbelio nenusitveria, net vaikų laiku nepaguldo, naktim kažkur šlaistosi… Stop – meldžiau mokinių taip egzamine nerašyti, nes gaus nulius :))) Bet jei pažiūrėsim iš esmės – ką kita, jei ne paviršutinišką situaciją, mokiniai gali panaudoti iš literatūros samprotavimo rašinyje. O panaudoti KAŽKĄ privalo. net ne kažką – plius dar to autoriaus kontekstą! Tinka kaip karvei balnas, bet privalo, ir tiek. Žodžiu, tai ne egzaminas, tai inkvizicijos įrankis, tik tada, viduramžiais, vertė prisipažinti, kad esi ragana ar raganius, o dabar – kad esi beraštis ir pats kaltas…
sonata, 2014-07-03 20:07:18
Reginai D: nesusilaikiau nuo komentaro į Jūsų paskutinijį – pasirodo, esmė nepasikeitė 30 metų – kaip yra ir kaip reikia. “Stop, taip nerašykit”, – sakydavo mums literatūros mokytoja, papasakojusi apie draugystės su Eretu įtaką S.Nėries eilėraščiams. Kaži, kiek dar Nemunu vandens nutekės, kol galės jauni žmonės rašyti, kaip mąsto, o ne mąstyti, kaip parašyta.
Regina D., 2014-07-03 20:59:21
Ir kiti mokytojai taip mano, tik kad mokytojų balsas į ŠMM neina, viskas, ką jie sugeba – tai blokuoti lituanistų svetainę “Lituanistų miestelis”…
http://www.kurstoti.lt/s/2123/ar-berasciai-tik-abiturientai-o-gal-uzduociu-rengejai-nepaskaite-programos
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/studijos/mokytoja-eksperte-egzamino-rengejams-butu-pravertes-zodynas.htm
Burgis, 2014-07-03 21:18:37
Reginai D.: šį kartą Jums už komentarą – 100+!
T, 2014-07-04 22:58:05
Taip, turbūt sutinku, jog gauti žemą pažymį yra bjauru. Mokais, ruošies, o išeina špyga.
Tačiau, atsiminus tikrąją valstybinių egzaminų paskirtį, ar vis dar lieka svarbu, kokia vertinimo sistema naudojama? Juk egzaminų paskirtis yra sustatyti abiturientus į eilę stojimams į aukštąsias mokyklas – nei daugiau, nei mažiau. Ir prieš tai buvęs vertinimas, ir dabartinis vertinimas iš esmės realaus skirtumo neturi – reliatyvi vieta eilėje nesikeičia.
Mano manymu, dėl absoliučių gautų balų galvos sukti nereiktų.