Gal paskutinis vakaras be meilės?
Ilgai, ilgai prieš srovę žuvys plaukė,
ilgai, ilgai velėna smilko uždegta.
Tu pravirkai, kai man nukrito kaukė
su pažadu, kad bus kaip visada.
Pulkų pulkais, kaip žiurkės iš po spalių,
nudūmė žodžiai skaudūs žeisdami…
Todėl kvieti mane į savo balių,
suprasdama, kad vakarosime vieni.
Ir pasroviui ne toks jau trumpas kelias
į aukštupį nuplaukusiems laiku.
Už pelenuos suvirpančią liepsnelę
nėra gražesnis viesulas aistrų.
***
Užsimerk
Taip, mano glamonės kitokios…
Bet tu užsimerk, ir švelnybė
nučiuoš tavo slėniais aksomo.
Kiekvieną urvelį lankys
paslapties išsiilgęs ateivis…
Tiktai užsimerkus atsiveria
kelias į primirštą rojų.
Tau verčiau nematyti kančios
vėl vedliu įsigeidusio tapti.
Kol akys užmerktos – jauni.
Atsimerkus ta pasaka dingsta.
Atsakymai
ink, 2007-08-05 17:10:58
na ir ka, grazi rugpjucio pradzia 😉
urokas, 2007-08-06 20:35:12
manęs asmeniškai tokie visai nekabina eilėraščiai,
nežinau, ar rašėte Jūs, ar ne, bet modernas ir visoki kitoki dadaizmai 🙂 daug įdomesni
Burgis, 2007-08-06 21:46:30
urokui:
Ežero meldų šnaresys,
kai nėra vėjo,
išduoda nedidelę paslaptį.
Burgis, 2007-08-07 09:46:19
Galima ir taip (tik suaugusiems):
Kitas lauktų metų metus,
o tu man sudrėksti vos prisilietusi.
Rasa, 2007-08-07 18:46:06
Vau, koks pons direktorius povetas! Mano sunus, kai buvo mazas, kokiu 4m., sakydavo, kad uzauges bus povetu :D. Kai jam isaiskinau, kad poetu buti gali ne visi, jis nusileido iki to, kad tada geriau bus “underkindu” 😀
Labai graziai rasot, tik jau nereik taip “kai akys uzmerktos-jauni”! Man patiko Sidonie Gabrielle Colette pasakymas ” Sirdis neturi rauksliu, ji gali tureti tik randu”. O zmogus toks, kokia jo sirdis…
O jau su tais ” suaugusiems” baikit, cia jautrios dusios zmonems gali ausys uzrausti beskaitant! :)))) Is tiesu grazu. Viskas grazu. Gera skaityti.
Burgis, 2007-08-07 19:41:08
Ačiū, Rasa, aš ne rašau – tik užrašau, kai kažkaip kažkas man kažką padiktuoja… Atsimenate, vienas mūsų poetas rašė: “atsimušu blauzda į dangaus skliautą – iš kur tokios asociacijos kyla?” Tai ir man įdomus ir paslaptingas šis asociacijų gimimas… Daugiau kaip prieš 30 metų savo būsimai žmonai rašiau:
Neišmokau tavęs
aš įvertinti blaiviai,
kaip eilėraščių savo,
sapnų prigimties…
Ko bereikia išplaukusiam laivui?
Gero vėjo, gelmės ir vilties.
Dėl gelmės nebijau –
tavo žodžiai nuskendę
švyturiais vandenyno dugne.
Vėjui tiesą sakau,
o jis skrenda ir randa
atlapotas duris pas tave…
Naivus buvau, žalias kaip agurkėlis.
Mantas, 2007-08-07 20:33:39
o poezijos rinkinio nesat išleidęs/neplanuojat? įsigyčiau!
Burgis, 2007-08-07 21:32:06
Ačiū, Mantai! Jei medikai pražiopsos ir laiku neuždarys kambarėlyje be rankenų – ką gali žinoti, gal spėsiu išleisti… Nes jau vieną dieną važiuodamas ilgą kelią per Lietuvą užrašiau tokią šizofrenišką “Kelioninę dainušką”:
Ne tai, ne tai, ne tuo,
ne tiek, ne tam, ne tas!
Vis tiek esu piemuo,
dainuojantis dainas!
Esu tiktai žvejys,
prigaudęs nebylių…
Tai kas man pasakys,
keliems keliams kelių
prireiks ištikimų?
Ar tu patikima,
jei aš tiktai piemuo,
vienodai nedrąsus
nurengti ir aprenkt…
Stabdyk, nereikia lenkt!
