Rezoliucija yra! Ką darysite?

Rezoliucija

2013 gegužės 2-3 d. Birštone vykusioje Lietuvos gimnazijų asociacijos konferencijoje buvo aptarta Bendrojo ugdymo kokybes problematika Lietuvos mokyklose. Konferencijoje konstatuota, kad ugdymo kokybes samprata nėra aiškiai apibrėžta Bendrąjį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose, todėl dažnai nevienodai suprantama. Tokia situacija neretai sukuria neadekvatų švietimo kokybės vertinimą ne tik pedagoginėje bendruomenėje, bet ir visuomenėje.

Taigi konferencijoje buvo pabandyta išskirti esminius faktorius, kurie galėtų apibrėžti ugdymo kokybę. Neabejotina, kad vienas iš esminių faktorių lemiančių ugdymo kokybę yra mokinių mokymosi pasiekimai. Taip pat ypač svarbūs faktoriai yra mokinių daroma pažanga ir kokybiškas ugdymo proceso organizavimas. Be to, kokybės užtikrinimui reikalinga mokymosi motyvaciją skatinanti palanki ugdymo(si) aplinka. Galiausiai mokinių pasirengimas tęsti mokymąsi įvairiose ugdymo institucijose ir gebėjimas sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje liudija mokyklos kokybišką darbą.

Kad būtų užtikrinta ugdymo kokybė, būtina:

1. Tikslinga valstybes politika. Švietimo, kaip prioritetinės srities valstybėje įgyvendinimas turi tapti ne deklaracija, o realių veiksmų programa. Būtinas politinių partijų susitarimas dėl ilgalaikių švietimo tikslų nustatymo ir jų nuoseklaus įgyvendinimo. Gerai neparengti sprendimai ir dažna švietimą reglamentuojančių dokumentų kaita daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei. Be to, pastaraisiais metais dokumentuose akcentuojami siekiniai yra tapę nuo realybės atitrūkusiomis abstrakcijomis ir tai tampa simptomine yda švietime. Turime aiškiai įvardyti švietimo problemas ir pradėti jas sistemingai spręsti. Taip pat privalome visuomenei suprantamai ir drąsiai išsakyti švietimo politikos pagrindinius siekius ir nurodyti būdus, kuriais užtikrinsime ugdymo kokybę.

2. Ugdymo institucijų kokybiška vadyba. Turi būti garantuota skaidri vadovų atranka ir kompetentingas jų darbo vertinimas. Ne vadovų rotacija, bet sugebėjimas užtikrinti sėkmingą mokyklų vadovų veiklą turėtų tapti pagrindiniu švietimo priežiūros tikslu. Jeigu yra prastai dirbančių vadovų, reikėtų aiškintis konkrečius atvejus, o ne kelti sumaištį visoje sistemoje. Demokratiniais pagrindais grįsta vadyba turi tapti neatskiriama Lietuvos švietimo dalimi. Taip pat vadovams reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo. Tai skatintų iniciatyvą, racionalesnį moksleivio krepšelio lėšų panaudojimą ir efektyvesnę vadybą.

3. Mokytoju kvalifikacija. Būtina peržiūrėti mokytojų rengimo sistema. Turi būti pasiekta, kad į mokyklas ateitų dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai. Todėl reikėtų įvesti dviejų metų rezidentūros laikotarpį po kurios baigimo būtų suteikiama mokytojo kvalifikacija. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokytojų dalykines kvalifikacijos tobulinimui. Reikalinga parengti naujus mokytojų atestacijos nuostatus, kurie pakeistų šiandieninę ydingą mokytojų kvalifikacijos kėlimo praktiką.

4. Ugdymo turinys. Reikalinga nustatyti bendrojo ugdymo privalomus standartus, kuriuos privalo pasiekti visi mokiniai. Būtina apibrėžti brandos sąvoka, kuri nusakytų tikslų siekiamą bendrojo išsilavinimo lygį. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti skaičiuojamas bendras visų mokomųjų dalykų vidurkis. Tai užtikrintų bendrojo išsilavinimo kokybės kilimą mokyklose. Siekiant užtikrinti vidurinio ugdymo kokybę, turi būti peržiūrėta bendrojo ir išplėstinio kursų koncepcija. Reikia siaurinti ugdymo programų apimtį, pereinant prie išsamesnio ir gilesnio atskirų temų nagrinėjimo. Be to, būtina, kad egzaminų ir vidurinio ugdymo programos taptų vieninga visuma atskirai neišskiriant egzaminų programos. Taip pat valstybėje turi būti sukurta sistema, kuri užtikrintų kokybišką mokymo priemonių leidybą. Dabartinė sistema yra įgavusi komercinį pobūdį, o nuolatinis programų kaitaliojimas sudaro tam puikias prielaidas.

