Apie ką daugiau galvoti šiomis dienomis?_ **Sic transit gloria mundi…**_ (taip praeina pasaulio šlovė). Bet ir po to visi nori į rojų. Pasikartokime, kas yra rojus. Štai jo nuotrauka:
O dabar – pagrindiniai požymiai.
-
Jau rašiau, kad rojus, kaip ir pragaras, yra ne vieta, o jausmas, būsena. Visos religijos turėtų pakoreguoti savo mokymus šiuo klausimu. Ir didžiausia palaima, ir didžiausias skausmas gali būti mumyse, ne tiek kūne, kiek sieloje. Taip ir bus.
-
Rojuje yra atmintis. Ko vertas būtų nuotraukoje parodytas rojus, jei Mildutė neprimintų mūsų dukrelės Vaivutės? Ne, nenoriu į jokį rojų, jei neleis prisiminti ir gero, ir blogo!
-
Rojuje yra ilgesys. Ilgesys ateities, gal kito rojaus. Rojuje turi būti spiečius minčių apie nenuspėjamą ateitį.
-
Rojuje yra darbo. Iš tiesų, koks rojus, jei nieko neveiksi! Pagyvenusiems, tokiems kaip aš, tikriausiai leis dirbti auklėmis. Aš sutiksiu. Bet galiu būti ir mokytojas, ir žemdirbys (jei išmokys…).
-
Rojus yra mielas chaosėlis. Vaikai tai labai gerai žino. O ir suaugusieji žino, kad viskas gimė iš chaoso. Tai tik moterys beviltiškai bando tą chaosą sutvarkyti, bet vyrai sėkmingai griauna jų užmačias. Pakartosiu – rojus yra chaose (žr. nuotrauką)!
Atsakymai
Darth Vader, 2010-06-27 15:23:07
-
Rojus nėra vieta – geografine prasme.Kadangi Dievas yra už laiko ir erdvės, virš laiko ir erdvės – Jis nėra koordinatės. Šiaip jau tai yra vieta virš laiko ir erdvės(-ių).
-
Fizinė atmintis (“mano nickas Darth_Vader, aš mėgau skaityti delfį ir alfą”) – jos nebus, bus tik dvasinė.
-
Rojuje nebėra ilgesio, nes žmogaus siela tampa tyra ir vienatvėje su Dievu. Su Diebu nėra ilgesio.
-
Rojuje nėra fizinių kūnų (angelai – bekūniai), nėra daiktų, o darbai…darbas yra ir Dievo pažinimas, Jo garbinimas.
-
Rojus nėra chaosas, nes Dievas ne chaotiškas, o tvarkingas.
As, 2010-06-27 16:03:47
Kokia teisę netikintis žmogus turi taip kategoriškai teigti apie dvasinius dalykus? Aš manau jokios.
Burgis, 2010-06-27 16:26:27
As.: čia tai bent minties viražas! Pakvipo inkvizicijos laužo svilėsiais, ar man tik pasirodė?
Vaderiui: nesupykite, čia ne apie Jus, bet autistus lengviausia pažinti iš to, kad jie neturi humoro jausmo… 🙂
Rasa, 2010-06-27 19:42:28
Šiandien labai puikiai pailsėjau. Deginausi pati sau viena. Skaičiau. Meditavau? Kaip gali žmonės medituoti sėdėdami ant kėdės, kaip kai kas juos moko? Va guli sau taip tas vėžlys:
http://www.youtube.com/watch?v=BK_EREb1gWo
saulutė šviečia, visos mintys išgaruoja, nusėda, išsivalo, fone cypsi vaikai, bamba jų diedukai ir močiutės, teškenasi vanduo ir medituoji pusiausnūda.
Kas man paaiškins tai teisingiau?
Mano patirtis sako mažai, kad meditacija gali būti trejopa: atpalaiduojanti, va kaip aprašiau (ar tai relaksacija? :); vizualizuojanti (kurianti) ir sprendžianti už tave problemas 😛
Aš neteisi?
