Sakyk, ką galvoji, ir galvok apie tai, ką sakai.
Kuri šios nuostatos dalis svarbesnė?
Ar tu nori išgirsti viską, ką apie tave galvoju?
Ar aš noriu išgirsti viską, ką tu apie mane galvoji?
Priklauso nuo to, kas tu toks…
*
Esu apie tai rašęs, tai bent susiaurinkime temą: kas svarbu darbo santykiuose? Kiek savo tiesos vadovas turi sakyti pavaldiniui?
Kiek savo tiesos pavaldinys turi sakyti vadovui?
Kiek savo tiesos bendradarbis turi sakyti bendradarbiui?
*
Saiko, sakyčiau, saiko! Nieko nesakyti vadovui yra negerai. Nieko nesakyti pavaldiniui yra negerai. Bet ir viską pasakyti yra negerai. Net tuo atveju, jei daugiau darbo santykių neturėsite.
*
Vakar buvau seminare. Man labai smalsu, ką tie klausytojai (mokytojai) apie mane galvojo, ką jie galvoja dabar. Bet aš nė neklausiau… Vis tiek negalėčiau žinoti, kiek tiesos būtų jų atsakymuose, jei apskritai atsakytų.
*
Šiandien kalbėjau su pretendente dirbti mūsų gimnazijoje. Kalbėjau gana atvirai, pasakiau jai, ko gero, daugiau, nei būtų pasakęs kitas direktorius. Pasakiau todėl, kad ji man pasirodė tinkama kandidatė. Bet tikrai per mažai išgirdau, ką ji iš tiesų galvoja apie savo norą, apie mūsų gimnaziją, apie mane… Ji pasirinko teisingą taktiką?
*
Man smalsu, kaip jūs elgiatės darbe, kokioje nors įstaigoje, kurioje turite reikalų? Kiek atvirumo?
Atsakymai
Burgis, 2014-01-08 12:53:11
Visą laiką galvok…
jurgis, 2014-01-08 13:28:27
o man pasirodė keistas akcentas “savo tiesą” — gal tiksliau būtų “savo nuomonę”?..
chemikas Rimas, 2014-01-08 14:30:54
pavydžiu jai, kad ji yra tinkama kandidatė. O ar taktika teisinga? Kaip nuspręsti, per daug ar per mažai pasakoji ar išsipasakoji?
ak, 2014-01-08 15:04:45
Darbo biržose dabar vedami kursai kaip elgtis, kalbėti ir t.t. kad atrodytum “tinkamas kandidatas”. Aišku, jokiu būdu nereikia sakyti tiesos apie save, nereikia ir lazdos perlenkti save begiriant. Sėdėjau kartą tokiose kursuose. Lektorė sėdinčio šalia manęs pagyvenusio darbininko paklausė kaip jis pristatytų save darbdaviui. “Niekaip, – atsakė šis. Tiesiog pasakyčiau ką moku ir viskas. Ir dar paklausčiau apie algą. Aš esu geras tekintojas, sutinku dirbti jei mano alga bus ne mažesnė kaip keturi tūkstančiai litų.Mažiau – tegul man nesiūlo.” Lektorė klausė koks jo išsilavinimas. “Aštuonios klasės – atsakė darbininkas. Moku keiktis angliškai ir rusiškai, automobilį vairuoju”.
Tada lektorė paklausė ar jis tikisi gauti darbo LR. Vyras atsakė, kad tikrai ne. Bet tai jam nebesvarbu. Jis į Darbo Biržą atėjo tik susitvarkyti dokumentų. Nes susirado darbą Vokietijoje. Ten jam mokės tik tris tūkstančius, bet jau eurų. Po to paaiškino, kad keturi tūkstančiai litų nėra jo svajonė, bet tiek gaudamas jis pasiliktų Lietuvoje. Nežinau, gal jis blefavo?
Regina D., 2014-01-08 15:19:11
Jei man REIKĖTŲ darbo, sakyčiau tik tai, kas užtikrintų man tą darbą, tikėtis atvirumo tokiu atveju naivu. Kaip naivu kasmet duoti anketas tam “atvirumui” parodyti. Kam žmonėms problemos – parašai, ką nori “šeimininkas” girdėti, ir gyvenk, kaip pats nori, dar metus 🙂
Edita, 2014-01-08 16:11:34
Dažnai pasvarstau šiuo klausimu, nes nemažai metų dirbu vadovaujamą darbą. Darbo specifika nulėmė, kad tenka dirbti su įvairių įstaigų ir įmonių vadovais. Darbdavio-darbuotojo santykių klausimas yra aktualus visiems, bet sprendžiamas labai skirtingai. Yra darboviečių, kuriose darbuotojai turi labai detalias rašytines instrukcijas ne tik ką turi daryti, bet ir ką ir kaip kalbėti, kokios temos apskritai neliečiamos. Esant detaliems nurodymams yra ir detali kontrolė. Yra įmonių, kuriose santykiai kardinaliai kitokie – kai darbuotojai su vadovais aptaria ir netgi dalyvauja vieni kitų asmeniniame gyvenime, tačiau iš darbinės pusės dažnai vieni kitiems neišdrįsta pasakyti net būtinų dalykų. Aš asmeniškai laikausi nuomonės, ir kol kas tai absoliučiai pasiteisina, kad tiesa yra kažkur per vidurį: nereikia sakyti visko nei darbiniais (tiek vadovai, tiek darbuotojai patys turi suprasti daug dalykų) nei, tuo labiau, asmeniniais klausimais.
sonata, 2014-01-08 17:18:17
Reginai D.: leiskit paprieštarauti dėl anketų. Prieš kelis metus mano darbuotojai pildė anoniminę anketą apie mano vadovavimo stilių. Susimąstyti teko po komentaro: “geležinė demokratija”. Po šiai dienai nežinau, kas taip parašė, bet ačiū jam ar jai. Pamažu taisausi, bet sunkiai sekasi:)
bulbul, 2014-01-08 21:40:20
Kodėl ištrynėt komentarą? Juk čia nieko asmeniško…Aš tik bandau atkurti Direktoriaus ir pretendentės į pavaldines mintis.
