Šiandien savaitraštis „Dialogas“ išspausdino įdomų straipsnį apie rašytoją Erichą Mariją Remarką. Pateikiu santrauką apie jo moteris:
-
Ilse Jutta Zambona, stambaus Hamburgo verslininko žmona, aukštuomenės salonų liūtė.
-
Aktorė Marlene Dietrich.
-
Draugės, prostitutės…; bet lieka ir Dietrich.
-
Pakartotinė santuoka su Ilse. Dietrich įsimyli aktorių Jeaną Gabeną, bet lieka ir su Remarku.
-
Remarkas keičia moteris vieną po kitos…
-
Manekenė Natalija Palej, caro Aleksandro III anūkė, milijonieriaus žmona.
-
Paulette Goddard, buvusi Charlie’o Chaplino žmona.
Išgyveno rašytojas net 72 metus!
Atsakymai
Margarita, 2010-02-26 20:47:48
Kiekvienam savo..Svarbiausia, kad žmogus būtų laimingas. Spalvingam žmogui – spalvingas gyvenimas… Nepatinka klausimas: gal geriau su viena? Dvelkia naftalinu ir katachetais…
Mama M, 2010-02-26 21:29:11
Manau, kad čia viskas slypi tame, ar nori visur ir viską išbandyti, ar ne:-)
Čia taip pat, kaip su žmonėmis, kurie nori aplankyti visas pasaulio šalis: važiuoja, dirba, tam, kad išvažiuotų. O kitas gyvena sau namelyje kaime ir laimingas be tų visų išbandymų…
Burgis, 2010-02-26 23:38:13
Margarita: meilė dvelkia naftalinu?!
Margarita, 2010-02-27 13:04:51
p.Burgis: ne meilė dvelkia naftalinu, o klausimo formuluotė:gal geriau su viena? Primena katalikų mokymą ir žmonių rūšiavimą: jei gyveni su vienu(-a) – teigiamas, o jei esi kitoks – ant laužo.. Aš paprasčiausiai norėjau pasakyti, kad spalvingam žmogui – spalvingas gyvenimas reiškia ne narvelį – o laisvę, apsisprendimą ir pasirinkimą. Beje, juk pats rašėte,kad įsimylėjimas yra gerai, o jei dar platoniškai ir linksmai… Pritariu jums:)
Burgis, 2010-02-27 15:22:18
Margaritai: nepasiduosiu! Vargšas Remarkas… Jam iki mano laimės – kaip iki Mėnulio. Nes kaip tik VIENA, ta vienintelė pasaulyje vyrui suteikia laimę! Įsimylėjimas nuo meilės skiriasi kaip sidras nuo šampano… Remarkas buvo nelaimingas (žr. “Dialogą”), todėl ir blaškėsi nuo vienos prie kitos, o aš esu laimingas, todėl kitos man geriausiu atveju – tik aplinkos puošmena… Ir Jums linkiu TOKIOS laimės!
Margarita, 2010-02-27 18:55:45
P.Burgis: Nepasiduokite! Man patinka, kad jūs nepasiduodate… Aš lankiausi ir Remarko, ir Rembranto namuose… Kokios TOKIOS laimės jūs man linkite? Kaip jūs galite man ko nors linkėti nepažindamas visumos ?
Burgis, 2010-02-27 19:25:48
Galiu Jums palinkėti, Gerb. Margarita, galiu! Nes aukščiau to, ką man teko patirti, nėra nieko…
Štai eilutės iš seno mano eilėraščio („Lėtas lėtas valsas“):
… Tokios žydėjimo valandos
Ženklina žaidusius rojuje…
Margarita, 2010-02-27 19:46:40
p.Burgis:O iš kur Jūs žinote, ką man teko patirti? Kodėl jūs savo patirtį keliate aukščiau kitų? Ar jūs mane pažįstate? Nors kita vertus , tinklalapis Jūsų ir Jūs galite mane eliminuoti…
,, Numirsi. Ir vėl pradėsi iš pradžių.. Ir pasikartos kaip iš seniau…Ledinė naktis, kanalo raibuliavimas. Vaistinė.