Burgio rojus… 🙂 Puikus! Ir, svarbiausia, niekas Jūsų iš ten neištrenks, pats sau šeimininkas! Mat iš tikro rojaus tai dar gali ištrenkt, ar į žemę atgal, ar parsivedinėti mirusių (Nepris-iui pamiršau pasakyt, kad filmas, kurį jis minėjo, labai gražus buvo :), ar pav. visai lauk, jei susigundysit sugriešyt. O čia viskas nuosava 🙂
Vaderiui: begėdi tu begėdi, stūmike tu nesąžiningas (anoj temoj pamiršau taip pasakyt, kai nedavei savo puslapio adreso). Na o toliau tai pagirsiu 🙂 Jei nuo “delfio” persimetei ant Burgio, tai jau kažkas tau su galva negerai… Labai jau didelis kontrastas… Čia aišku į gerąją pusę pokyčiai, į gerąją. Nes tu net nieko neiškoliojai komentare 😛 Na tik vienas sakinys matyt dar tau iš blogosios pusės iškilo: “Su Diebu nėra ilgesio”- vietoj Dievo vos neparašei Diablo :))))))
attente, 2010-06-27 20:56:25
Rasa, meditacija nesprendžia už tave problemų:) tai yra tiesiog susitaikymas su savimi, jei taip galima pavadint. medituodamas žmogus nuramina visas mintis, emocijas (niekas nesako, kad tai lengva!) ir vėliau galima lengviau sukoncentruoti dėmesį į vieną dalyką, rasti sprendimo būdą. meditacija neišspręs problemų, su jos pagalba pats gali tai padaryti:)
o kai rimtai medituojama, tai sėdima paprastai ne ant kėdės, o ant žemės pasidėjus pagalvėlę, tam tikra poza (geriausia lotoso, bet čia ne visiems išeina), rankas sudėjus tam tikra mudra, kvėpuojant diafragma) ir visiškai nusiraminus:)
dalis viso šito yra saviįtaiga, bet kad energiją galima valdyti irgi kvėpavimu yra faktas:) pranayamos meistrai gali net svaigintis oru (kas yra, žinoma, labai pavojinga ir tam reikia dešimčių metų treniruočių) arba tiesiog akimirksniu keisti spaudimą:)
Rasa, 2010-06-27 22:06:39
attente: gal pirmiausia reikėtų susitarti, kas vis dėl to yra meditacija?
Žiūrint iš tavo, t.y. jogiško požiūrio, viskas taip, kaip tu sakai. Tik, matai, lotoso poza man buvo lengva vaikystėj, dėdė mažą išmokė, kai suaugau ir skauda nugarą (na, aš linkus pasikūprint, kas mane pažįsta, žino), man ji būtų tik kančia ir jokios meditacijos nesigautų. Šnipštas kiauras būtų. Tenka improvizuoti.