Iš laimės įsakau
įsupkite varpus:
dingau, dangau, dingau,
din-gau, dan-gau, din-gau…
Mantas, 2007-08-07 22:03:21
Nemanau kad tokios “šizofreniškos kelioninės dainuškos” yra kelias i kambarėlį be rankenų 🙂 O dėl rinkinio mano kuklia nuomone tikrai verta pagalvoti!
Burgis, 2007-08-07 22:19:48
Ačiū, Mantai, gal kada bus proga apie tai plačiau pakalbėti. Kol kas pasakysiu tik tiek, kad suprantu aiškiai – mano rašinėliai nėra eilėraščiai, bet kai kurie sąskambiai man neduoda ramybės, kol neužrašau. Iš tiesų, jei turėčiau klausą ir balsą, tai daugumą neva tai eilėraščių dainuočiau. Neslėpsiu, aš dainuoju, bet tik kai niekas negirdi. Tada, pavyzdžiui, maršas (paskutinis posmelis):
Sutrumpėja dienos, sutrumpėja,
bet labiau skaidrėja širdyje.
Mes ramiai užmigsime parėję
mylimųjų rankų vainike.
žymiai geriau atitinka tą nuotaiką Danijoje prieš 15 metų, kai iš ilgesio gimė tos eilutės…
Rasa, 2007-08-08 10:45:53
Zinot gi pats, direktoriau, kaip su tais “padiktavimais”… Svarbiausia laiku pradeti piest veliavas! 😀 ,tada viskas buna tvarkoj.
O kodel buvot naivus ir zalias? Labai pasikeite poziuris i gyvenima? Bet gi skaitot “naivus.super” 🙂 Man patiko ta knygele, dar viena skaiciau ” kaip as tapau kvailiu”, irgi patiko 🙂 Dabar net pagalvojau- o as arba nebuvau naivi jauna arba tokia likau iki dabar, dar gerai nezinau 🙂 , bet as taip pat ziuriu i viska, kaip seniau. Gyvenimo patirtis savo, aisku, duoda, bet as nenusivyliau pasauliu. Kartais pagalvoju, gal todel, kad as nieko is jo per daug ir nenorejau? 😀
O Jus graziai raset, kai buvot zalias agurkelis :D, man, kai buvau jauna, niekada niekas nerase eilerasciu, turbut nebuvau tokia puiki, kad buciau buvus verta 😀
Bet, siaip ar taip, eilerasciai yra geris. Tik keli zodziai kartais taip veikia 🙂
“…o ar moki sudeti pasauli
is paukscio, geles ir juoko?…” (Marcinkevicius)
“…As turiu dar viena slapta troskima:
kada nors apkabinti saule,
prispausti ja prie krutines
ir, jei reikes, sudegti.” (Marcinkevicius)
Andrius, 2007-08-08 21:00:21
Rugpjūtį danguje matosi daugiau žvaigždžių ir jos ryškesnės. Reikia nepamiršti tuo pasimėgauti.
Rasa, 2007-08-09 11:27:18
Andriui 🙂 Mieste ne taip grazu ziuret i zvaigzdes, ar ne? Bet kas dabar jaunimo per mada bendrauti ir ziureti, kaip krenta zvaigzdes… kapinese 😀 Idomu, ar tai darosi saugiausios miesto vietos ar patinka koki vaiduokli iziuret? Gal kas is jaunimo paaiskins? :))))
” Zvaigzdes zmonems nera tokios pacios. Vieniems, kurie keliauja, zvaigzdes yra kelrodes, kitiems- tik smulkus ziburiukai. Dar kitiems, mokslininkams,- uzdavinys, kuri reikia isspresti. Bet visos zvaigzdes tyli. O tu turesi tokiu zvaigzdziu, kuriu niekas neturi.” (A.de Sent-Egziuperi) Is tiesu ne is knygos rasiau, tai nesu garantuota ar tai Egziuperi pasake, bet vis vien grazu 🙂
Rasa, 2007-08-09 17:32:37
Tik norejau pasakyt, kad vis tik tai Egziuperi citata 🙂 is ” Mazojo princo”. Ir jus visi nesijuokit, bet manau, kad ta knygele turetu buti kiekvienuose namuose, kaip tikintiesiems biblija. Kad neuzmirstumet, kai jausites labai svarbiais ir suaugusiais, kas yra svarbiausia… 🙂
Andrius, 2007-08-09 17:37:27
Gerų knygų negalima skaityti per dažnai.
Žvaigždės tyli, bet ta tyla pulsuoja didybe. Kažkoks neapsakomas jausmas apima į jas bežiūrint. O mieste žvaigždės- ne žvaigždės. Miesto žvaigždės- tai daugybė šviesų languose.
