Rusija – nebūtinai blogai

Lietuvoje šito prašau jau 20 metų… Panašu, kad pirma tai padarys Rusija. Įrodykite, kad tai, ką skelbia savitraštis “Dialogas”, yra blogas projektas.

Atsakymai

I.P., 2009-11-27 13:27:02

Pataisykite mane, jei klystu, bet patiems moksleiviams nuo to beveik niekas nepasikeistų. Juk kad ir kaip arklį vadinsi, jis vistiek bus arklys, ar ne?

Burgis, 2009-11-27 13:44:27

Pasikeistų, oi kaip pasikeistų! Savo gimnazijoje šį tą jau pakeitėme. Tos pamokos nebūtų įterptos tarp kitų pamokų (ypač kūno kultūros), niekas nesakytų, kad per dieną yra, pavyzdžiui, devynios pamokos, jei būtų septynios pamokos, muzika ir kūno kultūra. Beje, kaip tik tokios darbo dienos ir norėčiau! Be to, 32 privalomos pamokos (nors aš visaip siūlau mažinti šį skaičių!) per savaitę būtų tikros pamokos – neįskaitant tų trijų pramogų.

Darth Vader, 2009-11-27 13:49:01

Pavadinkite kuosą arkliu – žemės vistiek nears. Tai yra pamoka, ne būrelis, ne partinė-visuomeninė veikla ar papūgėlių auginimas. Pamoka, per kurią mokoma tam tikro dalyko. Ir tikrai ne pramogos – muziką (neturiu klausos!) pamenu kaip siaubą.

Lina, 2009-11-27 13:54:49

Muzika ne pamoka? O paskui seneliai nemoka anūkams dainelės iš natų padainuoti 🙂

Burgis, 2009-11-27 14:06:07

Darth ir Linai: jūs ir paklausėte, ir patys atsakėte: kol muzika yra siaubas – tai tragedija. Padainuoti iš natų ar be natų – ne kiekvienam gamtos duota. Laimė, man gamta šio to davė tiek, kiek kitiems nedavė. Muzika turi būti pramoga, bet nejaugi pramogos jūsų nieko neišmoko? Aš, pavyzdžiui, išmokau čiuožinėti, laipioti po medžius, jodinėti.

nesvarbu, 2009-11-27 14:07:59

kazkur teko girdeti zodzius “neimanoma numesti svorio vien karpant nagus” – kodel staiga sie zodziai sauna i galva?

none, 2009-11-27 14:18:22

Japonijoje nuo pat mažens vaikas yra mokomas groti keliais instrumentais, piešti. Jis lavina savo vaizduotę, rankų miklumą. Tai iš kur tada tokia pažangi šalis? Manau šios pamokos yra labai reikalingos ir sudėtingos ( na, gal išskyrus kūno kultūrą). Jeigu muzika bus tik pomėgis, tai nebus nei simfoninių orkestrų, nei operos solistų. Jei darbai bus vedami “žaidimo forma”, tai mokiniai nekreips dėmesio į juos ir, galų gale, merginos net sagos nesugebės prisiūti…

Burgis, 2009-11-27 14:28:49

none: Jūs neperskaitėte straipsnelyje žodžio “privalomos”.

O., 2009-11-27 14:30:25

Taigi, išmeskim viską kas “nenaudinga”. Jau dabar kiek prakutę lietuviukai, papuolę Europoj į kultūringesnes kompanijas, stebisi: oi, kodėl taip mažai mokėmės menų, muzikos, kultūros istorijos?

none, 2009-11-27 14:36:00

Perskaičiau, bet parašyta, kad žaidimo forma. O kai tokie dalykai vyksta nerimtai, moksleiviai ima žiūrėti į tai kaip į nebūtiną dalyką ir užmiršta žodį privaloma. Tokie jau jie.