Kokia meditacijos esmė? Atsipalaidavimas? Kai atsipalaiduojame, atsijungia protas, ar ne? Tai tiesiog tokia tam tikra būsena.Gauname energijos, ar ne? Gauname poilsį? Jogai mano, kad sėdint ta poza, tai mumyse atsidaro kanalai. Nesu labai stipriai įsigilinus į jogų visas pozas, nors jos puikus dalykas. Ar manai, kad tarkim gulint na, jėga, kuri turi ateiti pas tave, neras kelio? Per užspaustas kokias nors kūno dalis? Ne! Netiesa! Jei ramiai būsi tokioj pozoj, kokioj tau patogu, rezultatas bus tas pat, tik mažiau paslaptingas 🙂
Dėl susitaikymo su savim. Meditacijos, t.y. to atsipalaidavimo metu, protas atsijungia, bet “kai kas” (kiekvienas galim “tai” vadinti pagal savo išsilavinimą ir tikėjimą, nuo pasąmonės darbo iki kosminės energijos gavimo 🙂 budi. Todėl galim tiesiog atsipalaiduoti, o galim tam “kai kam” dar užduoti užduotį. Iškart, ne stengtis rasti protu sprendimą po meditacijos. Tu užduodi klausimą, atsipalaiduoji, žinai kad atsakymas ateis. Paprasta, kaip du kart du. Tik reik mokėt matyt tą atsakymą 🙂 Čia ne mistika kokia, tik visi vadina kitaip. Žinai paprasčiausią liaudies patarlę: “Rytas už vakarą protingesnis”, tai čia irgi iš tos pačios operos, kaip mano kartos žmonės sako 🙂 Liaudies patarlėse labai daug tiesos! Atsakymas tau ateina kartais keistais būdais, bet ateina 🙂 Kartais netgi sapnuose. Gal skamba idiotiškai, bet mes visi susiduriam su tuo, net jei nekreipiam dėmesio.
Suplakiau viską nuo jogos iki psichoterapijos? 😛
Na, kai jau visai nugrybausim, ateis Nepris-ius ir sudėlios kaip reikia :))))))) Tikiuosi.
Na, čia tik mažą dalelę papasakojau, galit užginčyt, bus malonu.
attente, 2010-06-27 22:32:19
iš tikrųjų, riektų atskirti meditaciją nuo relaksacijos:)) norint tiesiog atsipalaiduot, žinoma, nereik nei lotosų nei mudrų ir t.t. bet norint pradėt spręst kažkokias problemas, veiksminga yra telktis meditaciją. visų pirma norint atsipalaiduot turi būti patogu, tad jei lotosu sėdėti nepatogu, negali kvėpuot ir t.t. reikia rinktis kitą pozą (asana). apie energijos tekėjimus ir panašius dalykus jau yra atskira tema.
o meditacija atsirado visų pirma tam, kad pažintum save. ne veltui sakoma, kad norint susitaikyti su kitais, pirma reikia susitaikyti su savmi. meditacija padeda išvalyti sąmonę. tada gali atverti visą energija problemos sprendimui ir susikoncentruoti į ją.
o kas yra “tas kai kas”, kam užduosi klausimą? žinoma tu pats! nes visas problemas sukuriame mes patys. kaip sukuriame, taip galime rasti į jas sprendimus, jie visad pasąmonėje. niekas mum to sprendimo neparodo, o būtent mes patys jį pamatome. ir nėra čia jokios mistikos 🙂
Rasa, 2010-06-27 22:59:58
Vis vien nesuprantu kuo relaksacija konkrečiai skiriasi nuo meditacijos. Jei moki, paaiškink tiksliai.
Dėl pasąmonės, pritarčiau dalinai. Kartais ir pasąmonė žino ne viską. Galima nekreipti į tai dėmesio, be to esu tikinti tam tikra prasme. Matai, kartais atsakymus sunku būtų pavadinti gaunamais vien iš pasąmonės. Yra gyvenime mistikos 🙂 Net jei netikime tuo. Atsitiktinumai? Kartą buvau siaubingai įskaudinta “už akių”, taip labai, kad norėjau sužinoti bent kaip tas žmogus atrodo. Susapnavau taip, kad susitikus atpažinau. Anksčiau nebuvau to žmogaus mačius. Ir, juokingiausia, nesuklydau, paskui man patvirtino, kad tai tas žmogus 🙂 Aišku, paprastai apie tai nekalbu, nes tai atrodo kvailai. Ir nesu kokia aiškiaregė, tokių dalykų nepasitaiko dažnai 🙂 Be to, tas noras sunaudojo labai daug mano vidinės energijos. Bet tuo metu tai man buvo svarbiausia. Na, gal to reikėjo, kad sugebėčiau tam žmogui po kažkurio laiko atleisti… Viena skaudžiausių patirčių mano gyvenime 🙂