Rasa, 2007-08-09 18:31:14
Andriui 😀 del knygu… “Skaitymas padare Don Kichota riteriu, o tikejimas perskaitytais dalykais- beprociu.” (Dz.B.So) Vis tiek skaityti- puiku 🙂
Andrius, 2007-08-10 10:06:37
Bepročiu kokioje vertinimo sistemoje? “Normalių” žmonių masės? Jei tu papuoli į procentaliai mažesnę žmonių grupę, tave laiko “nukrypusiu nuo normos”. Tik kad su laiku tų grupių procenitnės reikšmės kinta.
Kleopatra, 2007-08-10 13:04:28
Burgi, susilydyti galima skaitant jūsų eilėraštį būsimai/dabartinei žmonai! Kad man kada nors kas nors tokius gražius žodžius sakytų!
Per savo gyvenimą esu parašiusi gal tik dešimtį eilėraščių, bet turbūt tik vienas vertas dėmesio. Bet jis per niūrus ir asmeniškas Jūsų RUGPJŪČIO NUOTAIKOMS.
Burgis, 2007-08-10 13:52:58
Kleopatrai: na, būsimą žmoną aš ir gąsdindavau… Bene rimčiausias pagąsdinimas buvo toks:
Jei išeisiu – nebūsi laiminga,
nei viena, nei drauge su kitu.
Praeitis – kaip angis pavojinga,
kaip mirtis – nesupranta juokų.
Rasa, 2007-08-10 16:15:59
Andriui 😀 Visu pirma, tai ne as pasakiau (aciu Dievui! :), mano poziuri daug daugiau atitinka posakis is rusisko filmo “paprastas stebuklas” . Ten pasake: slove pamiseliams, kurie gyvena taip, tarsi butu nemirtingi! 🙂 Kai mergaites svajodavo apie princus, kurie padarys jas princesemis, as slapcia ilgedavaus Don Kichoto, kuris moka pamatyti sirdies dama paprastoje merginoje… 🙂 Todel pasakysiu tau i ausi, kad nieks negirdetu – man idomus pav. ponas Burgis, nes jis siek tiek trenktas! ( gerai, kad nieks negirdi 🙂 Nu, pazek, matematikas, o kuria eilerascius, be to puikiai zinau ta jausma, kai skamba kai kas galvoj 🙂 Ir jis amzinai turi milijona ideju galvoj! Gerai, gerai, ne trenktas, negrazu, na tegul bus kurybingas 🙂
O va mano tetis, tai tikrai trenktas! Bet nezinau nuostabesnio pasauly tecio ir dabar senelio 🙂 Is tiesu nuostabu, kai zmones buna ivairus ir kurybingi, su jais niekad nebuna nuobodu. Na, kad ir mano tetis. Pav. sodinam bulves, o jam leidziam ilsetis, nes kojas skauda. O jis sedi vagu gale ir kuria ciastuskas apie kaimieti, kuris aria, susileist gali is juoko! Gerai, kad tas neizeidus, savas.
Burgiui 🙂 Vat vat prisiminiau! taigi ir man vyras buvo sukures eilerasti! Tiesa pusiau su broliu :)))) O, varge, kaip seniai tai buvo, bet prisimenu:
Tu rozes pumpuras dar vos prazistantis,
Tu kaip ugnis, karsta karsta.
Padovanok man kibirkstele smilkstancia,
Kuri bus mus sirdziu liepsna.
Bet, man, tiesa sakant kyla itarimu ar tai man buvo kuriama 🙂 Jei jau su broliu, tai gal ir brolis taike savo panelei 🙂
O Jus graziai raset ir rasot. Zavu.
Christie, 2007-08-26 17:50:57
Būkit geras, pacituokit savo mėgstamiausią eilėraštį…
Burgis, 2007-08-26 18:18:28
Christie:
O, ačiū už tokį prašymą! Deja, tinkamai atsakyti nesugebėsiu. Pirmiausia, mėgiamų eilėraščių turiu labai daug! Kai kuriuos iš jų sudėjau į knygą “Minėk maldoj manąsias nuodėmes, o nimfa!” (beje, tai viena mėgiamiausių poetinių eilučių – Hamleto garsiojo monologo (“būti ar nebūti…”) pabaiga). Vėl deja – knyga neparduodama, tik dovanojama už paramą gimnazijai. Kita vertus, gerus eilėraščius stengiuosi pritaikyti progai ir laikui. Jei supyksiu, sakysiu E.Mieželaičio žodžius:
Atriškite akis!