5. Kokybiškas ir sistemingas mokymosi pasiekimų vertinimas. Turi būti nuo ketvirtos klasės pradėtas vykdyti sistemingas ir privalomas visuotinis mokinius žinių ir gebėjimų patikrinimas. Reikia aiškiai nurodyti pasiekimų lygį, kuris mokiniui reikalingas, kad galėtų sėkmingai toliau tęsti mokslus. Taip pat mokykloms turi būti prieinama kokybiškų užduočių pavyzdžiai už kurias atsakytų valstybinės institucijos. Galiausiai turi būti laikomasi principo, kad per brandos egzaminus būtų tikrinamos žinios tik iš vidurinio ugdymo programos.

***

Perskaitėte? Sveikinu!

Dabar geriau? Visiems geriau ar tik kai kam geriau? Bus geriau? Kada? Kaip?

Jūs parašykite, aš nežinau…

P.S. Paskelbiau tokią, kokią gavau… Klaidas kas nors dar, tikiuosi, ištaisys.

Atsakymai

Burgis, 2013-05-07 21:38:07

Reitingams…

Aušrius, 2013-05-08 00:15:59

Parašiau komentarą, ilgio kaip ta rezoliucija. Laimei – ištryniau. Jau pirmasis punktas rodo, kad jie supranta kur šuo pakastas, bet nieko nesprendžia. Ir nespręs. Jie lauks, kol valdžia nuspręs. O juk susirinko geriausi. Kas jiems trukdė jau dabar susitarti, kaip toliau dirbs kad ir be to supuvusio valstybinio švietimo?

Kada? Kaip? Aš manau, tai turės padaryti jau nauja pedagogų karta. Negreit. Labai gerų Mokytojų mes ir dabar turim šimtą-kitą. Bet mums reikia tūkstančių. Išugdyti naują kartą prireiks ne vieno dešimtmečio. Išugdys tikrai ne valstybė. Išugdys visuomenė. Veršių tautoje tai neįmanoma. Bet aš dar tikiuosi, gal bus dar viena atgimimo banga. Visada būdavo, kai lietuviai gaudavo bent kiek laisvės. Valančius, Basanavičius, Kudirka juk buvo! O atrodė, kad jau nebėra Lietuvos. Ir dabar turės atsirasti.

Arvydas, 2013-05-08 06:23:40

net pati Grybauskaitė iš tos rezoliucijos galėtų pasimokyti-marxizmas -leninizmas kyla į naujas aukštumas. Tai bent stilius. O ,jei rimtai-atleisčiau šiuos dykaduonius visu sąstatu, sodinčiau vaikus prie interneto -tegul mokosi, o po to atestuojasi ir gerai būtų prisiminti PDG normatyvus- ir mergaitėms ir berniukams. Parūkyti -galima ir namie – ko dar į tą šulę .

Arvydas, 2013-05-08 06:37:00

Aušriui,jeigu gyvas – pieno puta ,jei negyvas -kraujo…, o jei girtas -alaus.Kažin ,kaip čia su tuo atgimimu- net maži vaikeliukai jau keikiasi rusiškai -net ausys garbanojasi.Reikėtų tokių paklaust ,kokiame darželyje ,mokykloje ar gimnazijoje mokosi- ir operatyviai atimt vadinamiesiems pedagogams atlyginimus- juk auklėjamasis darbas tai neatliktas. Tėveliams galima būtų teises atimt ir jų atžaliuką atiduot norvegams-jie ten moka vaikais pasirūpint. Geriau jau augt su dviem mamom arba tėčiais, negu tarp ZEKŲ , nesvarbu kokio rango. Juk net nuo girto seimūno ,labai konservuoto krikščionio,kumščio mergaitė turi motiną gelbėt.Gaila ,kad čia ne Norvegija…ir ne Rio de Žaneiras.Aleliuja, Lietuva.

