Šalyje chaosas. Europoje chaosas. O namuose – gera!

Šalyje – visiškas chaosas. Kas tuo abejoja? Na, gerai, chaotiškai pateiksiu keletą akivaizdžių požymių:

• „Žalgiris“ pralaimi net tada, kai pralaimėti neįmanoma.

• Kiekvienoje šeimoje – po emigrantą.

• Turtuoliai lobsta, o teisėsauga jų net nebaudžia.

• Kas valdo valstybę? Klausinėja vieni kitų… Ir tie, kurie labiausiai piktinasi, patys eis į valdžią. Patys.

• Visos TV rodo šlamštą, bet nesikeičia nei TV, nei jų „aktoriai“, nei žiūrovai.

• Gydymas veltui – veltui gydymas.

• Mokyklos nemoko, nes nėra nei ką mokyti, nei kam mokyti.

• Visų atlyginimai per maži, bet daugelio pajamos per didelės.

• Maisto produktai brangūs, o žemdirbiai skursta.

• Siekiame rekordo gaunančių pašalpas skaičiumi.

• Žiniasklaida parsiduoda, bet skundžiasi, kad mažai besidominčių.

• Lietuva jau vėl priklausoma nuo Rusijos, Lenkijos, Skandinavijos, JAV, (pratęskite sąrašą…).

*\* Gana! Aptarkime Europą. **

• Didžioji Britanija – prieš ES, Vokietija – už Graikiją, ES – prieš Ispaniją, Graikiją, Italija – savo keliu, Turkija – nepatenkinta…

• NATO mus saugo, kad ES neparduotų Rusijai.

• Euro šalys pavydžiai žiūri į neturinčias euro, neturinčios – pavydžiai į euro šalis.

• Niekas nenori nei emigrantų, nei imigrantų, bet sienų jau nėra…

*\* Gana! Svarbiau paklausti: „Tai ką daryti?“ Visi, kurie teigia žinantys atsakymą – meluoja! Išskyrus mane. Parašyčiau, bet jau vietos nėra… Kitą kartą. **

*****

O kol kas – mažas receptėlis: atsigręžk į save; prisimink, kad netrukus mirsi (na, po 50-60 metų – koks skirtumas?), todėl tau – dzin! pasidžiauk, kad dar turi gero gėrimo lašą; pagalvok, kad dar liko bet penki žmonės, su kuriais ne tik galėtum, bet ir norėtum pasėdėti, pakalbėti, tą lašą išgerti; pasidžiauk, kad negali prarasti to, ko neturi, – kiek nedaug gali prarasti!

*

O tavyje – visas pasaulis! Ir todėl tavo namuose jauku. Net jei šalta.

Atsakymai

Burgis, 2012-01-30 21:08:40

Skaityti atidžiai. Vertinti teigiamai… 🙂

Arvydas, 2012-01-30 21:20:23

Taip, receptas – puikus! Tik aš kaip skydą nuo kasdienybės naudoju humorą. Žinoma, juokas problemų neišsprendžia, bet sutaupo krūvą nervų ląstelių. Perskaitau laikraštyje kokią nors depresuojančią antraštę, o mintyse jau progą atitinkantis anekdotas vartosi.. Atsidūsti, nusišypsai ir toliau gyveni! Vakare žmoną pakibinu, su sūnumi padūkstu, katiną po namus pagainioju – ir visos Lietuvos bei Europos problemos pasimiršta.

Martynas, 2012-01-30 21:42:42

Gyventi gerą ir teisingą asmeninį gyvenimą – reikia. Bet kartais išlipti iš jo patogumo ir rūpintis viešais reikalais (lot. res publica) – irgi reikia.

Burgis, 2012-01-30 22:10:57

Martynui: Ir ką gi tai reiškia – rūpintis viešais reikalais? Ir kaip tai tuos viešus reikalus keičia? (Atsakymus aš žinau, bet rūpi Tavieji…)

R, 2012-01-31 00:16:51

Mokyklos nemoko, nes nėra nei ką mokyti, nei kam mokyti- man labiausiai patikusi mintis. Bet daryti kazka visgi reikia!

