SAP

2009 03 16, SAP Lietuva, Le Meridien Villon

Spjauki, drauguži, į visa, kas žiba,

Švilpk iki plikas esi!

Plunksnos užaugs, juk padaigos jau kyba,

Būsi kaip mulkiai visi!

(Vincas Kudirka)

Мерцал закат, как блеск клинка.

…

Prieš ką nors pradedant, reikia užsivesti! Užveda: eilėraščiai, muzika, keiksmai, moterys, greitis (pvz., juodąja trasa), degtinė… Užsivesti reikia ilgam!

Bet dabar užsiveskite šiai konferencijai: sužinoti, susitikti, paklausti!

  1. Kodėl taikomosios programos neplinta tokia sparta, kaip, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, kurie plinta kaip tarakonai? Kodėl daugybė analogiškų bendrovių naudoja skirtingus programų paketus?

Todėl, kad įrenginį, įtaisą matai, greitai perpranti, o programinės įrangos tuo mažiau matai, kuo ji sudėtingesnė (ir brangesnė) – žr. PC Mag pavyzdžius (programa už 23 495 dolerius, programa už 9 995 dolerius, puikiai įvertintos; kas jas matė? kas jas įsidiegė? Lietuvoje, ko gero, niekas…).

Skirtingus paketus naudoja todėl, kad dirba skirtingi lobistai, skirtingo mąstymo ir kvalifikacijos specialistai. Juk net dėl „Windows“ sunkiai sutariama…

Kodėl programinė įranga mažiau reklamuojama nei techninė įranga? Todėl, kad PĮ suprantamai išreklamuoti sunkiau, o lobistiniu būdu („po kilimu“)  „prakišti“ valstybinėms institucijoms lengviau….

Ką daryti pardavėjams?

Ką daryti pirkėjams?

•    Pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Kainuos tai kainuos, bet sutaupysite…

•    Ilgiau kaip pusmetį nieko negalima nei kurti, nei diegti!

Ar pirksite:

SAP BUSINESS ONE

A SINGLE, INTEGRATED BUSINESS MANAGEMENT APPLICATION FOR SMALL BUSINESSES

… your SAP Business One project can start from $20,000* for five SAP Business One users…

„Bauer“ puodų pavyzdys. Bet programos – ne puodai, dvidešimt metų nesinaudosite…

•    2. Negali būti ilgalaikių projektų (galvokime apie „Windows“)! Negali būti kuriamų, kuriamų ir išmetamų programų (kas prisimena Minsk-22, Nairi, Razdan, EC mašinas ir jų programas?). Ilgiau kaip pusmetį nieko negalima nei kurti, nei diegti!

Namą reikia pirkti paėmus paskolą, o ne susitaupius! Automobilį reikia pirkti išperkamąja nuoma! Programinę įrangą reikia pirkti čia ir dabar! Negalima nieko kurti „patiems“, nes tie „patys“ netrukus viską mes ir išeis!

Pirkėjas turi būti įsitikinęs, kad laimės ne tik komfortą…

  1. Universitetas užmuša informatiko talentą, o verslininkai abejingai stebi egzekuciją. Reikia ką nors daryti!

Koks turi būti informatikas? Mokyklos, universitetai turi mokyti spręsti, bet jie moko pakartoti. Dresuoja! Informatikas neturi leistis dresuojamas. Paketų kūrėjams ir diegėjams stinga revoliucinių idėjų. Jų gali turėti jauni:

Pavyzdžiai:

*** Didžioji Ferma teorema: Pierre de Fermat, 1637, Andrew Wiles (gim. 1953 m.!), įrodyta 1994 m.!

*** The RSA algorithm was publicly described in 1978 by Ron Rivest (1947), Adi Shamir (1952), and Leonard Adleman (1945) at MIT; jie buvo 31, 26 ir 33 metų!