Aš jums turiu pareikšti,
kad saulei niekados aš nenusikaltau!
Aš saulę ir dabar,
pro jūsų juodą raikštį,
aš ją ir užrištom akim matau!
Jei norėsiu paniekinti bailį, pasakysiu Prometėjo žodžius, kuriuos jis sakė ereliui, lesančiam jo kepenis:
Aš savo nelemties
į tavąją vergystę,
tikėk manim, neišmainyčiau niekad!
Vakare Tau sakyčiau:
Susimąstė gimta toluma
susisupus gaisru melsvuoju…
Pirmąkart man triukšmauti gana,
pirmakart apie meilę dainuoju.
(S. Jeseninas)
Kartais reikia S. Nėries:
Keršto sparnais mes sparnuoti,
ilgesio vėjais raiti,
širdys neliauja dainuoti –
pergalė mūsų arti!
O kartais reikia taip:
Trobelytė menka
ir ugnelė skaidri…
atiduotum kažką,
kam tu jos neturi!
Jei išdrįstu (pagėręs), kalbu kaip Elena Karnauskaitė:
Mano dvi krūtys,
du sulaukėję balandžiai,
spurda tarp baltų tavo rankų…
Ir vėl grįšiu prie S.Jesenino:
Nemyli, nesigaili manęs tu
argi aš jau negražus visai?
Po tuščių ir įprastinių gestų
melagingoj aistroj pailsai…
Pratęsti (bet ne užbaigti!) gali Paulius Širvys:
Tu –
Tyra ir šviesi,
Kaip Oginskio
Graudus
Polonezas.
Tu pabūk.
Dar pabūk
Ilgesy
Klajūne
Žvaigždele
Neišblėsus.
Užsakykite situaciją – pratęsiu…
Christie, 2007-08-26 18:44:00
Ką sakote studentui, maldaujančiam teigiamo įvertinimo, nors jis nevertas net 2?
Ką šnibždate žmonai, žiūrėdamas į besileidžainčią saulę pajūry?
Ką linkėjote vaikams per jų vestuves?
Kokiomis eilėmis atrėžiate žmogui, kuris Jus kritikuoja, nors nesupranta ar neįsigilina į Jūsų mintis?
Burgis, 2007-08-26 20:32:22
Atsakau:
- Nežiūrėk į mane taip nuliūdus,
pabučiavimo mano nelauk,
į gyvenimą tokį įgudus,
pasitrauk nuo manęs, pasitrauk!
- Mylinčios, gailinčios, tylios būtybės
mūsų švelnybėje prieglobstį jus.
Eikit, ieškokite tos ypatybės
rankų ir žodžių glamonėse jūs…
- Det bästa som vi öga,
det kan man inte giva…
Geriausia, ką turime,
negali būti duota,
negali būti nei pasakyta,
nei parašyta.
Arba:
Gyvenkim taip,
kad dulkės rūktų
iš po dienų – jaunų žirgų!
Gyvenkim taip,
kad nepritrūktų
vertų gyvybės paslapčių!
Arba:
Susiranda akys,
susitinka lūpos,
pasiklausia rankos
ir amžių amžiams apsikabina širdys…
- Išgverusi gadynė, deja,
aš gimęs tam, kad pataisyčiau ją.
Arba:
Kodėl prieš juodą laiko tironiją,
kol jaunas tu kovoti nedrįsti?
Arba:
Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba,
švilpk iki plikas esi!
Plunksnos užaugs, juk padaigos jau kyba,
būsi kaip mulkiai visi!
Christie, 2007-08-26 20:44:15
Išduokite paslaptį: kaip galima mokėti tiek daug eilėraščių ir žymių žmonių minčių? Man, atsimenu, dar mokykloj nuvažiavus į Trakus nelietuviams reikėjo pacituoti ir išversti mūsų garsiąją Trakų pilį – gėda, bet pabaigą pamiršau.
Mano pats mėgstamiausias:
Be bažnyčios, be altorių,
Be sumainymo žiedų…
Žirgai skrenda, kiek tik nori –
Skrendam, lekiam vienu du!
Nelabai gerai nuteikiančios eilutės, bet tik taip aš suprantu meilę, o santuoka čia niekuo dėta.
Beje, pirmasis Jūsų atsakymas buvo skirtas ne studentui, bet studentei. Suprantu, pažįstu ne vieną blondinę, nesuprantančią, kodėl ji turi kažką mokėti – juk yra tokia graži! O iš tikrųjų ar dažnai su studentais kalbate eilėmis?