Mokinė, 2009-11-27 14:43:17

Na, manau, kad tai visai nebloga perspektyva – dabar esu vienuoliktokė, ir pasirenkant pamokas tikrai trūko “valandų” rimtoms pamokoms – matematikai, chemijai, biologijai… Teko sukti galvą, kaip viską sutalpinti, nes labai daug “valandų” atima dailė, muzika, kūno kultūra. Nesakau, kad tai nerimtos pamokos, kurių nereikia. Reikia, ir labai. Mielai ir toliau mokyčiausi muziką, dailę, vietoj fizinio man geriau šokiai :). Sutikčiau pasilikti 8 ir 9 pamokas tam, kad tobulinčiausi ir menų srityje – išmanyti muziką, dailę, meno istoriją – didis dalykas, kuris bent man suteikia pasitenkinimo. Deja, turiu pabrėžti, kad mokymo programos šiems dalykams prastokos, be to, mokytojai patys dažnai suformuoja tą ” nesvarbios” pamokos statusą ne visada kruopščiai dirbdami savo darbą.

Giedrius, 2009-11-27 14:45:10

Jei yra privalomos, tai reiškia, kad tai yra krūvis. Ne visiems patinka muzika, darbai, kūno kultūra kad ir kokia forma tai būtų. Žaidimo forma ne viską ir galima įsisavinti. Sporto (ir kūno kultūros) naudą aš supratau gal 10 metų po mokyklos baigimo. Ir būtent todėl, kad tai tada galėjau sportuoti nesidangstydamas žaidimais ar normatyvais.

Todėl vertėtų neprisidengti “tai ne pamokos” siena, o apsispręsti kiek ir kam to reikia.

Darth Vader, 2009-11-27 15:03:07

Jeigu ne pamoka – reiškia neprivaloma. Ogi tai būtina. Nesvarbu, kad man nepatiko ir siaubu buvo, bet tai būtina. Astronomijos man irgi nereikėjo – mokytis teko. Astronomiją pavadinti būreliu?

Tai jau ne. Vidurinė turi duoti pilną išsilavinimą, kuris be darbų, muzikos, fizinio – neįsivaizduojamas.

Burgis, 2009-11-27 16:19:50

Dabar turiu dar vieną argumentą, kad “privalomos pramogos” yra gerai! Ką tik baigiau kursų penktokams ciklą. Šiandien atėjo tik vienas Dominykas (jis buvo ir vakar; mes tiesiog mėgaujamės…). Patyriau didelį malonumą, noriu tikėti, kad Dominykas – irgi.

Jis paklausė: kas buvo pirmas pasaulyje šalies prezidentas? Mes abu spėjome, kad Dž. Vašingtonas ir čia pat žiniatinklyje pasitikrinome. Tikrai. Jis paklausė: ar auga žmogaus smegenys? Dabar jūs pasitikrinkite… Mes pasižiūrėjome animacijas internete: Pitagoro teoremos įrodymą, elipsės, hiperbolės, parabolės, paraboloido animacijas. Ar penktokui to reikia? Jums reikėtų pamatyti Dominyko akis! Nes tai ne pamoka!

Dominykas – labai išprusęs vyrukas! Pakalbėjome apie Europos Sąjungos valstybes (iš paveikslėlio jis atpažino Graikiją! Beveik tiksliai pasakė Lenkijos gyventojų skaičių; žino, kur yra Malta). Dominykas dabar skaito apie Mindaugą ir kitus valdovus, mes sudėliojome Mindaugą, Kolumbą, Vilniaus įkūrimą ir Žalgirio mūšį chronologine tvarka – tai įdomu mums abiems!

Dukart po 20 minučių muzikos su penktokais ir Urte (gimnaziste, pianiste) man davė daugiau, nei 10 pamokų mokykloje!

Tikrai, “privalomos pramogos” yra gėris!

Bits, 2009-11-27 16:35:59

Burgiui: tai kad ir matematika ne kiekvienam duota, gal tada išmest reiktų, palikt tik pagrindus? Pasakykite ar davė kokios naudos vidurinėje mokykloje pasirenkamieji profiliai?

P.S. Mano giminaičio 6 metų vaikas žemėlapyje gali parodyti visas pasaulio šalis, kurioje vietoje jos randasi. Tai ir ne kiekvienas 7-okas parodys.