Arvydas, 2013-05-08 06:39:56

P.S. Beja, kiek teko pastebėti, Skandinavijoje net šunys neloja- štai kokia pedagokika-net jie išauklėti.

sonata, 2013-05-08 07:57:30

Arvydui: “Tėveliams galima būtų teises atimt ir jų atžaliuką atiduot norvegams-jie ten moka vaikais pasirūpint”. Misionieriai taip vis dar tebesielgia Australijoje – vagia aborigenų vaikus, “kilniais tikslais” – apgyvendina kaimeliuose – internatuose, moko, šviečia. Bet užaugę vaikiukai nežino, kas jų tėvas ir motina. Pasimatuoju situaciją sau… Kažin kažin… gal geriau nemokėčiau skaityti ir rašyti, bet kad mane kas vogtų iš mano namų. Jūs taip norėtumėt? Kad labai labai protingi, labai labai išsilavinę ateitų į Jūsų namus ir pareikštų, kad Jūsų kūdikiui, vaikui, anūkui be Jūsų bus geriau? Apribojimai turi būti aiškiai reglamentuoti ir taikomi tik po neformalaus teisminio proceso. Turiu daug pavyzdžių, kai dvi moterėlės iš vaikų teisių nusprendžia, kad “vaikui bus geriau normalioje šeimynoje, o ne su nusenusia (?) 65 -erių močiute”. O močiutė neturi lėšų bylinėtis su tokia “atsakinga” institucija. O nemokama teisinė pagalba – pagalba veltui. Ir dar daug visokių “o”. Kitokio žodžio kaip barbarizmas – bardakas- tam apibūdinti nerandu. Nes veiksmai barbariški.

Darius, 2013-05-08 09:46:01

Man labiausia patiko 5 punkto sakinys: “Turi būti nuo ketvirtos klasės pradėtas vykdyti sistemingas ir privalomas visuotinis mokinius žinių ir gebėjimų patikrinimas. Reikia aiškiai nurodyti pasiekimų lygį, kuris mokiniui reikalingas, kad galėtų sėkmingai toliau tęsti mokslus.” Bet pasakius A, reikia pasakyti ir B – kas prisims atsakomybę už tuos, kurie “toliau negali tęsti mokslų” ir ką su jais daryti? Jei 20 proc. mokyklos vaikų neišlaiko to kasmetinio egzamino, tai atleidžiami mokytojai, direktorius, atimama licenzija iš mokyklos? Kaip išvaryti juos į profesines technikos mokyklas (kai kuriuos ir į pagalbines mokyklas), jei be jų “krepšelio” mokykla ir pati užsidarys?

Arvydas, 2013-05-08 11:30:27

Sonata, aš suprantu Jūsų motiniškus jausmus, bet… įsivaizduokit ,kad gyvenat RADIOAKTYVIOJE ZONOJE. Jūs prisitaikote, gimdote vaikus ,auginate juos ,mylite, o jie nesulaukę net pilnametystės NUSIŽUDO- Lietuvoje vaikai ,kaip ir jų tėvai ,labai NELAIMINGI- per metus nusižudo vidutiniškai po pilną klasę ir daugiau.. Štai jums ir argumentas-Norvegijoje vaikui daug kartų didesni šansai sulaukt pilnametystės nepasikorus. Beje – norvegai mūsų patologiškumą -puikiai mato – jo nepastebim tik mes patys.Kas gi yra tas masinis demonstratyvus RŪKYMAS ar TŪSINIMASIS jei ne lengva savižudybės forma, po to pereinanti į rimtesnes.Visa ta BEVILTIŠKUMO AURA ateina vaikams iš tėvų- juk savo mentalitetu -lietuvis yra baudžiauninkas- vergas, dirbantis už grašius arba už pavalgymą, net jei kuris ir prakunta – dvasioje vistiek lieka toks pats. Išties ,kur pažvelgsi- visi laimingesni…, o barbarai – tik mes patys-tiesiog išeikit į gatvę ir pamatysit-dideli išsipūtę barbarai ir maži barbariukai- paklausykit ,kaip keikiasi,kaip bendrauja, koks žodyno diapazonas.

petras, 2013-05-08 11:33:52

Aš tai pritariu Aušriui. skelbti tas rezoliucijas ar rašyt pastabas apie prastą švietimo sistemą ir jos gerinimo būdus nelabai naudingas dalykas. bet kuris plačiau mąstantis ar nelabai žmogus mato kaip kas. bet, kad realizuoti tas mintis, visuomenė turi pasikeisti, o tai neįvyks per kelis metus. teks dar laukti ilgai.