Gatvė.Žibintas Aš nesu Bloko vertėja, bet esmė turėtų būti aiški…
Burgis, 2010-02-27 20:52:51
Aš Jūsų nepažįstu, Margarita. Margaritų niekas nepažįsta, net faustai… Bet Visatoje yra maksimos (ne parduotuvės), kurios gali būti tik lygios, negali būti viena už kitą didesnės – kaip begalybės. Tai jei Jūs ten jau buvote – sveikinu! Ir mudu abu jau ten niekada nebebūsime, tiesa? Nes gimstame vieną kartą, pakylame į dangų vieną kartą, ir mirštame vieną kartą. Tai kai kas antrąjį veiksmą praleidžia…
O., 2010-02-27 21:42:19
Pažįstu 68-69m. moterį, turėjusią 3 vyrus (t.y. triskart ištekėjusią). Su kiekvienu pragyveno ne mažiau kaip po 10 – 15 metų. Su vienu išsiskyrė, du pasimirė, palikdami ją našle. Ji sako, kad yra labai laiminga – triskart gyvenime buvo pati laimingausia, kai tuokėsi. Sako, likimas ją nepaprastai apdovanojęs, leisdamas iš taip arti pažinti pačius nuostabiausius žmones. Dabar, senatvėj, turbūt vėl susieis su savo vaikų tėvu, tuo pirmuoju. Iš tiesų retai tenka matyti tokį laimingą žmogų. Gal tikrai kiekvienam savo.
Margarita, 2010-02-27 21:53:18
p. Burgis: Faustas Margaritą paaukojo… o kiek ir ko galite paaukoti Jūs?
burgis, 2010-02-27 22:21:15
Mylimi mano žmonės gali pasiimti mane visą. Šiandien. Iškart. Visam gyvenimui.
Margarita, 2010-02-27 22:30:37
p. Burgis: o nuo tiesaus atsakymo Jūs vis dėlto pabėgote…
praeivis, 2010-02-27 23:40:48
Burgiui: sakėte, kad neatleistumėte, jei žmona permiegotų su kitu. Ar tai laikoma besąlygiška meile? Ar ji tikra tada, ta Jūsų meilė? Mylite, nes ir Jus myli? Ar vis dar mylėtumėte, jei išduotų, bet neatleistumėte? Ar ir tada atiduotumėte mylimiems savo gyvenimą, jei jaustumėtės jų nemylimas? Vaikai, tėvai ir anūkai nesiskaito.
Burgis, 2010-02-28 09:03:58
Margaritai: aš neišsisukinėju, bet gal nesuprantu klausimo. Panašu, kad lietuvių nėra Jūsų gimtoji kalba, o gal Jūs ir ne moteris…? Prašyčiau patikslinti.
Praeiviui: mylėti ir būti mylimam – du skirtingi dalykai; jei žmona mane išduotų (laimė, tai taip pat neįtikėtina, kaip ir mano išdavystė…; todėl toliau – tik teorija), suprasčiau, kad kitą ji myli labiau ir leisčiau jai, mano mylimam žmogui, būti su kitu – nejaugi skriausi savo mylimiausią?!
praeivis, 2010-02-28 09:14:34
Burgiui: sakot neskriaustumėt? O jei paskui ta mylima apsispręstų vėl pas Jus grįžti, nes suprastų, kad suklydo, kad Jūs buvot svarbesnis, kad jus myli, priimtumėt? Juk jei mylit, mylimam reik atleist? Atiduotumėt vėl save, juk “Mylimi mano žmonės gali pasiimti mane visą. Šiandien. Iškart.”
burgis, 2010-02-28 10:20:25
Praeiviui: taip! Priimčiau ir mylėčiau taip, kaip aprašyta E.Hemingvėjaus romano „Kam skambina varpai“ tryliktojo skyriaus pradžioje (paieškokite sandėliuke, tą citatą esu skelbęs…).
sonata, 2010-02-28 10:24:18
matyt pavasari pakvipo, kad pastarosiom dienom vis susiduriu su meilės tema… aš turiu savąjį meilės modelį, kurį geriausiai atspindi Bertolučio filmas “Besieged” (nemoku tiksliai išversti). Muzikas išparduoda viską, parduoda jam patį brangiausią daiktą- fortepijoną, kad tik jo mylima moteris gautį tai, ko trokšta- būti su kitu, sėdinčiu kalėjime ir kurį, kaip muzikui atrodo, ji be galo myli. Va tai man ir atrodo, kad tikras jausmas yra toks, kai gali dėl mylimo žmogaus “parduot fortepijoną”, net ir suprasdamas, kad viskas beviltiška. Toks mano įsitikinimas sulaukia labai daug prieštaravimų, bet man atrodo būtent taip…
Margarita, 2010-02-28 11:04:05
p. Burgiui:,, O juk niekas nežino grynos tiesos, tik tiems, kam duota pajausti, ne tiems, kam duota suprasti (Blokas) O tokių yra daug?
