Diena tokia, kad negalvoji apie spalį… Šiek tiek išbluko spalvos, bet vasara dar su mumis ir mumyse…
Dar būtina šėlioti taip, kaip tinka ant pirmos žolės pavasarį…
Ir vis tik jau namo pareiti laikas…
Neatsigręždama pareik, lyg naują vasarą sutikti eitum. Nes ta, kuri jau buvo, nesugrįš… Pabūkim tyloje, šiltai ir jaukiai namuose. Subręsti reikia sėklai, minčiai, žodžiui. Pabūkim tyloje. Dabar – laukimo metas… Nes tie, kurie nelaukia, gal ir nesulauks… Nes tie, kurie nelaukia, gali išsigąsti, kai polaidis staiga ištrūks iš ledo spąstų… O mes jau būsim pailsėję ir užaugę!
Atsakymai
Burgis, 2011-10-23 13:26:14
Paguoskite mane, paguoskite… 🙂
sonata, 2011-10-23 17:30:55
Tai kad nėr priežasčių guosti, belieka tik pasidžiaugti ir truputuką “baltai” pavydėti:)
Ema, 2011-10-24 09:35:49
taip miela, jauku, šilta. Tegul tai tęsiasi ilgai ilgai…