Gintare, 2013-05-08 14:38:15

Arvydai, baisioj šaly gyvenat…Kita vertus, kaip ten patarlė sako – “gerai ten, kur mūsų nėra”.

sonata, 2013-05-08 15:17:15

Arvydui: visus vaikus į rezervatus? Valstybė (norvegija ar šmegija) žino, kaip geriau mano vaikui? Ačiū. Nereikia. O ten taip tikrai toj Norvegijoj baisu kaip aprašėt paskutiniam pasisakyme? Pas mus Lietuvoj taip nėr:)))

ST, 2013-05-08 15:24:26

Ši rezoliucija yra niekinė, nes joje išdėstyta ne tai, ką Lietuvos gimnazijų asociacijos konferencijos dalyviai įsipareigoja padaryti, o tai ką kažkas kitas turėtų padaryti.

:D, 2013-05-08 16:21:59

Turi būti pasiekta, kad į mokyklas ateitų dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai. Todėl reikėtų įvesti dviejų metų rezidentūros laikotarpį po kurios baigimo būtų suteikiama mokytojo kvalifikacija. — O jeigu po tų dvejų metų įvestume dar kokį nors papildomą popieriuką (pvz. licenciatą), tai ateitų dar aukštesnės kvalifikacijos mokytojai? Po to reikėtų įsteigti rezidentūros stebėsenos ir vertinimo centrą prie ŠMM, kad viską tą reguliutoų.

:D, 2013-05-08 16:23:35

Bet vien pacituotame frgamente radau kelias klaidas. Kas ten per pisoriai?

ak, 2013-05-08 19:22:05

Visos rezoliucijos, net ir pačios gražiausios yra niekinės – nes nėra kas jas turėtų įgyvendinti. Šiuo atveju direktoriai “atsifutbolino” – parodė, kad jie supranta jog LR švietime blogi reikalai, parodė ir tai, kad jie nei patys ką nors darys (išskyrus Burgį) nei reikalaus. Valdžia į šią rezoliuciją absoliučiai nekreips dėmesio. Spėju, kad vargu ją perskaitys bent vienas ŠMM valdininkas.

Arvydas, 2013-05-08 19:51:16

Gintarei ir Sonatai, na atleiskit man už tą juodą jumorą- tiesiog ,į tolimus kraštus išvykus Šaprui,šios rūšies meno pradėjo stigti -taigi reikia pačiam susikurt- sacharininio saldumo ir primityvaus beapeliacinio rimtumo- visada turėjom per akis- ką , beje , rodo ir tokios pseudo-rezoliucijos…RIMTI BEZDALIAI.

Darius, 2013-05-08 23:22:54

O man iškilo dar vienas klausimas: į ką kreipėsi B.B. šioje temoje “Ką darysite?”? Ar į tuos gimnazijų direktorius, priėmusius šią rezoliuciją, ar į mus, savo blogo skaitytojus? Jei į mus, tai ko jis tikisi iš mūsų – paparastų tėvų, senelių, moksleivių, studentų, gydytojų, pencininkų ir kitų? Ar mes turime galios ir noro ką nors keisti švietime, medicinoje, teisėtvarkoje ir t.t.? Gal mes tinkame tik komentarams rašinėti?

sonata, 2013-05-09 07:10:53

Man irgi kiek “užkliuvo” rezidentūros idėja. Žiūriu iš savo varpinės – buvo užkelta kartelė medikams, norintiems dirbti vaikų psichiatrais. Gerokai prailginti (beveik dvigubai) rezidentūros metai lyginat su tos pačios srities specialistų, gydančių suaugusiuosius. 4 metai mokslo, atlyginimas tas pats arba net mažesnis (jaunas specialistas). Kas atsitiko? Situacija tik pablogėjo, nes vyresnieji tapo pensininkais, nemažai išėjo į privačią praktiką (apsimoka), o naujus galima suskaičiuot ant rankos pirštų. Va ir situacija.

Burgis, 2013-05-09 08:21:20

Va, įdomiai čia su temos reitingais… 🙂 Komentarai visi aiškūs ir kryptingi, o reitingas menkas. Suprantu, kad ir pats nesuprantu, kaip reikia vertinti temą. Gal padėkoti man, kad protestuoju? Bet tada taip ir turėjau parašyti… Atsiprašau. Temą baigiu pakartodamas – pasikarkite! Čia – ne jums…

Q.E.D.

Darius, 2013-05-09 08:45:17

Neskatinkite savižudybių :-). Nors ir negaila tų biurokratų, bet vistiek jie žmonės :-)))

Ugnė, 2013-05-09 11:01:32

https://fbcdn-sphotos-e-a.akamaihd.net/hphotos-ak-frc1/375124_594373770580673_615948788_n.jpg

petras, 2013-05-09 13:33:41

ugne, o ten kur S(D), tai plotą reikia rast ?