Myliu Lietuvą, nuo gimimo kalbu šia kalba…
Aš žemaitė!
praeivis, 2010-02-28 11:19:26
Burgiui: puiku, kad taip galvojat, tik gyvenime viskas kur kas sudėtingiau, negu knygose. Kai susiduri. Puiku, kad nesusidūrėt su tuo.
Meilė dalykas stebuklingas. Kažkas pav. myli du žmones. Taip negali būt? Man atrodo gali. Kai dievini du žmones, labai skirtingus, labai brangius. Gali būti, kad vieną myli platoniškai, supranti, kad tai tarsi neteisinga, bet myli, nes… Tiesiog myli, negali kitaip. Protu žmogus bando pasirinkti, suvokti, kad tai tarsi “negalima”, tai nepaaiškinama, nes vienas vyras realiai myli vieną moterį ir atvirkščiai, bet jausmai myli du (dvi). Net jei bijai tą net sau pripažinti, net jei stengiesi nuo to atsiriboti, negalvoti, atmesti, išbraukti.
Aš nesakau, kad kalbu apie save, bet matau tai žmonėse. Ką manot apie tai? Net jei to nesuprantat, nes irgi nesusidūrėt, ką manot teoriškai?
Margarita, 2010-02-28 11:49:09
Praeiviui: Gyvenimiški pastebėjimai… pritariu. Visaip būna… Bet teorija meilės klausimuose neįgali..
Burgis, 2010-02-28 12:03:41
Praeiviui: yra toks indų filmas: sėdi vyrukas, laiko rankose dvi nuotraukas, blondinės ir brunetės, ir negali apsispręsti, kurią labiau myli. Bet tai indų filmas!
Jei tau atrodo, kad myli dvi – mesk abi! (Matote, kaip surimavau?!) Tai ne meilė. Tai susižavėjimas, įsimylėjimas, bet ne meilė. Ir man taip buvo… Kol atėjo Meilė!
praeivis, 2010-02-28 12:42:31
Burgiui: O ar nepakanka mūsų šalyje paliktų vaikų? Juk mylint paprastai jų atsiranda.
Žmogus neturėtų “mėtyti” kitų taip lengvai, kaip tai daroma šiais laikais.
Jūs pernelyg viską matuojate tik sava patirtim, kuri gera. Ar esat pajėgus suprasti kitaip galvojančius, kitaip gyvenančius, kitaip jaučiančius? Ne tik toleruoti, o suprasti? Nevertinant tik iš savos pusės, kai atrodo, kad tai, kaip jūs gyvenat- gerai, o jei kitaip myli, gyveni, supranti, tai- netikra.
Margarita, 2010-02-28 13:43:42
Praeiviui: tai beprasmiška, nevarkit.. Aš visą savaitę testavau p.Burgį… Pradžia buvo žavinga. Taip, p.Burgis labai išsilavinusi ir spalvinga ASMENYBĖ… Lietuvai reikia tokių asmenybių.Bet kaip svajoju susipažinti su asmenybe, kuris būtų toks kaip p. Burgis + tolerantiškas kitai nuomonei, nebijantis pralaimėti, nuoširdus… Kažin ar tokių yra ?
Jei rasit, supažindinkit, atsilyginsiu!
Burgiui: gal Jūs masonas?
praeivis, 2010-02-28 13:50:27
Margaritai: angelai danguj gyvena, teks pakentėti, kol susipažinsit.
Margarita, 2010-02-28 14:04:34
Praeiviui: bet paklausti galima?
Burgis, 2010-02-28 14:12:46
Margaritai ir praeiviui: ar tik nesusiruošėte manęs apkaltinti dėl to, kad esu laimingas? Aš juk nesmerkiu kitų, nesmerkiu! Ir pavyzdys esu ne vienas: juk aš turėjau senelius, tėvus, turiu brolių seserį, vaikų, kaimynų, draugų…
Tiesiog esu įsitikinęs ir pasitikrinęs, kad yra viena maksima, viena didžioji meilė ir laimė, bet taisyklė platesnė: negali tos maksimos laukti, ieškoti visą gyvenimą ir nerasti; jei likimas nesuteikė šanso būti labai laimingam, tai būk nors laimingas; savo širdgrauža dėl neįvykusio stebuklo negadink gyvenimo aplinkiniams, ypač žmonėms, su kuriais gyveni; jei būtina, keisk partnerį, bet nekankink ir nesikankink (žr. Remarką).