Bits, 2009-11-27 16:37:44

Pataisau, ne šalis, o valstybes turėtų būti.

Lina, 2009-11-27 16:53:58

Mano mergina penkerių metų visą “Zuikį Puikį” mintinai varė, o dešimties nieko nebeprisiminė.

Tuščios jų galvelės, net pavydu, kiek telpa, tik kad šiukšlėm užsikrauna.

Aišku, kas šiukšlė o kas ne galima ginčytis iki užkimimo

Aurelija, 2009-11-27 17:29:47

Oi atsimenu laikus, kai po kūno kultūros pamokos tekdavo eiti į matematiką 😀 😀 😀 Nebuvo gerai. Išsiblaškęs parleki, dar kokius 15 ratų nubėgęs ir sėdi rašyti kontrolinio! 🙂

Vainius, 2009-11-27 18:16:52

O man muzikos pamokos netgi labai daug davė. Tiek apie meno istoriją, tiek truputį apie natų skaitymą, tiek apie kultūrinius skirtumus tarp Lietuvos regionų ten išmokau bei apie visokius keistus dalykus dainose (pvz. kas tai yra sinkopė), kuriuos gerą bendrą išsilavinimą gavęs žmogus turėtų mokėt.

Dėl darbų pamokų panaikinimo tai nesupykčiau.

O dėl kūno kultūros, tai manau idealus variantas būtų tiesiog geros sportavimo sąlygos ir kad galima būtų laisvu grafiku ateit arba būtų skatinama užsirašyt į kokius nors krepšinio ar kito sporto būrelius.

Bet dėl muzikos neatleisčiau 🙂 Problema šiaip ne pamokoj yra, o gerų pedagogų trūkume nebent. Mums dėstydavo aktorius iš Kauno muzikinio teatro, kurio žmona irgi muzikos mokytoja pasinešus, tai visai gerai būdavo.

Giedrius2, 2009-11-27 18:36:56

Kiek atsimenu savo mokyklos laikus, o juos atsimenu gerai (nes tai buvo praeitais metais), tai muzikai, dailė, darbai, tikyba – labiausiai užknisančios ir varginančios “pamokos”. Ypač paskutiniais metais – ne kad mokytumeisi, tai kas tau svarbu, ruoštumeisi egzaminams, turi sėdėt kažkokioj dailėj ir grybą pjaut… Va, prieš k. kultūrą – nieko prieš neturiu, man ji visai patikdavo – tai atpalaiduoja. Realybė tokia – per tokias pamokas-langus niekas nieko nesimoko, bet tai daryti yra sunkiai įmanoma dėl paprasčiausiai per didelio triukšmo klasėj. O niekas taip nevargina kaip 45min. nieko neveikimo… Be to, šių pamokų vertinimas iškreipia pažymių vidurkį: arba gadina, arba nepelytai pagerina.

Taigi idėjai panaikinti muziką ir pan. pamokas – visiškai pritariu. Na, gal ne nuo 5 klasės, bet tai padaryt būtina. Būkim realistai.

eismo, 2009-11-27 19:59:33

apkūniam vaikui k. kultūros pamoka ne pramoga, o kančia ir vidurkis tikrai nuo tos kančios negerėja, o ir anot gerbiamo sveikuolio Kepenio, pas mus (Lietuvoje) mažai kas išmano apie kūno kultūrą, per pamokas vaikai žaidžia “kašę”, vietoje to, kad sužinotų, kaip taisyklingai mankštintis per pertraukėles berašant blogus 🙂

D., 2009-11-27 22:31:52

Linai: tai o kieno ne tuščios, kelis prisimenate atmintinai išmoktus eilėraščius iš mokyklos laikų? Kuo mažiau tą dalyką kartosi tuo greičiau jį pamirši. Dėl daugelio dalykų galima ginčytis ar jie reikalingi mokymo programoje, kad ir chemija. Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog kiekvienas iš mūsų turime mokėti atskirti Mocarto, Bethoveno ir Šuberto kūrinius.