Burgis, 2007-08-26 21:25:33
Aha, teisingai, studentui aš sakau kitaip, bet ir studentei kartais sakau kitaip:
Tu lyg pamestas žaisliukas stovi
prie tvoros, kurią tamsa pakišo,
apleista lyg vieniša šventovė,
į kurią joks dievas nebegrįžo…
O kažkur tebegeria degtinę,
paskutinį prakeiksmą tau skiria
tas, kuriam buvai tu pirmutinė,
tas, kurio namai šįvakar mirę…
Studentui tinka ir tokia užuomina:
Gėriau, gėriau,
pamečiau galvelę…
Jūsų pacituotas S. Nėries posmelis dabar gali sukelti problemų… Kaip ir Just. Marcinkevičiaus:
Aš kaltinu visus,
visus, visus, visus,
išmokiusius lietuvį nuolankumo!
Visų pirma aš kaltinu bažnyčią,
nes ji išmokė žmogų atsiklaupti,
o atsiklaupus galima tik mirti,
bet ne kovoti…
O man smagu prisiminti net V. Majakovskį:
Su kokiu džiaugsmu šios žandariškos kastos
aš būčiau aptalžytas ir nukryžiuotas
už tai, kad mano rankoj – tarybinis pasas,
kūju ir pjautuvu apvainikuotas!
Nebijokime šešėlių! Tada aiškiau matome saulę!
Burgis, 2007-08-26 21:29:24
Beje, prisiminiau, kad neatsakiau į klausimą. Kiekvienas turime kokių nors keistenybių… Bebaigdamas mokyklą mėgau su savo mažąja sesute žaisti tokį žaidimą: ji pasako žodį, o aš pasakau posmelį su tokiu žodžiu. Retai pralošdavau… Dabar, žinoma, senatvė, taip nebesužaisčiau, bet:
… už pelenuos plevenančią liepsnelę
nėra gražesnis viesulas aistrų…
Christie, 2007-08-26 23:19:57
Nei tai, ką Jūs studijavote, nei tai, ką dabar dirbate, niekaip nėra susiję su literatūra, o juo labiau su poezija. Jeigu nuo vaikystės tuo domėjotės, kodėl nepasirinkote gyvenimo kelio, kuriame Jūsų darbas būtų susijęs su Jūsų pomėgiais? Įsivaizduokit, KTU dėstytumėte lietuvių (arba ne tik) poeziją (nors manau, kad tokio dalyko KTU nėra, bet nieko, dėl Jūsų būtų galima įsteigti!). Ir visą paskaitą galėtumėte kalbėti eilėmis.
Iš kur Jūs žinote, kad tai Nėries eilėraštis? Aš specialiai nerašiau. Na, gal pasirinkau itin žinomą eilėraštį.
Pažaiskite su manimi kitą žaidimą. Kieno šie eilėraščiai ir kokie jų pavadinimai?
————————————————
- AŠ TAU atidaviau
Savo jaunystės šukę.
Sakei, kad diena dieną vydavo,
Kaip laivas vėtroj atitrūkęs…
Pasidžiaugei ir numetei.
Paliko tuščias sodas…
Naktis praskyrė nuometą
Ir verkiančias akis parodė…
———————————————
- Gana! Nedainuok mums dainų apie laimę ir žiedus.
Nei meilės svajonės, nei liūdesio raudos ne mums!
Svaiginanti laimė ir ašara dainą praskiedus,
Gyvybės verpetais tingiųjų širdžių nesudrums.
————————————————-
- Žmonių neapykanta sugriovė namus
Ir bekraštis, jūros skaidrumo dangus
Virto į bespalvį ir be gaivos.
Paleiskit mane, man reikia tylos!
——————————————–
Tiesa, man labiau nei eilėraščiai patinka sentencijos, aforizmai ar tiesiog žymių žmonių mintys.
Na pvz Einšteino mintis:
Meilė nepriverčia suktis pasaulio, ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis.
Tiesa, turėdama laiko internete paskaitau dėstytojų mintis.
Kaip Jums patinka?:
Matematinė analizė ne proza, čia rimtas dalykas.
Kas čia per juokai? Manot nepadalinsiu? Moku, moku… Ir ko gero be klaidu…
Mes esam formulių aukos.
Rasa, 2007-08-27 01:30:59
Gryzau pasisveciavus ir ziuriu, kaip cia daug graziu eiliu prirasyta 🙂 Net miegot bus smagiau. Ir as trigrasi ikisiu, jei galima. Kadangi siandien su viena marcios palikta sena moteriske daug kalbejom apie meile, apie tai, kaip supranta meile ivairaus amziaus zmones ir pan. tegul bus tokia istrauka:
… Ko ašaras slepi tu po skraiste,
nebandom klausinet tavęs-
galingo, nesuprantamo ir laisvo…
Prigludus prie kolonos, sutirpstu joje…
Tegul bus nutylėta, kaip viena didžiulėj
salėj
aš stovėjau,
nes niekas niekuomet nesuzinos,
ką aš tuomet jaučiau,
ko net pati sau neprisipažinsiu:
Aš myliu tave, Odisėjau.