Margarita, aš nebijau pralaimėti, nes jau per vėlu…; aš ne tik tolerantiškas kitų nuomonei, daugiau – ji dažniausiai man visai nesvarbi, nes jau per vėlu…; esu nuoširdus tiek, kiek sakau ir rašau, bet nesitikėkite, kad svetimiems atsiversiu tiek, kiek saviems – niekada!
praeivis, 2010-02-28 14:35:45
Burgiui: ne, puiku, kad jūs laimingas. Būkit ir toliau toks. Aš irgi esu laimingas. Gal kitaip negu Jūs. Tik norėjau pasakyti, kad nėra bendros laimės formulės, visiems ji skirtinga. Todėl nemanau, kad kam nors linkėčiau būti tokiu laimingu, kaip aš ar kaip jūs.
Margarita, 2010-02-28 14:42:45
P.Burgiui: aciū už nuoširdumą:) buvo malonu pabendrauti:)
Rasa, 2010-02-28 16:30:23
Burgiui: “jei būtina, keisk partnerį, bet nekankink ir nesikankink”- na taip, nekankink NUOLAT VIENO, jei suklydai, pakeisk kokia 15-iolika, kol rasi laimę, tik nesikankink… :)) Tik ar nesikankina tie paliktieji, netikrieji, tarpiniai? Gal jiems tu buvai TAS? :)))
Psichologijos profesorius Robertas J. Sternbergas savo meilės teorijoje įvardija tris meilės komponentus: tai aistra, emocinis artumas ir įsipareigojimas.
Tik bėda, kad va visus tuos dalykus ir sunku suderinti 🙂 Kažkas nenori jaustis įsipareigojusiu, kažkas nori nuolatinės aistros, kažkas nelabai sugeba suprasti emociškai, nors aistringai myli, bet tiesiog nesupranta ir tiek.
Nemanau, kad galima išvis įvardinti, kokia turi būti meilė… Ji yra- ir tai stebuklas. Visomis savo spalvomis ji puiki: abipusė ar vienpusė, aistringa ar rami šeimyninė, platoniška ar vaikiška… Nemanau, kad vienokia meilė “teisingesnė” už kitokią. Tiesiog TAI ištinka ir tiek. Gali ją ignoruoti, bėgti nuo jos, bandyti atsikratyti, bet… Ji grįžta į tavo sapnus nepaisydama teisinga tai ar nelabai, nori tu to ar bėgi nuo jos… Ir ką čia beprikalbėsi. Kol gyvenam, ji prisėlina ir “ištinka”, ir manau kai kam tai duota kartą, kai kam daugiau. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog taip yra.
Burgis, 2010-02-28 16:40:02
Rasai: bet matote – man neprireikė nieko keisti… Reikia turėti galvą ir širdį! Kiti organai irgi svarbūs, bet svarbiausia – galva ir širdis.
Rasa, 2010-02-28 17:04:48
Burgiui: Nuostabu! 🙂 Žavu! 🙂 Teisinga! (Jums) 🙂
Bet nemanau, kad dėl to Jūs teisingiausiai ir geriausiai išmanot apie meilę :)) Jūs žinot, kas Jums teikia laimę, kokios meilės Jūs norėjot (tokią ir turit) ir taip gyvenat. Valio 🙂
Kiti gal nori kitokios, kitiems gal išeina kitaip ir tai ne mažiau puiku. Svarbu, kad meilė būtų… 🙂
Manau, meilės iki galo neapibūna niekas, nors bandom visi 🙂
Nors Burgis puikiai apie ją parašo, ir psichoterapeutas Petronis puikiai: “Psichologai nagrinėja žmogaus mąstymą ir emocijas, tačiau meilė yra daugiau nei mąstymas ir emocijos. Meilė dažnai siejama su jausmais. Tačiau manau, kad meilės negalima vadinti jausmu. Meilė yra ypatingas santykis, kuris apima viską – ir su jausmais, ir su sprendimais, ir su valia, ir su dvasiniais dalykais. Meilė yra išėjimas iš savęs, savųjų interesų peržengimas vardan kito.”
Burgis, 2010-02-28 17:31:09
Aha, Rasa, bet ir Jūs domitės, kas tai yra! O aš žinau, nesiginčykite. Nes negali nežinoti, ar tau šilta, ar šalta, ar tu sotus, ar alkanas, ar esi, ar nesi… Tai štai: kai jau esi toks ir ten, koks ir kur nesi buvęs ir žinai, kad jau niekada nebūsi – tai meilė.