Daugelis atsakymų tikrai iš pasąmonės, iš intuicijos, bet dalis iš kažkur. “Iš lempos”- mano vaikai pasakytų 😀
attente, 2010-06-27 23:32:11
hm.. na, aš aiškinčiau taip, kad relaksacija tai yra tiesiog kai atsipalaiduoji, nieko neveiki, gali žiūrėt į vieną tašką ir tiesiog. atsipalaiduot ir tiek. o meditacija yra savotiškas savęs pažinimas, visos minčių audros nuraminimas. tarkim ilgai ir intensyviai medituojant gali pamatyt, atsimint savo buvusį gyvenimą. Tiesiog relaksuojant to nepasieksi:) na čia mano tokia nuomonė kelis mėnesius apie tai pasidomėjus – kalbėti apie tai apskritai nelabai įmanoma:))
tarp kitko, Dievu aš tikiu. irgi gal kiek kitaip nei įprasta, bet tikiu. tačiau esu labiau linkus daug dalykų nurašyt žmonių poelgiams, nes sąmonė ‘be mūsų žinios’ kuria neįtikėtiniausius dalykus ir ją suvaldyti ne taip jau lengva.
ir vis dėlto, tai, ką mes šnekame tėra tuščiažodžiavimas:)
Rasa, 2010-06-27 23:59:38
attente, na ir kas, kad tuščiažodžiavimas, užtat aš supratau, kad medituot nemoku 😀
Kažką kitą moku, kuris neblogai veikia. O ką daryt paprastai moteriškei, kuri nėra tobulai protinga, kuriai silpnėja atmintis, o problemų visada krūva? Pasitelki pagalbą, kaip moki. Padeda :))) Kartais iš vidaus, kartais protu sprendi, o kartais “kažkas” atsiunčia žmogų, kuris atsistoja greta, padeda, o paskui dingsta iš tavo gyvenimo. Arba lieka, kaip kada 🙂
“Kas ieško, tas randa”- vėl gi, gera mūsų patarlė 🙂 “Prašyk ir bus duota”- iš krikščionių biblijos?
“Pakelk galvą. Prašyk ir bus suteikta.”- 40 Qudsi chadisų. Iš islamo?
Oi, nepadėkojau turbūt visom, kurios man knygą patarė nusipirkt. Na, nieko sau naujo dar neradau, bet radau gražiai parašytų, suprantamų, puikių gerų moteriškų dalykų. Ir, ko jau seniai nebuvo, skaitau su pieštuku rankoj 🙂 Kai ką tikrai verta pasižymėti, apie kai ką verta pasiginčyti su ta knyga 🙂 Skaitau su malonumu.
attente, 2010-06-28 00:52:58
visos religijos kalba apie tą patį :)) ir kalba, tas pats tuščiažodžiavimas, yra begalinis:) galima kalbėt ir kalbėt apie tai, nors ir nereikėtų:) tad pasilikim minčių būsimoms diskusijoms :)))))
Nepris, 2010-06-28 13:59:18
Manau meditacijos esmei nusakyti tinka šios Egziuperi eilutės:
“[…] aš esu pavargęs pats nuo savęs, nes pats save sunkiai nešu ir man reikia, kad įeidamas pas Dievą kaip drabužį nurengčiau pats save.”
Nepris, 2010-06-28 14:00:17
Tarp kitko, krikščioniška meditacija tai ne bet kokių minčių nusikratymas, o savęs praplėtimas ir užpildymas Dievo ir Žodžio apmąstymu. Tai nepalyginamai turtingesnė (ir psichoterapiškai veiksmingesnė) praktika, nei stengtis tapti tuščiai skambančia puodyne.
Virš krikščioniškos meditacijos dar yra krikščioniška kontempliacija — gyvas Dievo artumo pajautimas, panirimas į Jo Grožį ir Meilę. Žmogus savo negali to išsireikalauti, nei niekaip forsuoti, gali tik ugdyti jautrumą, mokytis atsiduoti, norėti priimti, įsileisti.