Kitas klausimas dėl mokytojų kvalifikacijos, dažniausiai muzikos mokytojais būna muzikantai, ne pedagogai.

shalikas, 2009-11-28 10:05:26

Na… Aš tai matau naudą iš vienos pusės. Pvz, kai ateina tėveliai skųstis, kad va kaip mano vaikeliui pasiruošti biologijos kontroliniui trečiadienį, kai jis turi 9 pamokas (matematiką, matematiką, lietuvių, biologiją, darbai darbai, kūno kultūra, kūno kultūra ir muzika). Čia tik kaip pvz 🙂 Tai sumažintų galimybę spekuliuoti pamokų skaičiumi.

Bet kitas dalykas tai kad… Pažįsti natas ar nepažįsti, moki penklinėj paišyti ar nemoki, esmės nekeičia. Yra labai daug dalykų, su kuriais vaikai galėtų būt spažindinti. Sutinku, kad gerai žinoti, kad toks Balys Dvarionas (tikiuos be klaidų parašiau) buvo, bet turbūt smagiau, kai gali atskirti Betoveno “Elizai” nuo Verdžio “Pavasario” 🙂 aišku, mūsų jaunimas tokių dalykų gal ir neįvertintų ir turint omeny dabartinį kontingentą eilinėse mokyklėse, tai galima pilnai pateisinti, tačiau galbūt mokytojų edukacijos lygį pakeltų. Nes dabar tai galiu pasakyt, kad muzikos pamokos yra visiškas mėšlas, per dailę nieko įdomaus nesužinai, o darbai… Na nežinau, tekinimo staklės nėra toks stebuklas, kad 4 metus “mokytų” jomis naudotis:)

Mykolas Okulič-Kazarinas, 2009-11-28 13:10:50

Pritariu idėjai, tačiau ir gerą idėją dažnai realizuoja nekaip. Burgio gimnazijoje taip bus – tikiu. Tačiau toliau – idėjos plinta sugedusio telefono principu, taigi, nežinome į ką ji pavirs.

Viena mergina iš Vilniaus šiuo metu mokosi Indijoje. Iš jos komentarų: „Jei profesorius ką nors pasako, tai studentai tai žino. Tokia kultūra – nekartoja to paties kelis kartus.“

Tipiška situacija Lietuvoje: paaiškini studentams užduotį, po savaitės pakartoji, kai kurie studentai sako: „taip, jau girdėjome“, kiti atsiunčia visai ne tai, ko buvo prašoma.

Paskelbi formalius reikalavimus, http://studento.vikis.lt/wiki/index.php/Reikalavimai

o gauni šveplą laišką be nurodytos temo, jį pasirašo: „Jūsų studentas“.

Taip ir šioje diskusijoje. Paskaitykime komentarus: diskutuojama apie tai, kokias pamokas galima arba reikėtų išmesti, o kokios yra naudingos. Nors rašinyje nebuvo nė žodžio apie tai, kad tų pamokų nebus, kad jos nenaudingos arba nereikalingos.

Mykolas Okulič-Kazarinas, 2009-11-28 13:55:02

Pasiūlymas darbų pamokai.

Visų pirma paskelbti anoniminio minčių lietaus projektą dėl to, kokius darbelius mokiniai norėtų išmokti dirbti. Galite kreiptis – turime tam skirtą programinę įrangą. https://synnet.lt/

Idėjas siūlytų ir mokytojai. Mergaičių ir berniukų darbai turėtų būti kartu. Paprastai siūti mokomos mergaitės, tačiau gali būti, kad mažuma mergaičių norėtų mokytis įsiūti sagą, nes visos seniai moka, tuo tarpu berniukams tokia tema gali būti aktualesnė. Darbų idėjas siūlytų ir mokiniai, ir mokytojai. Pasiūlymus vertintų visi.

Tada sudaryti darbų sąrašą visiems metams. (Vėliau bendru sutarimu galima koreguoti.) Kiekvienas turėtų rinktis iš kelių vienu metu vykstančių užsiėmimų.