Cia buvo is Vaiciunaites. O jei siaip apie gyvenima, tai vat jums Marcinkeviciaus trupinelis is poemos:
…Einu, ugnie, einu į savo kančią,
į savo laimę, pergalę, likimą,
nekaltindamas nieko, nes taip reikia:
kad būtumei į žmogų panašus,
tai privalai būt panašus i dievą,
kurs savo kančią paverčia džiaugsmu,
tikėjimu, šviesa, kūryba, meile.
Gero turbut ryto visiems, nors dabar dar biski ne rytas 😀
Burgis, 2007-08-27 09:48:24
Christie: ne, Jūsų pasiūlytas žaidimas man per sunkus… Pirmiausia, drįstu suabejoti, ar tai klasika. Man labiau primena R.Cicino arba N. Paltinienės dainų tekstus, kurių nė vieno nemoku. Arba mano paties jaunystės eilutes:
Saulė žarą lyg vyną paliejo
susisupo šešėliais beržai.
Ką siunti, sutemų karaliene?
Kas nematoma šiąnakt ateis?
Buvau tokio amžiaus, kai atrodė, kad štai prieis prie mūsų vienkiemio lango nuostabi princesė, pabels į langą, nes
… pila naktį į kambarį langas
su žydėjimo jauno liepsna…
Tuo pačiu ir Rasos citatas galiu pakomentuoti: poemose visada daugiau minties nei muzikos. O aš poezijoje ieškau būtent muzikos. Bet kiekvienam savo.
Ačiū už pokalbį, imuosi rimto darbo!
Burgis, 2007-08-27 09:51:57
Christie: ir vis tik – labai smalsu sužinoti, kieno tie posmeliai!
Christie, 2007-08-27 10:53:06
-
Jonas Aistis – Aš tau atidaviau
-
Vincas Mykolaitis-Putinas – Ant temstančio tako
Ne klasika, sakote?
- Buvo Jums kabliukas, kadangi tikėjausi, kad pirmuosius du lengvai atspėsite. Tiesiog šiaip pradedančios poetės, kuri savo darbą pabandė patalpinti internete, kūryba.
Ir patikėkit, nei Cicino, nei Paltinienės neklausau. Tai pigus popsas. Man reikia kažko gilesnio!
Burgis, 2007-08-27 10:56:15
Christie: ne, J.Aistis – ne man! Kažkodėl manau, kad jis politizuotas poetas. VMP, mano supratimu, parašė tik vieną gerą eilėraštį:
Jei aš tave sutikčiau
audringą tamsią naktį…
Ir tai – geras, bet ne puikus…
Atsiprašau, kad aš toks bukas.
Christie, 2007-08-27 11:17:33
Oj ne, Dar iš mokyklos laikų jaučiu silpnybę šitam eilėraščiui:
MARGI SAKALAI
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.
………………
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.
Ir, žinoma, “Vergas”:
Gyvenu aš savo viešpačio namuose
Nepažįstamas, užklydęs pakeleivis.
Kur einu – visur atverti vartų vartai,
Bet išeit į plačią laisvę negaliu.
Beje, Jūsų pacituotos eilutės man labai primena Jūsų pačio kūrybą:
Naivus buvau, žalias kaip agurkėlis.
Žavu!
Burgis, 2007-08-27 11:23:34
“Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.”
Vienos ritmo klaidos šiame fragmente man užtenka, kad sumažinčiau įvertį… Neblogi eilėraščiai, bet ne geri! Nemėgstu nemuzikalios pseudoromantikos ir, atvirkščiai, eilutėmis sukaltos minties, kaip, pvz., J. Janonio: “Pasitrauk, nekliudyk, juk matai kad kalu…”
Christie, 2007-08-27 11:35:55
Išdrįsite sukritikuoti Mairon5?
Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,
Kaip tavo nuliūdęs poeta!
Ar kas ir kančių tiek pakelti galės
Tiktai dėl tavęs, numylėta?
Christie, 2007-08-27 11:36:35
Atsiprašau, Maironį!
