Sakyti ar nesakyti?

1. „Aš – viršininkas, daryk, kaip pasakiau.“

2. „Džiaukis, kad čia dirbi.“

3. „Jei tau nepatinka, rasiu žmogų, kuriam patiks.“

4. „Kodėl tik tau dėl šito kyla problemų?“

5. „Dabar neturiu tam laiko.“

6. „Tu nesupranti, kas yra stresas.“

7. „Ar matai ant durų lentelę su mano pavarde?“

(„7 dalykai, kurių vadovui niekada nereikėtų sakyti darbuotojams“. www.DELFI.lt, 2014 m. liepos 3 d.)

***

Sutinkate?

Aš tikrai sutinku, kad nereikia (1) ir (7), neįsivaizduoju, kada reikėtų pasakyti (6), tikrai tam tikromis aplinkybėmis pasakyčiau, gal jau ir esu pasakęs, (5), bet geriau apibendrinkime…

*

Vasara… Žurnalistai neturi apie ką rašyti, tai VBE rezultatai jiems yra gera tema: paskambini B.B., ir jis pakalba… Kalba taip, kad komentatoriai turi ką veikti… Kartais kalba taip, kad griūk negyvas…

*

Apie tą sakymą ir nesakymą čia jau ne kartą esu rašęs. Priminsiu jums, kad baisi bausmė žmogui yra tada, kai kiti – artimesni ir tolimesni, net priešai – nieko kritiško jam nebesako.

Mane kaltina, kad kalbu arogantiškai, ne „oriai“… Tai gal aš turiu švelniai švelniai pasakyti vertinimo komisijos pirmininkei Šventickienei, kad egzamine neturi pasisekti arba nepasisekti!? Mes jau pasiekėme dugną su tokiais švietimo vairininkais! Ir aš kalbu taip, kad visi suprastų – pasiekėme dugną!

*

Taigi vėl pasakysiu savo nuostatą: sakyk! Sakyk viską! Sakyk taip, kaip tu nori pasakyti, o ne taip, kaip aš noriu išgirsti. Sakyk užsikirsdamas, susipainiodamas, springdamas ar verkdamas, bet sakyk taip, kad kiekvieną tavo žodį palydėtų širdis.

Atsakymai

Burgis, 2014-07-03 09:47:06

Pasakykite… 🙂

Indra, 2014-07-03 11:58:16

Sakau – visi į Vilnių, į Šventę – čia mūsų namai 🙂 Čia Vienybė, Daina, Lietuvos esmė. Kviečiu į Vilnių. Sostinė laukia visų. Čia gera. Visiems.

Edita, 2014-07-03 12:17:00

Puiku, kad žurnalistai klausia Jūsų.

Paskaitau apie šių metų egzaminus (pernai laikė sūnus, o dukrai – dar negreit, bet man įdomu) ir pagalvoju apie laiką, kai pati laikiau egzaminus – ir mokykloje, ir stojamuosius į VU. Jaudinausi, bet tik dėl to, kad tai – svarbus įvykis. Nesijaudinau dėl pažymio, nes žinojau, kad jei moku matematiką, tai negausiu blogo pažymio. Draugė mokėsi kitame mieste, jos mokykloje buvo sustiprinta matematika, visa jos klasė iš matematikos egzamino gavo aukščiausius įvertinimus. O dabar laikydamas egzaminą negali būti tikras niekuo.

Regina D., 2014-07-03 15:38:52

Šaunu,kad bent Jūsų minčių žurnalistai nedrįsta iškraipyti ar… iškarpyti. Man vakar paskambino iš “Respublikos”, kalbėjom ilgiausiai, išsakiau tiek problemų – visas su argumentais ir pavyzdžiais, išsamiai, įtikinamai. O šiandien skaitau “Vakaro žiniose” kažkokį ‘briedą” ir baisiuosi – jokių problemų neliko… Nesuprantu, kas čia darosi – žurnalistė “tūpa”, redaktorius papirktas ar man vaidenasi, kad kalbėjau apie kitus dalykus? Beje, kad mini-stersva išperka straipsnius, patyriau – kartą taip išpirko mano straipsnį apie programas (sakė pati žurnalistė, su kuria ruošėme straipsnį – interviu; ji irgi buvo įsižeidusi). Aš nežinau, ką reikia daryti ir kaip kalbėti, kad būtum išgirstas. “Žinių radijuje” NEC direktorė įspeista į kampą pripažino, kad kalta sistema – per tiek metų sąmoningai nebuvo žmogaus, atsakingo už lietuvių kalbos ugdymo ir tikrinimo sistemą; po šios minties “mes praradome Saulę (Vingelienę)”, anot vedėjo – t.y. Saulė išsigando, kad pasakė per daug, ir atsijungė, nes ministerija už tai nedovanoja. Ministerijai reikia, kad visi kalbėtų kaip A.Šventickienė: kalti mokiniai, jie nesimoko, neskaito, nelanko… O apie tai, su kokiomis UŽDUOTIES ir vertinimo instrukcijos problemomis susidūrė ji, kaip vertinimo komisijos pirmininkė,- nė žodžio, nė užuominos, nors problemų būta žiaurių – tarkim, tema apie kilnią ir nekilnią kasdienybę apskritai negalima, nes kilnumas – moralės sąvoka, o kasdienybė su morale ar nemoralumu niekaip nesusijusi; kilnumo sąvoka taikytina tik subjektui, o kasdienybė – objektas. Tai ar įmanoma TIKRAI gauti šimtuką už tokią temą? Be abejo, ne – šimtukus gavo tie, kuriems kaip loterijoj pasisekė su vertintojais. O kai kas gavo “kirvius”, kaip kad ta literatūros mokslų magistrė 🙂 Ir visa šita velniava vadinasi objektyvus vertinimas…

Giedrius, 2014-07-03 16:16:20

B.Burgi, ar turit paruošęs kokį nors švietimo sistemos problemų analizės ir gerinimo dokumentą? Jeigu toks yra, tai norėčiau paskaityti.

Burgis, 2014-07-03 21:20:33

Giedriui: yra! Tai mano projektas „Šviesioji Lietuva“ už kurį gavau labai solidžią premiją. Užpernai… Na, ir kas? Laimė, kad projektas – iki 2030 metų…