Darbų pamoka keliuose kabinetuose vyktų vienu metu _visų_ klasių berniukams ir mergaitėms. Gimnazistas pasirenka užsiėmimus, kurie jam galėtų būti įdomūs ir naudingi. Jei kokia nors tema pasirodo ypač populiari, tada toks užsiėmimas kartojamas kelis kartus.

Pavyzdžiui, tokios darbų popietės:

Gruodžio mėn. lipdomi popieriniai papuošalai eglutei. Istorijos mokytojas pasakoja kada ir kaip būdavo puošiamos eglutės.

Gimnazistai siuva sėdmaišius. Prieš mėnesį kartu internete ieškojo medžiagos kaip juos siūti ir nusipirko reikiamų medžiagų.

Dirbtuvėje iš medžio gamina mokykloje populiaraus žaidimo elementus.

Gimnazistai kepa obuolių pyragą kokiai nors savo šventei.

Kažkas sodina gėles, krūmus, medelius pievoje šalia gimnazijos.

Iš anksto pasiruošę mokiniai galėtų vadovauti užsiėmimams. Pavyzdžiui, pamokyti klasiokus kaip pasigaminti mėgstamą patiekalą, arba pasigaminti žaidimą, ir po to pamokytų kitus jį žaisti.

O gal būtų galima tam skirti dagiau pamokų laiko. Ne darbai ir piešimas, o „aktyvi popietė“. Pasigaminti skrynelę ir ją papuošti ornamentais – „du viename“: ir darbai, ir piešimas. Arba pasigaminti instrumentus ir patiems jais groti – būtų įdomiau už dainavimą bent jau tiems, kas mano, kad neturi balso.

Kaip nors subalansuoti, kiek per metus mokinys turi pasirinkti temų, susijusių su muzika, piešimu, ūkio darbais.

Saula, 2009-11-28 22:24:50

Na, ką jūs, Giedriau2. Muzika būtina žmogui. Ne tik Japonijoje mokykloje išmokstama groti kokiu nors instrumentu. O ir gal 1 iš 1000 nejaučia ritmo, ar, kaip jūs sakot, neturi „ausų“. Bet klausa išlavinama. Muzika – sielai, kūno kultūra – kūnui, o darbai – gal šeimai (jau ir dabar „susiženija“ poros: vienas nemoka vinies įkalt, o kitas – cepelinus į neverdantį vandenį sudeda (faktas :-)).

Tik gal daugiau savaitinių valandų ugdymo plane šiems dalykams reikėtų skirti mažesnėse klasėse – pagrindinės mokyklos I (ir II?) koncentre, o 11-12 klasėje dailė, muzika – galėtų būti pasirenkamasis dalykas.

Kūno kultūra – reikalinga (privaloma), o ypač apkūniam vaikui. Gal nevertinti pažymiu, vertinant tik pažangą; gal laisvai pasirinktu grafiku atidirbti ir pan.

O., 2009-11-29 01:05:28

Betgi tam ir yra BENDROJO lavinimo mokyklos, kad jose vaikas VISKO bent kažkiek pasimokytų. Vienas gabesnis matematikai, kitas sako, o kam man jos reikės – ir tikrai jam niekad neprireikia tų visų sinusų ir parabolių. Menai lavina kiekvieną, o rezultatai visose srityse priklauso nuo gabumų. Taigi, kažin ar verta dar kažką keisti.

O paauglius, jei tik paleidi nuo virvutės (pvz., koks nors dalykas -ne pažymiui)- niekas nieko nebedaro.

Dėl japonų, tai teko girdėti, kad dailė ten sustiprinta nuo pirmos iki paskutinės klasės. Kažin kodėl?