Rasa, 2007-08-27 11:46:04
Nu nezinau del tos muzikos 🙂 Aisku, grazu grazus zodziu saskambiai, labai, bet… Gal manyciau, kad muzika zodziuose nuskamba tada, kai jie tariami artimo zmogaus ir skirti tau. Ir tai nebutinai poezija. Kazkaip dabar prisiminiau eiline diena, kai vyras mane vezesi namo ir buvom nesimate kelias dienas. Temo, klausemes muzikos, o jis pasisuko ir paprasciausiai pasake: zinai, be taves namai tusti. Ir nesvarbu, kad tu kartais per mazai skiri man demesio, svarbu, kad tu butum. Gali skusti bulves, gincytis su vaikais ar skaityti knyga, tik reikia, kad butum salia…
Aisku, gryze mes spejom susibarti uz desimties minuciu 😀 bet tai ir yra gyvenimas… Su savotiska muzika 😀 Gal popsiska, bet vis vien kartais gera… O i poezija as ziuriu kaip i poilsi, sielos atgaiva ir tiesiog jausmu israiska. Zinoma, kiekvienam patinka kitokie eilerasciai, juk kaip mes skirtingi, taip ir musu jausmai, poreikiai, supratimas skirtingi. Juk skaitant eilerasti, knyga ar ziurint net kvailiausia filma dazniausiai zmones supranta ji siek tiek skirtingai 😀
Sekmes dirbant rimtus darbus! Geros dienos 🙂
…Nors nieko nėr tiesaus
ir nieko nėr be skausmo,
bet mintį kaip sparnus
mėginame ištiest.
Atsikeliam anksti,
į amžių įsiklausom,
užsimetame dieną-
kaip dalgį-
ant peties.
Burgis, 2007-08-27 12:10:12
Christie: nieko nėra lengviau, kaip kritikuoti Maironį! Niekas jo nelaikytų poetu, jei nebūtų buvęs kunigas… Jūsų pateiktas posmelis – geras grafomanijos pavyzdys. Nebloga yra tik šio eilėraščio pradžia (pabrėžiu – pradžia):
Išsisupus plačiai vakarų vilnimis,
man krūtinę užliek savo šalta banga…
Christie, 2007-08-27 12:22:39
O kuo Jums šito eilėračio šitas posmelis nepatinka:
Kaip ilgėjaus tavęs, begaline, plati!
Ir kaip tavo išgirst paslaptingų balsų
Aš geidžiau, tu pati vien suprasti gali,
Nes per amžius plačių nenutildai bangų!
Aš esu grafomanijos auka?
Burgis, 2007-08-27 13:02:35
Ne, Christie, čia dar neblogai ( ne gerai, bet neblogai…), bet paimkite “… taip galingai išreikšt, kaip ir tu Baltija…” ir dar toliau.
Christie, 2007-08-27 13:06:07
Tai aš tos vietos ir necitavau, man pačiai ji nepatinka, o vat tas kreipinys “BEGALINE, PLATI” – super! (jeigu tokiu žodžiu galima apibūdinti Maironio kūrybą).
Tada man prisipažinkite, koks lietuvių poetas Jums labiausiai patinka?
Burgis, 2007-08-27 13:26:10
Paulius Širvys, be abejo!
Pirkioj tykiai varvėjo rožančius
su motulės sunkiais dusuliais,
o mergystė netilpo užančiuos,
rodos, ims ir visa atsiskleis…
Na, gal ir ne visai tiksliai pacitavau…
Christie, 2007-08-27 13:40:20
Gražu!
Man patinka pats jo stilius, rašymo maniera, bet pati tematika – ne visada.
Nežinau, ar supratote, ką turėjau omeny sakydama stilius” (čia kažkoks eiliavimo būdas, dabar jau nebeatsimenu, kaip vadinasi, gal Jūs žinote?), bet kodėl Jūs pats taip nebandėte rašyti?
Tiesa, šiame eilėraštyje tai nesijaučia, jaučiasi pvz šitame:
Tai stipriau
Ir karščiau
Tu mane
Apkabink
Ir pilniau
Ir svaigiau
Mano taurę
Pripilk.
Burgis, 2007-08-27 14:29:35
Studijų laikais bandžiau lyg P. Širvio, lyg V. Vysockio stiliumi rašyti:
Kalnai
Sudrebėjęs jauti
net širdis išdidi
prieš stebuklą
suklupo.
Tu – galingas bijai,
kad įrodys kalnai –
neturi
atramos.
sau viršūnes pieši,
o paveikslai liesi –
be spalvų
ir jėgos.
O dabar prieš akis
kyšo Žemės ašis,
priešistoriniai
lūžiai.
Prisiartink prie jų
nusimetęs minčių
padėvėtą
drabužį.
Paprašyk kaip dievų,
kad suteiktų jėgų:
ne į šventę
eini.