RSA principas – žavingai paprastas: dviejų ilgų pirminių skaičių sandauga yra toks skaičius, kad net kompiuteris negali pasakyti, kokie skaičiai sudauginti. Puikus šifro raktas! (Kodėl ne aš tai sugalvojau?…)

*** Pokalbių ruletė.

*** Milijonas ekrano taškų reklamai po vieną dolerį už tašką.

Ką daryti?

*** Suvilioti kuo jaunesnį, prisijaukinti, patikrinti ir nusipirkti!

Kaip patikrinti? Liepkite ką nors išrasti:

•    Kaip skinti šaltalankių uogas (nukarpyti šakas, užšaldyti ir nupurtyti uogas);

•    Kaip kompiuteriu realizuoti Simon Singh knygoje „Code Book“ aprašytą „seifo metodą“?

•    Kaip gauti vieną mažiausią kiekvienos šalies kiekvieno vartotojo pinigėlį, jei žmogus spragteli tavo svetainės tinklalapį?

•    Kodėl naujose sistemos nėra „mirusio klavišo“ funkcijos? Liepkite grąžinti!

•    Paklauskite, kaip naujai pritaikyti dirižablį (dirižabliukai puikiai tinka reklamai nešioti didelėse salėse renginių metu)?

•    Paklauskite, kodėl žaislinė prisukama mašinėlė važinėja ant stalo nenukrisdama? Jokios elektronikos!

•    Paklauskite, kaip veikia baseino valymo robotukas. Liepkite išrasti naujo tipo robotuką!

  1. Kodėl skirtingose srityse IT diegiama skirtinga sparta?

Pavyzdžiai:

•    Bankai

•    Lėktuvų bilietai (apendiksas – įsodinimo talonas)

•    Klinikos – siaubas!

•    VMI – absurdas (teigiamasis ir neigiamas gr. ryšiai*)

•    viešbučiai

•    knygynai

•    mokyklos (Mimoza ir kt.)

Todėl, kad vienur pinigai, o kitur – tik žmonės…

Todėl, kad yra daug nemokančių nei kurti, nei diegti…

Ką daryti?

•    Samdyti mokančius.

•    Paprašyti, kad žmonės duotų pinigų už žmonišką gyvenimą.

  1. Kas geriau: vienas geras IT specialistas ar „darbas grupėse“? Kodėl kuriami programiniai gaminiai, kurių vartotojus apmokyti brangiau, nei sukurti tuos gaminius?

•    Ar tu matei, kaip kompiuteriu dirba tavo buhalterė (trys kompiuterio valdymo būdai: meniu, kontekstinis meniu, klavišų kombinacijos)?

•    Kodėl tebeegzistuoja buhalterių baubas „balansas“?! Balansą turi daryti programa, o ne buhalterė!

  1. IT mažina popierizmo? Melas! Kodėl nemažina? (teigiamasis ir neigiamas gr. ryšiai*)

—–

*) Teigiamasis grįžtamasis ryšys: „Jums reikia tokios formos, dokumento, pjūvio, ekrano? Padarysime!“

Neigiamasis grįžtamasis ryšys: „Mūsų paketas (programos) to neduoda, todėl jums to ir nereikia! (Agata Kristi „Nesibaigianti naktis“: geras architektas geriau žino, kokio namo tu nori…)

Atsakymai

Manfredas, 2010-03-16 22:04:54

Įdomi tema. Kaip žmogui, šiek tiek susijusiam su informatika, užkliuvo provokacija su projektų kūrimo trukme. Kaip tik čia baigiasi amatas ir prasideda inžinerija.

Dauguma projektų kurie sukuriami greičiau nei per pusmetį, per pusmetį ir numiršta. Kita vertus, krioklio ir panašūs (waterfall, “kuriamos, kuriamos ir išmetamos”) modeliai pasenę, ir ne itin efektyvūs. Problema, ir didelė. Deja, teisingiausias sprendimas, kokį iki šiol girdėjau – http://en.wikipedia.org/wiki/No_Silver_Bullet .