GL, 2009-11-29 05:12:34

Man sitas straipsnis atrodo ne kas kita, o tipiskas Putino “PR stunt” — tuos dalykus jis puikiai sugeba, visi tai zinome…

Kuno kultura yra butina del to, kad kai kuriems moksleiviams (neturintiems daug valios, gyvenantiems nesveikai, etc.) tai vienintelis budas prisiversti sportuoti, o nedarius to mokykloje veliau tampa visiskai be sansu… ir kodel gi ne tureti kuno kultura tarp pamoku? 🙂 Aisku KTUG atveju, kai sporto sale yra toli nuo pagrindinio pastato, tai galbut nera logiska laiko atzvilgiu…

As taip ir nesupratau – koks skirtumas ar tie dalykai bus mokymo plane, ar ne (jeigu privalomi) Svarbu tai – koks realus suminis kruvis, nesvarbu kaip skaiciuojant…

Galbut yra geru argumentu ta kruvi kazkiek padidinti, bet as tikrai nebandyciau sekti Japonijos arba Kinijos pavyzdziu. Mano zmona papasakojo, koks buvo pragaras, kai visu moksleiviu diena budavo suplanuota nuo 8 iki 22 val mokslams, namu darbams, sportui, muzikai, dailei, knygu skaitymui, bureliams etc. etc. – jokios laisves. Zinant tai nekeista, kodel Kinijoje (is dalies ir Japonijoje) visuomenes kurybingumo lygis toks zemas ir kodel kai dauguma taip augintu moksleiviu patenka i universiteta (kuriame tokios disciplinos nera) nerealiai aptingsta ir ju lygis smarkiai krenta…

Ramune, 2009-11-30 09:10:13

Aš tikiu, kad Jūsų gimnazijoje šita idėja galėtų būti įgyvendinta. Bet pati idėja ydinga – vienus dalykus vadinti rimtais, kitus – pramoginiais. Muzika – lb rimtas mokslas, duodantis tiek daug asmenybės vystymuisi. Tik praktikoje, deja, labai iškreiptas jos dėstymas.

Robero, 2009-11-30 09:32:11

Čia daug įvairiausių nuomonių, pavyzdžių, bet vienos kažkaip pasigedau. Tai, kad kiekviena pamoka turi būti dėstoma įdomiai, kad moksleivis viską suprastų, sukoncentruotų dėmesį. Teisingai daugelis pasakė nereikalinga muzika, ar matematikos tik pagrindų užtenkama. Praėjus metams, nedegradavus ir sugebant analizuot kas ir kaip, kodėl buvo, nejučia pagaunu, jog dar po šiandien atsimenu, kai kurių mokytojų aiškinamus dalykus, jų balsą, veido išraišką. Susitikus senus klasiokus….pasirodo daugelis būtent atsimena būtent tų dėstomų dalykų mokytojus. Pasirodo tai buvo talentingi mokytojai, gebėję neįdomius, neaktualius dalykus paverst užburiančiais, gerai įsimenamais. Visos klasės kurios buvo pas tuos mokytojus, jų dėstomus dalykus geriausia įsisavino ir klasių vidurkiai, palyginti su kitom mokyklom, to paties dalyko, buvo aukščiausi. Vienas kitas moksleivis nemokėjo, nesugebėjo, bet čia kitos problemos. Taigi, praėjus metams tai prisimindavau ir pasvajojau, kad būt galima iš vieno rajono mokyklų surinkti visus tuos išsibarsčiusius specialistus, nes vienoje mokykloje buvo stiprūs matematikai ir netikę fizinio, muzikos mokytojai, kitoje biologai ir fizikai, bet matematikai neduok dieve( juk yra tokia tendencija pervest vaikus į tas mokyklas kur geriau mokoma tiksliųjų mokslų). Prie ko lenkiu? O gi kažkada pas Jus buvo diskutuojama, kad ne kiekvienas pedagogas geras mokytojas, ir panašia,i ar prisimenat? Deja taip nesugebėjimas nuo pat pradžių sudominti moksleivio su savo dėstomu dalyku veda ar galų gale priveda prie klausimo, kam jis reikalingas? Patikėkit per kiek metų niekas nesikeitė ir kai kuriose mokyklose muzika, fizinis, matematika, fizika buvo dėstoma atmestinai. Niekas nekontroliavo. Kaip vieno kaimo pagrindinėje mokykloje visus metus nebuvo fizikos. Jūs manote švietimo skyrius nežinojo??? Direktorius paskui išėjo savo noru. Sakysite, et kaimas, kam jam ko reikia, žemei knist užtenka ir pradinio įsilavinimo, bet jau matau gerbiamo Burgio veidą, šitaip nedera sutinku, bet taip yra. Ir ką padarysi. Todėl progresyvūs vadovai buria kolektyvą, o kai kurie skaldo, apsupdami save nemokšom, karjeristais ir padlaižiais. Pavyzdžių yra daygiau negu reikia. Svarbu bet kokia kaina išlaikyt mokinio krepšelį (ir buvės vėl žydės….la, la, la!!!!)