Stoja piestu briauna,
lūpas ėda druska,
oro gurkšniai
karšti.
Bet viršūnė yra!
Tu ant jos kaip uola,
kai viršūnei
paminklas.
Šimtą kartų uolom
grįši savo pėdom,
kad tik jį
prisimintum…
Rasa, 2007-08-27 14:40:22
Sirvys grazu. Labai grazu tas gabaliukas apie Oginskio poloneza, kur direktorius anksciau rase, tik, ten turbut turetu buti ne “zvaigzdele”, o “ugnele” 🙂 Daug pavirte graziomis dainomis. Per mano vestuves drauge, zinodama, kad man jo eiles patinka, uzsake daina padainuot ” uzmirstoji taure” . Nes taip jau atsitiko, kad jose buvo nekviestas svecias… Buvom tokie isproteje! 🙂 As negaliu pasigirt labai gera atmintim, bet tokie eilerasciai, kaip Sirvio, Baltakio ir pan., isgirdus kazkuria eilute patys tiesiog atplaukia is atminties… Ju tarsi nesimokai, bet atsimeni- grazus zodziai kazkur ilsisi, kad sugryztu, kai ju pasiilgsti 😀 Turbut dar
…Ne viskas
Išgerta.
Ne viskas
Pragerta.
Aš didelius
Lobius valdau.
Turiu
Savo džiaugsmą.
Turiu
Savo skausmą.
Ateik,-
Dovanosiu ir tau.
Christie, 2007-08-27 19:22:33
Burgi, labai gražu!
Dėkui už smagiai praleistą rytą! Mažai kas taip domisi poezija, kas ją supranta ir jaučia.
Ir kaip priversti man savo mylimąjį, kad jis, kaip Jūs savo žmonai, apie meilę kalbėtų eilėmis – savomis ir laiko patikrintų poetų!?
Burgis, 2007-08-27 20:40:19
Ačiū, Christie, už gerą žodį. Nebūtinai, kad jis Jums kalbėtų eilėmis, svarbu, kad kalbėtų širdimi!
Christie, 2007-08-27 22:11:27
Ne, tai ačiū Jums. Nuostabus buvo rytas, turiningas, puikiai tinkantis vasaros pabaigai. Gaila, kad tokia sunki buvo popietė.
Žinoma, žodžiai turi eiti iš širdies, bet nesakykit, jaunystėje pakerėjote savo žmoną ir eilėmis. Ir kokia moteris tam gali atsispirti!
Na, bet į mane tyloje žiūri mylinčiomis akimis. O kai šeka, pasakoja anekdotus! Ir todėl aš su juo visada šypsausi.
Burgis, 2007-08-27 22:17:24
Christie: ir būsite abu laimingi, aš pažadu!
Christie, 2007-08-28 11:37:45
Likimo niekas nežino, Jūs taip pat. Bet aš taip pat tikiuosi geriausio!
Jūs optimistas, realistas ar pesimistas?
Burgis, 2007-08-28 12:02:48
Jei būčiau pesimistas, seniai būčiau po žeme… Aš gėriuosi kiekviena gyvenimo akimirka, kiekvienu gyvu padaru, kiekvienu augalėliu, vėjo šuoru, saulės blyksniu, lietaus lašu. Ir Jums taip siūlau gyventi.
Christie, 2007-08-28 13:58:35
Vakar žiūrėjau klausimėlio kartojimą per 2 kanalą. Klausimai buvo apie S.Nėrį. Vienos moters klausė, kokia jos tikroji pavardė. Ir žinot, ką atsakė? Baranauskienė. Klausia tada toliau, tai gal ji kažkaip su Baranausku susijusi? Sakė taip, jo sesė. Raziumė – ne tik nemoka nei lietuvių kalbos, nei istorijos, bet dar ir neturi jokios logikos – nuo kada sėsė turi pavardę su galūne -ienė?!
Ir pravirko beržų lapai
Rudenio gaida –
Ir į tamsią tolią jūrą
Plaukė jų rauda.
Su artėjančiu rudeniu!
Tomas, 2009-01-11 10:33:25
Aisku ieskojau Janonio citatos, bet va kazkaip uztaikiau ant “margu sakalu”. Na bent jau mokykloje as mokiausi “kalnai ir pakalnes”. Ar cia Kernagis sukeite? Na o del nemuzikalumo — nezinau, nezinau.
Burgis, 2009-01-11 10:44:23
Tomui: kažkodėl aš čia nieko nesupratau… Be to, ši tema buvo taip seniai, kad gal geriau rašykite pagrindiniame puslapyje: atveriu naują skrynelę.