Rasa, 2010-02-28 18:20:44
Aš ne tik domiuosi (nors man įdomu ir tai, kaip myli kiti, kaip tai supranta), aš ir žinau, kas tai yra 🙂 Kartais tai gera, kartais labai skauda… Tik kodėl “nebūsi”? 🙂
Tiek to, nesiginčiju, visų pirma Jūs viską žinot geriau, visų antra, man apskritai pakankamai sunkus metas, nelabai noriu kalbėtis.
Nors ir sunkumai neskaitant rimtų kartais būna juokingi, pav. vienas: mano sūnus vakar sugebėjo įkristi į šulinį! Negražu, bet juokiaus su pertraukom iki pat vakaro 🙂 Gerai, kad pečiai jau gerokai patreniruoti, užstrigo ties pažastim, tik nusibrozdino. Prisnigta buvo lygiai, jis mat ėjo kur nereik ir tik šmakšt… 🙂
Burgis, 2010-02-28 20:04:04
Niekada nebūsiu, nebūsiu… Bet juk tai ir įrodo, kad buvau!
Saugokite vaikus, Gerb. Rasa…
Rasa, 2010-02-28 21:13:34
Burgiui: saugau ponas Burgi, saugau, bet kur dičkius sugaudysi, vakar va dar ir mašiną netyčia sudaužė mudviem likusią :), nes su kita vyras išvažiavęs į Angliją. Bet tai irgi ne taip svarbu, sveikas kaip ridikas- tai svarbiausia 🙂 Geras šiaip mano sūnus, labai 🙂 Ir dukra gera. Net kartais stebiuosi, kaip jie man tokie puikūs gavosi 🙂
O dėl įvairaus meilės supratimo, man visai patiko neseniai skaityta “Prisiminimai apie mano liūdnąsias kekšes” (Gabriel Chose Garcia Marquez) Keista, kvaila, juokinga, bet vis vien, ir taip- gražu… Svarbu mylėti. Tegul ir taip, kaip toje knygoje.
Paskutinė meilė ne mažiau svarbi už pirmąją, ir tikra laimė, jei žmogui jos dar ir sutampa.
Ir jums pasisekė, ponas Burgi 🙂
O., 2010-02-28 23:17:46
Kažkur skaičiau: Vyras visada gyvena paskutiniąja savo meile, o moteris -pirmąja.
Rasa, 2010-02-28 23:55:55
O: netiesa 🙂 Žinau, kad vienas vyriškis, kuriam buvau viena pirmųjų jo meilių, vis dar ieško manęs… 🙂 Bent jau neseniai girdėjau, kad ieškojo. Matyt jo gyvenimas nesusiklostė… O prieš savas vestuves sakė: “Radau panašią į tave…”
O man svarbu tai, ką myliu dabar, paskutinis… 🙂 (tikiuosi, kad paskutinis 🙂 Net jei ta meilė man pačiai kartais keista…
Jei meilė ne savanaudiška, ne žaidimas, ji kiekviena svarbi. Jei žmogui kitas žmogus pasidaro svarbesnis už jo nuosavą gyvenimą argi tai gali būti nesvarbu? Ar tai būtinai turi nutikti tik kartą? Manau, kad ne. Gal tai priklauso ir nuo to, kiek žmogus nebijo mylėti, nebijo atsiverti, nebijo “nusvilti sparnų”.
Bet aistringų susižavėjimų, kai partneriai keičiami, kai nuolat norima būti jausmų viršūnėje, aš nelaikau meile. Nors kai kas tai supranta būtent taip. Ypač meno žmonės 🙂 Dėl to jie ir keičia mūzas, kaip nešvarias kojines, susidėvi jiems jausmai, kaip tos kojinės… 🙂
petras, 2010-03-01 13:00:49
gyvenimas iš ties įdomus. aš pvz. myliu dvi mergins vienu metu. kaikam sunku tuo patikėt, bet taip jau man yra. iš pradžių galvojau, kad tai tik susižavėjimas, bet kuo toliau tuo labiau suprantu, kad ne tik. taip susiklostė, kad draugauju su trečia, kuriai negaliu iš širdies paskyt, kad tikrai labai myliu. ir apskritai, aš asmeniškai meilę galiu vertinti tam tikroj skalėj. aukščiausia meilė būtų ta, kai besąlygiškai gali aukoti bet ką dėl savo meilės, net gyvybę. Tokios dar nesutikau 🙂
Burgis, 2010-03-01 14:32:49
Pertrui: jau rašiau, kad mylėti ir “pamylėti” – skirtingi dalykai.