Aukščiausia malonė — gauti patirti visišką Vienovę ir likti toje ekstaziškoje būsenoje nuolatos.
Nepris, 2010-06-28 14:02:20
Ir dar — man patinka Burgio rojus. 🙂
Marija, 2010-06-28 18:38:02
Jūsų blogui reikia ‘like’ mygtuko 🙂 (ar lietuviško atitikmens – ‘patiko’…)
Rasa, 2010-06-28 21:51:21
Nepris-iui: Aukščiausia malonė… Tada tampi šventuoju?
Kažin ar daug yra žmonių, kurie to norėtų?
Ar verta žemėj norėti būti šventuoju? Kodėl? Tobulumas niekada nebuvo mano siekiamybė. O gal aš tobulumą kitaip suprantu.
Kalbant apie save, nesiekiu kai kažką tokio darau, nežinau ką (pagalvojau dabar susiraukus, bet nesugalvojau 🙁 tapti tuščia puodyne. Kodėl krikščioniška meditacija pabrėžia tai, kad tu turi apmąstyti Dievo žodį ir t.t. Žinai, grožis grožiu, o gal man reikia pav. su juo apie gyvenimą pasikalbėti, ne vien apie jo grožį. Pasitarti, ką daryt, blyn, viena nesusidoroju :). Na, tada nueini į tą būseną, kuri nežinau kas, nes visi sakot, kad ne meditacija ir pasikalbi. Na, ne tiesiogiai pasikalbi, jauti, parodai, gauni. Tai kažkas. Gali kartais, jei pavyksta, pasveikti per naktį.
Nurašysit į saviįtaigą? Bet aš savęs paprastai niekuo neįtikinėju!
O, paskaičiau, skamba kaip beprotės Rasos užrašai… Galit to net nesakyti 😀
Na, bet juk yra taip, net matuoja žmonės smegenų bangas, esant žmogui tam tikrose būsenose, ten alfa, beta, teta, gama- šios fiksuojamos psichinių ligų atveju (šizofrenija), gali atsirasti mistinių bei transcendentinių patyrimų metu. Jos liudija apie savojo „aš“ ribų praradimą. Čia taip mokslininkai galvoja. Vikipedijoj skaičiau dabar apie smegenų bangas 🙂
Naaaaa, kadangi aš tik Rasa, tik lašas, ko gero įsibanguoti, kaip okeanui man nepavyks. Na man tikriausiai to ir nereikia.
Bet nemanau, kad krikščionio meditacija turėtų būti tik apie raštų aiškinimąsi, kaip kai kur rašo. O gal aš noriu pabūti tik toje būsenoje ir pav. tik pasakyti jam, kad jis man patinka? 🙂
Ir kam kažkokius jo žodžius aiškintis, jei, jei esi toje, kaip tu ten sakei, kontempliacijoje, tai turėtų ir taip viskas būti aišku. Jei sugebi panirti į jo grožį ir meilę, kokie gali būti žodžiai, kokios mintys? Aš taip nemoku, tik galvoju. Na tada turėtum būti tuščias ir pilnas kartu 🙂 Atsidusau net. Būtų Gražu.
Burgis, 2010-06-28 22:25:52
Aš jums parašiau, kas yra rojus. Dabar labai tiksliai galėčiau parašyti, kaip jaučiasi išvarytas iš rojaus! Mildutė jau Vilniuje…
Jeigu kada nors numirsiu (o juk taip gali atsitikti…), tai žinokite – dėl širdgėlos, kad išvarė iš rojaus.