Mama R, 2009-11-30 10:01:38

Taip, kiekvienas žiūrime iš savų kampų. Seniai galvojau, kad kūno kultūra, muzika, dailė – nereikalingi dalykai mokykloje. Lnkiau rankinį 7m., tad mokykloje kūno kultūra juokas buvo, bereikalingas persirenginėjimas, paskui prakaituotas kūnas kišamas į tarybinę uniformą. Siaubas kažkoks. Groti pianinu pradėjau mokytis 16m., išmokau groti abiem rankom. Piešti neblogai mokėjau nuo prigimimo. Bet negaliu sakyti, kad tai nereikaliongi dalykai. Labai reikalingi, bet daug kas priklauso nuo mokytojų.

Apie “duota” ir “neduota”. Pavyzdys iš artimos gyvenimiškos patirties: sūnus ir dukra buvo vedami pas muzikos mokytoją. Berniukas niekaip nepersilaužė ir nepajuto muzikos. Jam be galo sunku mokykloje su daile, o dukra 5m. pradėjo lankyti 1 klasę muzikos mokykloje. Groja abiem rankom, skaito natas. Beje, sūnus atleistas nuo kūno kultūros, nes sportuoja 5 kartus per savaitę labai rimtai.

Dar vienas dalykas, kuris mane neramina – tai kūno kultūros, muzikos, dailės vertinimas pažymiais.

Andrius, 2009-11-30 11:10:07

Viskas reikalinga. Ir kūno kultūra ir muzika ir dailė. Tik vietoj ir laiku. Ir saikingai, savanoriškai.

Kūno kultūra man būdavo mirtis ir dar vidurkį numušdavo.

Muzikos pamokose neišmokau nieko. Ne nuo klasikų reikėjo pradėt, o nuo kokių Bitlų. Kažką išmokau, kai įsigijau gitarą ir ėmiau mokytis groti. Kai nori, tai gali.

Dailės istorija reikalinga, bet piešti kažin ar galima išmokti jei dievo neduota. Puikiai atsimenu, kaip mokytoja mane išjuokė 12 klasė prieš visus dėl mano nevykusio piešinio. 🙂

GL, 2009-11-30 17:32:50

“Ne nuo klasikų reikėjo pradėt, o nuo kokių Bitlų.”

Tai kodel ne nuo Britney? 🙂

Labai sutinku su Robero. Ir muzikos klasika galima mokyti idomiai, netgi labai idomiai… Ypac kai dabar multimedijos amzius, ir tiek visokiausios medziagos… Tik deja tai nevyksta, arba speju labai retai…

Andrius, 2009-12-01 09:58:23

Nereikia suprasti pažodžiui. Bitlus irgi galima laikyti klasika.

Tik manau, kad žemesnėse klasėse reikia dėstyti apie šiuolaikinę muziką, o vyresniems, brandesniems – apie klasikinę muziką.

V., 2009-12-01 15:59:16

Pritariu Ramunei: “pati idėja ydinga – vienus dalykus vadinti rimtais, kitus – pramoginiais”.

O kuo taip jau “mandresnė” matematika už menus? Daugybė žmonių moka tik pinigus piniginėje susiskaičiuoti ir nepasigenda jokių rimtesnių žinių, nekalbant jau apie chemijas-fizikas. Gal tik “tiksliukų” gimnazijoje kitaip.