Ramunė, 2010-03-01 14:54:12
Ir gyvenimas įdomus, pasak Petro, ir įdomių mąstysenų yra. Gyveni – ir nepaliauji stebėtis.
Rasa, 2010-03-01 21:39:58
Petrui 🙂 Burgis sako, kad jis išmoko turėdamas begalinę meilę padalinti ją iš penkių (kodėl jis dalina tik iš penkių, begalybę juk būtų galima padalyti ir iš daugiau 🙂 ir ji nesumažėjo… 🙂 Kas žino, o gal tu išmoksi begalybiškai mylėti kelias moteris vienu metu ir turėsi pirmą haremą Lietuvoje… Bet, kaip sako rusiškoj dainoj, nepamiršk, kad uošvių bus tiek, kiek žmonų 😀
Be to, nereik pamiršti, kad kai kam meilė, kai gali besąlygiškai aukoti (čia tu taip sakei), o kai kam, kai gali visko besąlygiškai gauti 🙂 Jauni dažnai nori antro varianto 🙂
petras, 2010-03-02 09:16:50
kalbant apie haremą ir gerai pagalvojus, atsisukus praeitin, žmonės niekada neapsiribojo vienu partneriu. tarkim dar ir šiais laikais arabų pasaulyje, tai labai normalu. kažkas anksčiau minėjo apie tai. pažėkit, šiais laikais žmonės pradėjo ženytis (vakarų pasaulyje) iš meilės pagrinde 🙂 seniau juk tėvai pasakydavo, kas bus tavo antra pusė. siekiant užtikrint ateitį, iš išskaičiavimo kaip sakant. ir tada žmogus arba gyvendavo su tuo partneriu ir jį mylėjo, arba turėdavo meilužį/ę. vnž prirašiau suplaktai kažkaip, bet ką norėjau pasakyt. kai per jėgą ženijosi tai ir skyrybų mažiau buvo, dabar iš meilės ženijas. o skyrybų belenkiek 🙂 kurie laimingesni sunku pasakyt. bet, kad egzistuoja viena vienintelė meilė man labai sunku patikėt. (nebent žmogus turi labai daug valios ir jėgų, nematyt kitų galimų meilių). o “pamylėjimo” aš ir nemaišiau su mylėjimu. (tačiau, meilė be galimybės būt kartu, be mylėjimosi, kartais būna labai sunki :P)
Rasa, 2010-03-02 10:14:15
Petrui: o aš tikiu vienintele meile 🙂 Kaip tikiu ir ne vienintele, manau, kad praradus vieną mylimą žmogų, galima pamilti kitą 🙂 Jei tai sau leidžiame 🙂
Pavyzdžių visokių yra. Daug kas meluoja sau, kad pav. pirma meilė buvo ne meilė, nes buvo jaunatviška, nebrandi ir netikra, o jau šeimyninė meilė- tikroji ir vienintelė 🙂
Pasvaikim nestandartiškai. Žmonės apskritai mėgsta sau meluoti, kad pateisintų save prieš pačius save 🙂 Gal tai nevadinama melavimu, tai greičiau tipo “proto balso” klausymas, kai protas sako, kad viskas turi būti savo vietose, savo lentynėlėse. Ir, pav. mylėti dviejų žmonių NEGALIMA, NENORMALU ir NEPADORU. Štai praeivis užsiminė apie tai. Nenormalu? O kodėl? Juk mylim ir mamą, ir tėtį :), ir dukrą, ir sūnų. Ar kurį mažiau? Ne, mylim po lygiai, visiška begaline meile (ne visi, kai kurie vieną vaiką ar vieną iš tėvų myli labiau). Paaukotume bet ką dėl visų savų vaikų…
Kodėl žmogus negali mylėti dviejų? Ar tokių nesutikot? Aš sutikau. Aišku, kadangi tai nepriimtina visuomenei, žmogus turi pasirinkti, jis draskomas per pusę, nes tarkim tie mylimi žmonės nori būti vieninteliais (t.y. turėti tik sau, ar tai ne savanaudiška? 🙂 Vis tik pasirinkimas iš dviejų žmonių vieno, kai myli du, nereiškia, kad tu abiejų nemyli, pav. viena moteris rami ir šeimyniška, su kuria šilta ir jauku, kita aistringa ir jaunatviška, su kuria užverda kraujas 🙂 Mes smerkiame (dažniausiai mes smerkiame tiesiog iš įpročio) žmones, kurie tai patiria, tipo ištvirkėliai ir neatsakingi, nes dauguma mūsų tiesiog apskritai niekada per daug nenorime kitų suprasti, nes lengviau gyventi taip, kaip gyveno seneliai, tėvai ir TAIP TURI BŪTI :)))) Aš neskatinu paleistuvysčių, jei kas ne taip supras, tik svarstau, kad kai kas viską randa viename žmoguje, kai kas nesvarsto per daug, ką turi, tą myli, kai kas nori tiesiog ramiai gyventi, o kai kas moka mylėti du. Paskutiniu atveju jis dažniausiai priverčiamas vieną meilės dalį užsmaugti, visuomenė priverčia. Jis pameluoja sau, kad viena buvo tik susižavėjimas, tik laikina aistra (nors jei galėtų, jis rūpintųsi visą gyvenimą abiem) ir užsmaugia. Nes pas mus suprantama tik meilė tarp vieno vyro ir vienos moters. Taip, tai idealu. Kodėl? Nes paprasčiausia, žinai, kieno vaikai bent :))))) Bet ar tai vienintelė teisybė? Ar kitaip negu dauguma mylintys tikrai nemoka mylėti?