Burgis, 2014-01-08 21:45:15
bulbul: kiek bekeistumėte pseudonimus, vis tiek kai kas žino, kas rašo… Jei palikčiau tuos prasčioko plepalus (su aiškia pretenzija į „literatūrą“), kada nors Jums būtų skausmingai gėda. Jei tik žinotumėte, koks kvailys esate, rašydamas apie mano požiūrį į moteris, į savo žmoną…
bulbul, 2014-01-08 22:26:27
Nepykite, aš tik aprašiau sveiko vyro požiūrį į jauną ir gražią moterį…
Nors, iš kur aš galiu žinoti, kas vyrų galvose dedasi, – juk pati esu moteris 🙂
Qwerty, 2014-01-08 23:57:59
Kodėl tinklaraštininkas galvoja, kad Adefagija yra vyras? Ji yra moteris.
Burgis, 2014-01-09 08:26:06
Qwerty: o kodėl Jūs manote, kad bulbul yra Adefagija?
bulbul: jei Jūs moteris, tai juo labiau Jums netinka skelbti tokius komentarus, kokį ištryniau… Esu Jums dėkingas tik už tai, kad priminėte vieną temą, kuria jau esu rašęs, bet ji tiek aktuali, kad reikia vėl parašyti. Šiandien arba ryt parašysiu.
ainana, 2014-01-09 09:13:06
Kaip dabar pasivadinusi Adefalija?
Rokas, 2014-01-09 20:56:33
Į kokią poziciją taiko pretendentė?
Burgis, 2014-01-09 21:06:11
Rokui: kol kas tai – tarnybinė paslaptis…
mokytoja, 2014-01-09 22:23:59
1.Prieš metus buvau trijų dienų seminare. Daug jaunų mokytojų, viena mokytoja perpasakojo pokalbį su KTU gimnazijos direktorium (norėjo dirbti Jūsų vadovaujamoje gimnazijoje), įdomu buvo klausyti. Daug buvo nuomonių… Žinoma, dauguma girdėję, buvo labai nustebę, kokie buvo pateikti klausimai.
- Seminaras, kuriame pranešimą skaito Jūsų gimnazijos mokytoja… Koks šnabždesys, kai paskelbiama, kur mokytoja dirba…
O aš taip klausiau susižavėjus, štai kokioje gimnazijoje reikia dirbti, kad taip kalbėtum 🙂
-
Pretendentė turėjo gerą pokalbį (egzaminą) su Jumis 🙂
-
Pasikartosiu, bet tikrai džiugu, kad mūsų (visų mokytojų) mokyti mokiniai, mokosi Jūsų gimnazijoje ir jų pasiekimai dar geresni 🙂
tegaida, 2014-01-10 04:07:18
Pamenu, vienas mano talentingas mokinukas, įstojęs i KTU gimnazija, juokėsi is saves – kazkaip pasikeite galai pas mane, būdavau pirmas, o dabar…paskui viskas stojo i savo vietas.
Darbe laikausi principo – simtasyk geriau buti atviru ir laisvu, nei atsargiu.kasdienis vidinio laisvumo pojūtis apsimoka, nors uz ji visada tenka užmokėti. Kol issaugai geranoriškumą , tol jaunas ir stiprus. Su atsargumu neišvengiamai atsliauzia nuovargis. Cia santykiuose su kolegomis. O su viršininkais…per daugybe metu išmokau teisybės ieskoti namuose, renkantis draugus ar dar kur. Dirbu kiek pajėgiu geriau, nes kitaip man neįdomu. Visa kita yra beveik visai nesvarbu, todel negaistu energijos ir visada darau, kas liepiama. Manau, kad ir mano pavaldiniai nera man nuoširdus.Tarkim, del sklandaus proceso. Kartojuosi , tai antraeiliai dalykai. Tikruma atiduodu jiems, mano d3stoma disciplina leidzia buti labai arti kiekvieno. Per 30 darbo metu isdave tik vienas. Dar du negalėjo manimi manipuliuoti, todel išsiskyrėme. Tai sudaro apie 10 proc. mano absolventų. Pasiteisina ar ne, kas zino….
Regina A., 2014-01-10 17:00:51
Kažkada ir man buvo siūloma dirbti KTUG (per tarpininką – grupiokas ruošėsi išeiti ir siūlė mano kandidatūrą:-)). Nesusigundžiau. Dirbau labai geroje mokykloje (kolektyvas, idėjos, įsikūrimas ir apstu galimybių – kaip ant sparnų, gaila buvo palikti, dar pasiūlė pavaduotojos vietą. Tai va. Atsisakiau gero prisiminimo apie pokalbį su B.B. Negaliu juo pasidalinti su jumis 🙂