Rasa, 2012-01-31 00:46:07

O mūsų šviesuomenė sako taip:

http://www.youtube.com/watch?v=yw6p85NWc_8&feature=share

O va ponas Burgis sako: “Siekiame rekordo gaunančių pašalpas skaičiumi.”

Ir kuo vargšui eiliniam žmogui (man) tikėt?… 🙂

busy, 2012-01-31 01:48:16

Kaži kurie žemdirbiai taip skursta. Gal tik rėkauja garsiai ir tingi dirbt.

RascalLT, 2012-01-31 10:50:08

Hiperbolizacija, kaip meninė priemonė, man patinka. Bet vertinu pasisakymą neigiamai, net man nepatinka kai per ašaras pasaulio vaizdas per daug išsikreipia.

Sportas – dalykas nepastovus pagal apibrėžimą.

Emigrantai – tai ne problema, o sprendimas.

Lobsta ne turtuoliai, o išmanieji, tame tarpe ir KTUG absolventai.

Politiką renkuosi ignoruoti.

TV žiūrovai po truputį išmiršta, ir tai yra gerai.

Gydo gydo mus visi kas netingi, mokamai ir ne, o mes vis tiek randame būdų numirti.

Mokyklos moko, ir atsiranda ką mokyti, o traktoristų ir krovikų visada reikės.

Geriausias būdas pasididinti atlyginimą – įrodyti, kad esi reikalingas.

Žemdirbiai valstiečiai su viena karve skursta, o žemdirbiai bajorai su 300 ha žemės – atostogauja Šveicarijoje.

Pašalpos – politikų išmislas. Bet kaip nuo narkotiko, atpratinti reikia protingai.

Besidominčių aibės – Bernardinai.lt turi >8.000 mėgėjų facebook’e, nors manau dauguma jų skaitytojų nemoka naudotis facebook’u.

Visi mes vieni nuo kitų priklausomi, juk sienų nebėra, ir ar begali būti kitaip?

Nėra namų be dūmų ir šeimos be balso pakėlimo – kodėl Sąjunga turėtų būti kitokia?

Įdomu, už kiek Rusija mus nupirktų? Gal patiems tuos pinigus paimti, ir kaip kokiems PAR būrams pasiieškoti geresnės vietos gyventi? Tik svarbu kad Ryanair’as pasiektų.

Kaimyno žolė visada žalesnė. 5 EUR žali, doleriai žali, kadaise 2 LTL buvo žali – na ir kas?

Jei taip jau niekas nenori, tai iš kur visos mišrios santuokos?

Burgis, 2012-01-31 11:52:00

RascalLT: ir aš Jūsų komentarą vertinu neigiamai, nors jis visiškai teisingas. Bet Jūs nemokate skaityti mano tekstų, kai juose yra ironijos, pašaipos, alegorijų… Mano akyse ašarų nėra!

Martynas, 2012-01-31 12:04:35

Ir ką gi tai reiškia – rūpintis viešais reikalais?

Paprastai mums nešautų į galvą rūpintis kokios nors privačios įmonės verslo reikalais, nurodinėti jos direktoriams ar vadybininkams. Ji pati turi atsakingus valdytojus, kurie tai daro. Jei ne – jos laukia bankrotas, po kurio rinka savaime užpildys likusią skylę.

Jeigu įsivaizduotume valstybę kaip tam tikrą verslą (kartu vienoje teritorijoje besiverčiančių žmonių sankaupą), mes esame tiek šios bendrovės klientai, tiek akcininkai. Žinoma, ši įmonė turi savo darbuotojus (viešąjį sektorių su mokytojais, gydytojais, policininkais, biurokratais…), bendrovės valdybą (politikus), kurią renka akcininkų susirinkimas (valdžios rinkimai). Nepaisant to, kartais ši sistema kosčiodama stringa, nes dauguma jos narių – nuo politiko iki policininko – pasitenkina savo asmenine pinigine nauda visai nebesukdami galvos kaip atlikti darbą kompetentingai ir sąžiningai. Bėda ta, kad valstybė bankrutuoti negali (nebent yra nukariaujama, bet čia jau visai kitas atvejis), todėl jos gyventojams tektų ilgus metus savo kailiu patirti ydingos sistemos sukimąsi.