Rasa, 2010-06-28 22:33:42
Burgiui: Bet juk šis tas gyvenime liko širdžiai paguosti. Čiumpat skardinę alaus ir einat greit žiūrėt futbolo. Aš savo mėlynių sidro skardinę jau išgėriau 🙁
Ir… svarbiausia… juk Ji vis dar myli Jus 🙂 Taip kad neišvytas Jūs iš rojaus, neišvytas, nėr čia kuo skųstis, tuoj į dar kitą rojų turbūt trauksit, pas kitus lėliukus 🙂
Nepris, 2010-06-28 22:43:21
Rasa, aš nemanau kad tai būtinai savįįtaiga, ir nemanau, kad visi vaizdai ir atsakymai kyla iš asmeninės pasąmonės. Netgi sakyčiau, kad žmonės net ir būdami įprastinės sąmonės būsenos menkai tesuvokia kas ir iš kur ateina.
Kas dėl kalbėjimo su Dievu, tai kažkuriame ten Vatikano susibėgime (dabar tingiu ieškoti tiksliai) didžiausia XXa. erezija buvo pavadintas ne komunizmas, ne ateizmas, ne individualizmas, o gyvenimo ir tikėjimo atskyrimas! T.y. kad krikščionys, save laikantys gerais krikščionimis katalikais, pradėjo tikėti vienaip, o gyventi kitaip.
Taip kad kalbėtis su Dievu apie gyvenimą — ir galima, ir reikia. Ir Jis tikrai atsako. Klausimas tik — kiek kas nori išgirsti.
Žodžio apmąstymas tai nebūtinai reiškia spitrijimą per padidinamąjį stiklą į kiekvieną raidę. Tiesiog įkvėptas Žodis nukreipia mintis reikiama linkme, nustato į reikiamą vibraciją, ir tada galima mąstyti kaip viena ar kita mintis tinka tavo gyvenimui, kiek tavo pasirinkimai atitinka tai, kas ten kalbama.
Jei sugebi panirti į grožį ir meilę (tiksliau, jei sugebi justi, kad iš to grožio niekad ir nebuvai ištrauktas), tai tikrai žodžiai lieka bereikalingi. Todėl kontempliatyvi malda ir laikoma aukštesne nei meditatyvi, o meditatyvi laikoma aukštesne, nei žodinė. Bet aš neatvertinėju, tik komentuoju. 🙂
Rasa, 2010-06-28 23:13:22
Nepris-iui: “Bet aš neatvertinėju, tik komentuoju. :)”- užtat dar prajuokini tokiu pasakymu. Sunku būtų mane kam nors į ką nors atversti, jei pati to nenoriu. Tėvai auklėjo, nepavyko jiems, mokytojai auklėjo, vyras ir vis kiti.
Bet kažkodėl man atrodo, kad pati esu reiklesnė mokytoja sau už bet ką kitą, kad ir kaip gerbčiau visus aplink. Imu tai, ką noriu imti 🙂 Tavo teisingą mintį kaštoną kito įdomią mintį pakalnučių puokštę Burgio gražią mintį nugludintą akmenėlį iš pajūrio boružėlę iš kalėdinės eglutės (ji ten miegojo) seną pasaką lietaus barbenimą dievo žodį savas mintis… Kraunu į savo krepšį ir keliauju sau per gyvenimą. O kartais prisėdu ir peržiūriu, ko ten turiu prikaupus. Kažką pavalau, kažką priglaudžiu prie veido, kažką metu lauk.
Todėl, prašau, pasidalinkit tuo, ką turit, o gal mano krepšys pasipildys dar kažkuo, ko ten kaip tik trūksta 🙂
Burgis, 2010-06-29 08:30:13
Ačiū, miela Rasa, verkiau, o Jūs mane paguodėte… Žinoma, skrisime pas Luką ir Emelie – vėl verksiu juos laikinai palikdamas. O ką daryti? Bet vakar manoji dar kartą priminė auksinę taisyklę – vaikus turi auginti tėvai, ne seneliai. Todėl ir Mildutė, mano saulutė, mano didžioji meilė, vos pamačiusi mamytę – senelį į šalį, nė iš automobilio neleido iškelti… Taip tiems seneliams ir reikia.
