Edvard Munch. „Šauksmas“
***
Kad už tuštumą, pragyvenus be meilės, didesnė yra tik tuštuma, pragyvenus be skausmo.
***
… po daugelio metų abejonių, gėdos ir beviltiškų maldų jis pagaliau praregėjo: kad niekas negirdi nei riksmų, nei maldų.
*
Jo Nesbø. „Gelbėtojas“
***
Ką čia tiedu norvegai pastebėjo?
-
Gimnazistai skelbimus lipdo tiesiai prie sienų, durų ir langų stiklų. Nes kitaip juk niekas neperskaitys.
-
Populiariausia politikų frazė viešuose debatuose: „Aš jūsų nepertraukiau…“ Melagingiausia frazė.
-
Mokinukai liaujasi triukšmauti, kalbėtis tik tada, kai juos pradeda barti.
-
Pramoginių TV laidų vedėjai nebekalba, tik šūkauja. Ypač jei reikia ką nors įsiūlyti.
-
Nuo scenos į mikrofoną visi rėkia, nors tai dar šimtą kartų sustiprinama.
-
Pakelės reklamos yra didelės, didesnės ir dar didesnės. Aukštai, aukščiau ir dar aukščiau.
-
Mokytojų profesinė liga – kalbėti pernelyg garsiai net tada, kai – neįtikėtina! – juos išgirstų net tyliai kalbančius.
-
Žiniatinklio komentatoriai rėkauja, keikiasi, įžeidinėja, kandžiojasi, o juk nori būti tik išklausyti…
***
O jei taip TV loterijos laidoje vedėjas tyliai pasakytų: „Ferrrraris…“?
O jei taip kas nors „tyliau už vėją ir vilnis“ tau pasakytų „aš tave myliu“, tai pasikartotų A.Čechovo apsakyme „Juokelis“ (čia rašiau…) papasakota drama – nepatikėtum?
O jei taip tyliai tyliai pasakytum „sudie…“, tai nejaugi dar tyliau tau neatsakytų „iki pasimatymo…“?
***
Šia savaitę apie tai kalbėsiu su gimnazistų tėvais… Gal praplėsite temą? Tyliai tyliai…
Atsakymai
Burgis, 2012-11-25 12:13:06
Reitingai… Tyliai…
R, 2012-11-25 16:25:19
Rėkauti ir tyliai kalbėti – tai juoda ir balta.
Daugiau spalvų kalbėjime, atspindi emociją, kalbėtojo santykį su turiniu, transliuojamos žinios svarbą ar ypatingumą…
Rėkti ar tyliai kalbėti – tai kalbėti vienspalviai?
Kaip svarbu turinio ir emocijos derinys kalbėjime?
Mokytojai dėsto, t.y. pristato naują mokslo temą. Pristato taip, kaip parašyta, skamba sudėtingai, vėl reikės stengtis įrodyti, kad gali to išmokti ir gauti 10, nes ne visi tampa mokytojais, ne visi rašo vadovėlius, ar pristato bendraudami su mokiniais (klausytojais) ir įpina vaizdinius kuriančių istorijų, teminių vaizdų rastų ‘youtube’, įtraukiančius į temos nagrinėjimą.
Apie ką kalba mokinukai, kai rėkauja? Apie parsisiųstus failus, apie pokštus, krečiamus su draugais. Jei taip, tai gal tokia emocija tokioms temoms.
Vaikai peršaukia kitus, kad mokytojai ar draugai juos išgirstų…
Suaugę peršaukia vaikus, kad juos išgirstų vaikai…
Kodėl kalbame, rėkaujame, šnabždame?
Kad būtume išklausyti.
Klausykimės…
Justina, 2012-11-25 19:01:17
Mokinukai nors subarti nutyla, o štai seimo nariai – ne visada 🙂 Labai nustebino viena iš buvusio seimo posėdžio transliacija, kai seimo pirmininkė kaip ikimokyklinukus visus auklėjo maždaug “na kur jūs einat, palaukit…” “ar jūs galit netriukšmaut…” “tai negi jau taip visi išalkot, kad visi bėgat…” “gi mums reikia priimt sprendimus, kolegos…”
Regina A., 2012-12-02 20:11:55
Svetainės šeimininkas šią temą paskelbė 4 d. anksčiau nei įvykusi Oskaro Koršunovo režisuotos Justino Marcinkevičiaus „Katedros“ premjera. Šią temą ir Edvard Munch „Šauksmą“ prisiminiau žiūrėdama spektaklį…
Saula, 2012-12-05 18:08:51
Atnaujintoje „Katedroje“ vyrauja šauksmas. Kodėl?
Nesu teatralė specialistė, bet ir man rodos, mano vidinė būsena irgi tokia : tarsi negirdi (nemato) niekas, kad Lietuvoje padėtis blogėja, Lietuva baigia išsivaikščioti, o iš aukštų tribūnų tik svaičiojimai, politinės rietenos, Europos pinigai švaistomi neūkiškai į kairę ir į dešinę, reikia-nereikia, kad tik įsisavinti ir t.t. Išgirskime. Paklausykime savo sąžinės balso (jei dar jis yra:-))
Nerėkiu. Darau, ką galiu. Gal nėra to blogo, kas neišeitų į gerą?
Viskas bus gerai