petras, 2010-03-02 13:04:46
visiškai pritariu. aš lygiai tokios pat nuomonės 🙂 tik netaip sklandžiai mintis išdėstau :DD
Burgis, 2010-03-02 15:37:01
Rasai: nesu specialistas, bet tikiu, kad negali būti vienodo lygio seksas su dviem skirtingom moterimis. Tai kam vyrui antros rūšies seksas, jei pirmos rūšies – nemokamai?
Kita vertus, negaliu patikėti, kad kuri nors moteris sutiktų dalytis vyru su kita moterimi sekso prasme. Štai mano vulgari tiesa apie vieną meilę…
petras, 2010-03-02 15:56:52
vienodo lygio tikrai negali būt, kaip ir negali būt kažkuris vienas absoliučiai geresnis. nes vienas žmogus negali visiškai pilnai išpildyt kito žmogaus idealus. todėl ir sakau, kad įmanoma mylėt du žmones, net vienodai (vienas suteikai vienus dalykus, kitas kitus. galima net du žmones mylėt, net jei jie nieko tau neduoda, bet juos myli nes jie skirtingi.) ir natūralu, kad niekas nenorėtų dalytis partnerio su kitu (su išskirtinėm išimtim). vnž tai per daug plati ir filosofinė tema, galim čia kibirus pilnus prikalbėt, bet vienos tiesos visiems neprieisim 🙂 (nebent gali kelių žmonių nuomonės sutapt) taika
MariusM, 2010-03-02 16:09:27
Gal svarbu, kad meilė tikra, o ne tai, ar ji vienintelė?
Rasa, 2010-03-02 16:29:33
Burgiui: o jei su viena pirmos rūšies seksas, o su kita aukščiausios rūšies dvasinis bendravimas? 🙂 Sako dvasingesniems žmonėms sekso mažiau reikia :)))))) (čia tyliai sau pagalvoju, kad vyrai ko gero pasirinktų gerą seksą 🙂 Juokauju, aišku, puikiausia yra rasti žmogų, kuriame telpa visas pasaulis.
O dėl moterų, taip, dauguma nesutiktų, dėl to pas mus vis dar tradicinės šeimos 🙂
Bet apsisprendimas gyventi būnant ištikimu vienam nereiškia, kad tu niekada nemylėsi dviejų. Dažniausiai mes to tiesiog sau iš anksto neleidžiam, protingai atsitraukiam nuo žmogaus, jei jis ima stipriau patikti, nes turim partnerį ar šeimą, turim atsakomybę. Dažniausiai. Bet tai irgi mūsų neleidimas sau mylėti dviejų, auklėjimo, kultūros pasėkmė. O jei būtų kitaip? Ar nesugebėtume mylėt ne vieną? Jei gyventume mėnuly, kur reikėtų kurti naują visuomenę su nauja kultūra? Kokia ji būtų? :)))) Jei kažkas mums panaikintų kultūrinę atmintį :)))
Aš už puikias, tvirtas šeimas ir aš tikrai atsisakiau dalyvauti svingerių vakarėlyje 🙂 tik bandau suprasti žmones, kuriems atrodo kitaip. Negali visi gyventi vienodai mąstydami (čia reikia nosinės? 🙂
O ar meilė gali būt tikra, jei be sekso? Ar seksas turi būt būtinai? Kaip manot?