Žydrūnas, 2010-06-29 18:08:23
Man ir patiktų toks rojus 🙂
sonata, 2010-06-30 21:19:38
oje, turbūt neteisingai supratau, bet ramybė įvardinta kaip siekiamybė… o man neramu, kai man ramu… visada prisimenu, kad smėlio laikrody vis mažiau lieka smilčių – tai tada ir bus ramybė… o dabar norisi su savim tartis, bartis, svarstyti, džiaugtis, liūdėti – ir dar daug visokių veiksmažodžių, kurie visai gerai tiktų apibūdinti košei malošei mano viduje. Ir visai nenoriu Vienovės – tai balta spalva, įdomiau, kai ji išskaidyta. Visai nenoriu įsileisti kažkokio importinio dievo – mano dievas ir mano velnias tūno manyje. Ui… įtariu, kad laužas jau kraunamas:D
Markas, 2010-07-01 11:22:25
Visgi rojus yra vieta, konkreti vieta… Ir skaistykla yra vieta, konkreti vieta, kurioje pilna skirtingų buveinių. Neverta žmonėms galvoti apie rojų. Jis iš anksto skirtas tik tam tikros sielos žmonėms. Geriau galvoti ir tikėtis geresnės buveinės skaistykloje. Anksčiau viso to nesakyčiau, patylėčiau… Bet neseniai perskaičiau, kad ant režisieriaus A.Tarkovskio kapo tėra vienas užrašas: “Žmogui, mačiusiam angelą”. Susimąsčiau. Turbūt vienintelė išties svarbi žinia, kurią gali palikti žmogus išeidamas iš šio pasaulio, yra pranešimas (juolab ant kapo), kad jis yra bendravęs su Gretimąja realybe, jos atstovais.
Rasa, 2010-07-01 11:35:23
Markui: Kur? Kur tavo manymu rojus? Pragaras? Kur ta konkreti vieta?
petras, 2010-07-01 11:39:16
Eini valandą kelio tiesiai tada sankryžoj suki į kairę. eini 5minutes, kol pamatai ąžuolą po dešine puse. šalia keliukas apaugęs žolėm, ten ir aini (keliukas kairėj pusėj). aini aini statyn keliukas, aukštyn. tada prieini duobikę, kaip karvės uolą panašią ir neri ten stačia galva. svaikas atvykęs į pragarą 😉
Markas, 2010-07-04 13:19:50
Ai, Petrui: visgi kaip parašei provokuodamas.. O paskui pamaniau: o kodėl ne? Na pravokuokime vienas kitą… A ne? kaip sako mano gyvuliška moteris.
Viena iš moterų. Šiaip tai niekur tu neisi, nei iki sankryžos, nei iki ąžuolo… Pirmiausia – koridorius ir baimė, kur atsidurei…
Sako, kad tai mato žmonės patyrę komos būseną,
o aš labai sveikas… Ar nori dar pažaist?…
loreta, 2010-07-04 14:47:43
Man tai net keista, kad tokie internetiniai išminčiai moterų turi:)
Saula, 2010-07-04 20:57:18
Markai, būk atsargesnis. Nesigirk, nepozuok. Neperšokęs upelio, nesakyk “op”. Bumerangu gali bumptelt žodžiai: “Markai(?), jums …”
Markas, 2010-07-06 10:37:19
Saulai: nepozuoju.. Nieko nesirodau.. Matyt, vis pasibandau, kaip gal galiu jums kažką pasakyt.. Naivi Viltis. Netrukdysiu, pabandžiau ir gana… Netrukdysiu tikrai. Gyvenkite sapnu…
Markas, 2010-07-06 10:47:56
Nepris-iui: na kam tu su ja diskutuoji? Gal yra tokia nuomonė: “nieko tokio, o kas negerai? įdomu…” Bet nereikia diskutuot su žmonėmis, kuri energetika tamsi. Nereikia turėt kontakto. Šiaip patarimas.