Turiu pastebėjimą iš asmeninės patirties: prieš keletą metų vieną trimestrą turėjau 11-okams 7 ir 8 pamokas(tai pačiai klasei). Jie ateidavo tokie pavargę (po fizikos, biologijos, matematikos – visų tų “rimtų” mokslų), kad teptuko nenulaikydavo rankose – tiesiog ničnieko klasėje nepavyko padaryti tą trimestrą, atsėdėdavo abuoji mažai ką girdėdami ir norėdavo tik namo ir valgyt.

Labai sveika įterpti po menų pamokėlę vidury protinės įtampos reikalaujančių dalykų. Dienos pabaigoj nieko neprisišauksi, kad ir kaip per galvą verstumeis, stengdamasi sugalvoti įdomias pamokas.

V.R., 2009-12-01 17:41:56

Mano klasėje buvo tokia istorija(maždaug prieš 20 metų): turėjom du pirmūnus, berniuką ir mergaitę. Vaikinukas, mano suolo draugas, turėjo vienintelį ketvertą trimestre(penkiabalėj sistemoj), iš muzikos – neturėjo klausos, o muzikos mokytojas buvo savo dalyko fanatikas, reiklus, griežtas. Mergaitė turėjo vienintelę silpnesnę vietą – matematiką, kartais trimestre būdavo 4, kartais 5. Baigiamojoj klasėj direktorė liepė muzikui parašyti penketą tam vaikinui. Sakė, nėra ko gasdinti atestato, jei vaikas negabus vien muzikai. Muzikos mokytojas ilgai priešinosi(mums klasėj taip pasakojo, argumentuodamas, kad gal kažkas negabus matematikai-juk dėl gabumų trūkumo pažymys nepaaukštinamas), bet atestate mano draugas visgi turėjo visus penketus. Mergina vis dėlto, turėdama vieną ketvertą iš matematikos (544 trimestruose), nebuvo taip pamaloninta-jai pažymio taisytis neleido). Tą prisimenu kaip neteisybės ir diskriminavimo pavyzdį. Beje, mano gyvenimui tai irgi turėjo įtakos – guosdamas tą merginą, verkiančią dėl vienintelio ketverto, padėjau pagrindus gilesniems jausmams – po kelerių metų ji tapo mano žmona.\ :-)))

petras, 2009-12-02 13:16:59

hahahahaha :)))) čia tai bent istorija. ir ne į temą. niekada nesupratau ir nesuprantu žmonių, kurie verkia gaudami 4 o ne 5 (5balėj sist.) arba 9 o ne 10 (10balėj). Beto, tai juk jų žinių ir dalyko mokėjimo įvertinimas 🙂 negi mokėdamas 4tui turi teisę verkt, nes negavai 5to, kurio nebuvai vertas ?:) ir išvis kas per mada verkt dėl pažymių 😀 juk jie nelabai ką reiškia gyvenime (nebent pas žmogu didelė savimyla ar šiaip koks kompleksuotas).

Burgis, 2009-12-02 14:25:20

Petrui: o aš nesuprantu žmonių, kurie sutinka gauti 9, nors, panaudodami visus gamtos jiems skirtus resursus, dirbdami stropiai ir daug, bando gauti 10…

petras, 2009-12-03 09:20:18

Tai aš irgi manau, kad reik visada siekt aukščiausio įvetinimo. Bet nereik nusimint perdaug jei tai nepavyksta, ar jei net neobjektyviai įvertina. juk tai tik mokyklinis pažymys, jis realiai neturi verttės jokios.

O jei žmogus sutinka dėl 9to, tai reiškias jis savęs pats daugiau ir nevertina, o tas bandymas gaut 10 tėra viltis (ta prasme, o gal pasiseks ir mokytoja parašys 10, nors aš to nevertas).

Andrius, 2009-12-04 10:56:16

Siekt aukšto pažymio gal ir gerai. Sveika turėt aukštus tikslus. Bet kai mokytojas pradeda žiūrėt atlaidžiau į neišmokusį pirmūną, tai jau nedovanotina.