Burgis, 2010-03-02 16:31:11
Rasai: ne, daugiau nė žodžio apie seksą…
Rasa, 2010-03-02 16:34:55
Burgiui: gerai, o kodėl? Pasakykit man tyliai į ausį, prašau, ar turiu galvoti, kad tai nepadoru? 😛
Burgis, 2010-03-03 10:40:28
Ne, Gerb. Rasa, aš pats rašiau, kas buvo mano hobis. Bet netinka nuolat apie tai kalbėti, rašyti – kalbos proporcijos sutrinka. Pavyzdys jauniems nekoks.
J.J., 2010-03-03 14:01:56
Esu skaitęs psichologų aiškinimus, kad partnerių skaičius labiausiai priklauso ne nuo meilių-nemeilių, o nuo konkretaus asmens seksualinio apetito, kuris yra įgimtas (kaip ir visa kita). Nedidelio arba, tarkim, vidutinio seksualinio pajėgumo asmuo gal ir gali būti patenkintas turėdamas vieną partnerį(ę), bet jei “apetitas’ labai skirtingas, po medaus mėnesio ir pirmųjų metų sugyvenimas taptų problematišku. Turiu draugų, su kuriais pasikalbam- kai kuriems itin aktyviems papildoma seksualinė iškrova būtina paprasčiausiam darbingumui palaikyti. Žmonas jie dievina, niekada nepaliktų, bet jos tokių poreikių paprasčiausiai “neatlaikytų”. Tai pakankamai dažna situacija. Kai nėra ryškaus poreikio, lengva būti “ištikimu”.
Žinoma, lengviausia sakyti, jog
J.J., 2010-03-03 14:03:18
…tėra viena tiesa. Iš tiesų, kiek žmonių, tiek gyvenimų.
O., 2010-03-03 16:39:53
Įdomi J.J. mintis. Gal ir tiesa? Įdomu, kaip vyrai (nuoširdžiai) pakomentuotų.
Rasa, 2010-03-03 17:41:15
J.J : žodis “būtina darbingumui palaikyti” čia netinka 🙂 Tarkim yra būtina ir būtiniau. Būtiniau, jei prisiekei nuoširdžiai savo žmonai ištikimybę ir t.t. Man tai nepatinka toks požiūris. Aš gal irgi norėčiau kasdien po kilogramą saldainių suvalgyt, mano organizmas oho kaip nori, bet juk susilaikau! 🙂
Tiesiog daugumos vyrų ir moterų požiūris į tai skiriasi. Daugumai vyrų meilė sau, seksas sau, daugumai moterų seksas- meilės pratęsimas.
Vėl gi vyro “poreikis” jam gaunasi svarbiau už poros poreikį, tai neteisinga žiūrint iš šono.
V.R., 2010-03-03 17:53:00
Vyrai komentuoja: J.J. pasisakyme net labai daug tiesos. Didžiausią įtaką partnerių skaičiui turi įgimtas seksualinis apetitas.
Tik “šviežiai įsimylėjus” pakanka vieno (vienos)-tada tai tiesiog intensyviau.
Vadinti seksą “hobiu”, kaip B.B…. nežinau nežinau… Aš nedrįsčiau. Man rodos, toks terminas žemina tą vienintelę.
Rasa, 2010-03-03 18:02:01
V.R. Burgis buvo gražiai parašęs apie tą hobį, tik reik susirast kur 🙂 Niekas ten nieko nežemino.
O., 2010-03-03 23:57:18
Viskas pasaulyje taip kaip ir turi būti: kadangi vyrų yra mažiau, gerai, kad jie kartais po kelias aptarnauja – antraip dalis moterų taip ir liktų niekad nebandžiusios meilės – jokios; laikinos, amžinos, vienadienės, aistringos, vėsios. Jokios. Mažai gi kam taip pasiseka – nuo jaunystės iki senatvės, garantuotai. Ir blogiausia, kad vien nuo atsitiktinumo tai priklauso – ką ir kokį sutiksi….
Saule, 2010-03-04 11:34:55
Burgiui:”bet matote – man neprireikė nieko keisti… Reikia turėti galvą ir širdį! Kiti organai irgi svarbūs, bet svarbiausia – galva ir širdis.”
kad dažnai tenka rinktis tik vieną iš jų- arba širdis , arba galva….
Lina, 2010-03-04 12:04:10
Moterys komentuoja:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10319138/?Neistikimi.vyrai..zemesnio.intelekto=2010-03-04_11-57
Burgis, 2010-03-04 12:33:36
Saulei: aš vis tiek sakau: jausmas turi eiti į žvalgybą, bet protas turi stovėti sargyboje…
Linai: pradedu naują temą!