Štai čia atsiveria erdvė nesavanaudiškam rūpinimuisi viešais reikalais. (Kodėl nesavanaudiškam? Nes jau senovės pasaulyje buvo suprasta, kad priklausomybė nuo atlyginimo tave daro vergu – ypač politiniuose reikaluose.) Šis rūpinimasis gali turėti nemažai skirtingų formų, kurias visas vienija troškimo pasipelnyti nebuvimas; noras matyti pasaulį plačiau, nei tavo asmeninis čia ir dabar interesas; prigimtyje esantis noras padaryti aplinką geresne vieta, naudojant tau suteiktus talentus.

Ir kaip tai tuos viešus reikalus keičia?

Visų pirma reikia tikėti, kad juos pakeisti įmanoma, ir žinoti, jog maži pokyčiai taip pat svarbūs (gal net svarbiausi).

Antra, reikia įgyti suvokimo toje srityje, kurią norėtum pajudinti; mokėti tą suvokimą parodyti. Kaip „Žalgirio“ treneris nesiklauso apgirtusio sirgaliaus, taip ir politikai ar rinkėjai menkai kliaujasi eilinio Vingių Jono patarinėjimais.

Trečia, reikia turėti šiokių tokių veikimo įgūdžių. Jų Lietuvoje labai stinga. Komentarų rašymas po straipsniais nėra rūpestis viešais reikalais!

Būtų tikrai labai įdomu, jei kada atskiroje temoje parašytumėte ir savo atsakymus.

Rasa, 2012-01-31 12:38:25

Labai čia puikiai Martynas visko išdėstė…

Tik va iš mano pusės matosi ne taip, kaip jis sako: “Kaip „Žalgirio“ treneris nesiklauso apgirtusio sirgaliaus, taip ir politikai ar rinkėjai menkai kliaujasi eilinio Vingių Jono patarinėjimais.” Iš mano pusės matosi, kad politikoje tie Vingių Jonai gana nemažą svorį turi… Ir ne iš rinkėjų pusės… Taigi akivaizdu, kad Jonai valdo! :)))))))) Paimkim Šustauską, Antanuką, Šedžių, ir t.t. Nesidomiu politika, bet kartais tiesiog akis bado, tai negali nematyt 🙂

sonata, 2012-01-31 17:36:28

Martyną “užpliusinau”, nes man labai patiko “Visų pirma reikia tikėti, kad juos pakeisti įmanoma, ir žinoti, jog maži pokyčiai taip pat svarbūs (gal net svarbiausi). Galima aimanuoti dėl “alkstančių Bagdado vaikų”, bet nematyti alkano kaimynų vaiko, galima duoti jam riekę duonos arba paklausti pažįstamo direktoriaus, ar neatsirastų jo tėvui darbo. Na žodžiu, visada galima matyti stiklinę beveik pilną ir stengtis į ją prikapsėti dar daugiau arba palikti beveik tuščią. Kam to reikia? Pirmiausia patiems sau. Pasaulis nesibaigia ties namų slenksčiu, kad ir kaip juose gera būtų. O žmonės mums brangūs tiek, kiek jiems atiduodam savęs. Tie patys penki artimiausi todėl ir gali jaukiai sėdėti, kad kiekvienas iš jų yra susijęs ryšiu “dovanodamas gauni”. Ot ir nebijau minusų:))

Martynas, 2012-01-31 18:08:14

Ačiū jums!

Rasa, labai gera pastaba. Gerai būtų, jei Seimo gyvenimas būtų pasaka ir po kurio laiko paaiškėtų, jog tretieji broliai jonai vis tik patys išmintingiausi ilgalaikėj perspektyvoj buvo 🙂