*
Šįryt papusryčiavau namuose, bet kakavos išgėriau prašmatniame restorane Vilniaus centre. Penki prie stalo geriau nei du. Ir jei po pusryčių gauni rožių, tai supranti, kad pasėdėjai ir pakalbėjai su neeiliniais žmonėmis…
*
Dabar jie jau vos vos jaunesni už tą savo direktorių, kuris dirbo tada, kai jie mokėsi mūsų Gimnazijoje. Mano vaikai užaugo… Dabar jie augina savo vaikus. Šiandien bandžiau jiems įpiršti mintį, kad galėčiau jų vaikams el. paštu perduoti šį tą iš to, ką sukūriau savo anūkėlėms, penktokams, aštuntokams, abiturientams. Matote, bandau įtikti ir patikti visų amžiaus grupių žmonėms…
*
Jau esu čia rašęs, kad susitikimai su kadenciją baigusiais gimnazistais, kurie mane pakviečia susitikti, mane pakylėja iki dangaus. Tada aš su jais gyvenau kaip rojuje, todėl dabar ir galiu pasimėgauti vizitais į dangų… Man taip gera žinoti, kaip jie gyvena! Taip džiugu, kad jie tokie įvairūs, tokie protingi, išradingi, gražūs. O labiausiai džiaugiuosi, kad jie, kitaip nei mano karta jaunystėje, moka nutiesti tą nuostabų tiltą tarp kartų!
Atsakymai
Žilvinas, 2016-10-15 20:22:53
Smagu girdėti apie pavykusį susitikimą. Tikiuosi, kad linkėjimus perdavė :-).
Burgis, 2016-10-15 20:44:57
Žilvinui: nė vienas geras Žmogus nepamirštas!
Virginija, 2016-10-15 22:35:08
“Tu klausi, kas yra gyvenimas,ir aš atsakau:aukštosios akimirkos!Jos vienos padaro žmogaus gyvenimą tikrai vertingu.”Vytautas Mačernis.
Aukštų akimirkų Jums. Jas suteikti gali tik KYLANTYS…
Mona Liza su juodu storu katinu, 2016-10-23 21:30:52
Ar įmanoma suderinti matematiką su apdainuotu “rūtų” darželio grožiu?
Dėkui, mano lūpų kampučiai šiek tiek pakilo į viršų
Burgis, 2016-10-23 22:52:53
Monai… : viską galima suderinti…