Žydrūnas, 2010-07-06 11:21:38
O iš kur tu žinai tą viską?..
Rasa, 2010-07-06 11:23:29
Markui: atsiprašau, kad trukdau, bet tik norėjau paklausti, tu čia apie mane? Jei apie mane, tai jei tu žinai, gal galėtum man paaiškinti, kodėl mano energetika tamsi, gal aš galėčiau pasitaisyti? Pažadu stengtis nesiurbti iš tavęs energijos, tik iš tolo paskaitysiu, kodėl taip manai. Jei parašysi. Juk įdomu, kodėl? Jauti? Matai? Žinai? 🙂 Taika.
V.R., 2010-07-06 16:05:59
Rasa, primityvus tas Markas arba šiaip paplaukęs “pranašas”, kuriam atrodo, jog jis – pateptasis. Netikiu nė vienu jo žodžiu.
Rasa, 2010-07-06 16:54:56
V.R.: nesvarbu, kas Markas, pranašas ar primityvus. Tiesiog buvo įdomu, kodėl žmogus taip apie mane galvoja 🙂
V.R., 2010-07-06 19:56:48
Todėl, kad vaidina “aiškiaregį” – va, atseit, aš matau tavo gelmę. O nė velnio jis nemato. Apsimetėlis erzintojas iš smelio dėžės.
Rasa, 2010-07-06 21:16:25
V.R.: na tegul ir mato, jei nori 🙂 Tegul vaidina ar nevaidina, koks skirtumas. Juk niekas už mane pačią geriau tos gelmės nemato, nebent Dievas 🙂 O savo gyvenimo prieš žmones man ne gėda, su viskuo, kas jame buvo. Ir šventąja būti neketinu, buvau ir esu klystanti, to ir neslepiu 🙂
Ir aš nesierzinu, žinai, kas iš tiesų įtartina ir nelabai normalu? Kai žmogus visiems patinka 🙂 Tada pagalvoju, kad arba visuomenė iš jo padarė marionetę arba jis vaidina, arba jis ameba, kažko iš pirmų biologijos pamokų atsimenu tokį padarėlį piešiau- amebą, toks bekūnis, nei šioks, nei toks 🙂
Mikrobiukas toks. O, dabar pagalvojau kuo mikrobas ir bakterija skiriasi? Pamiršau, einu pagooglint 🙂 Turbūt nusišnekėjau 😛
Rasa, 2010-07-06 21:21:12
Dar V.R.: tik pagalvojau dar, kad net iš tiesų beveik tobuli žmonės juk irgi kai ką labai erzina! Tuos, kurie negali tokiais būti, nes jie jaučiasi prieš juos blogai 🙂 Taigi niekas negali visiems patikti 🙂 Tik Burgį mes čia bendrai mylim… (juokiuosi ir laukiu kieno nors užriaumojimo: na aš tai Burgio nemyliu! 🙂
Rasa, 2010-07-06 21:33:17
Ve, ką aš jums papasakosiu, kas “skleroznikai”, kaip aš:
Mikroorganizmai (graik. mikros – mažas), kitaip mikrobai. Tai akimi nematomi, tik pro mikroskopą įžiūrimi dažniausiai vienaląsčiai organizmai. Pvz., bakterijos, grybeliai, mikroskopiniai pirmuonys ir dumbliai.
Įdomu, ane. Kai pažiūrėjau mugėj pro mikroskopą, ten vandens laše visko buvo. Fui, net dabar prisiminiau ir gert net nenoriu. Kiek mes visko “priėdam” ir kur dar priuostom! Juk gyvi tie padarėliai visi! Mes- tikri monstrai! 😛
Florene, 2014-12-17 01:55:19
Thanks to my father who shared with me about this website, this website is genuinely remarkable.