Na, o teiginius, kaip “neturi būti dokumentacijos apie programas” palikim provokacijai…

D., 2010-03-16 22:16:35

Teko vienos seniūnijos seniūnui suinstaliuoti į naują darbo kompiuterį Linux. Tai jis net nepastebėjo skirtumo. Gal tik internetą panaršo ir paštą pasitikrina. Tai kam tada mokėti už Windows’us 300 lt, o kiek tokių seniūnų per visą Lietuvą.

Pentium100, 2010-03-16 23:36:10

“Namą reikia pirkti paėmus paskolą, o ne susitaupius!”

Po to ateina krizė, pirkėją išmeta iš darbo, pirkėjas už paskutinius pinigus eina virvės pirkt.

“Negali būti ilgalaikių projektų (galvokime apie „Windows“)!”

Windows – čia kaip geras ar blogas pavyzdys? Nes, bent jau man, Windows atrodo geras produktas, nes savo kūrėjui uždirbo didžiulę krūvą pinigų, yra naudojamas didžiojoje dalyje PC.

Aš kaip tik manau, kad programa turi būti išbaigta kurti prieš pardavinėjant, taip kaip ir techninė įranga. Jei aš nusiperku televizorių, tai man jis veikia iškart, veikia gerai (jei ne – nešu į garantinį) bei nereikalauja atnaujinimų.

IT popierizmo nelabai ir sumažins. Atspausdinti dokumentai gali laikytis žymiai ilgiau nei kompaktinis diskas ar magnetinė juosta, taip pat yra lengviau atpažinti padirbtą parašą.

“* Neturi būti dokumentacijos apie programas!”

Kaip tada galima bus išsiaiškinti kaip ta programa naudotis?

“Mūsų paketas (programos) to neduoda, todėl jums to ir nereikia!”

“Na jei jūs nenorit mūsų pinigų, tai gerai, va jūsų konkurentas sutiko tai padaryti, jis ir gaus pinigus”

“geras architektas geriau žino, kokio namo tu nori…”

Tačiau tam architektui reikia supasakoti viską, ką aš planuoju daryti su tuo namu, kokios išvaizdos noriu ir t.t.

Saula, 2010-03-17 01:17:36

Jo-o-o… P. Burgį užvedė 🙂 Ar čia „išsivaliusiame“ kūne išsigrynino siela-mintys? 🙂 Džiugu, kad pasveikot.

Jei į temą, tai čia tiek pjūvių! Priežasčių/atsakymų begalė: šios „painiavos“ problemos dėl biznio, skirtingų interesų, skirtingo lygio poreikių, požiūrių, stereotipų, inercijos, vieniems įprastų, kitiems neįprastų mastelių, nesusikalbėjimo, monopolistų, žmonių, kurie sėdi ne savo vietoj, neišmanančių savo darbo, netobulų biurokratinių reikalavimų… Atviro kodo PĮ daugiau „kliurkų“, bet dovanotam arkliui… Bet ir Microsoft`o arklys pašlubuoja, kaip ne sykį buvo… ir t.t.

Saula, 2010-03-17 01:23:21

Dėl programavimo (programuotojų). Tai savotiška kūryba. Kai pradeda „svirti“ rankos nuo pedagoginių kazusų, vėl užsinoriu grįžti TIK prie programavimo (12 m. tuo užsiėmiau). Minutėlę „supavydžiu“ savo tebeprogramuojančiam sutuoktiniui – smagu nugalėti užduotį/problemą, rasti jos sprendimą.

nesvarbu, 2010-03-17 09:46:27

Kodėl taikomosios programos neplinta tokia sparta, kaip, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, kurie plinta kaip tarakonai?

Plinta – zr. Skype, Firefox, Chrome.

Kodėl daugybė analogiškų bendrovių naudoja skirtingus programų paketus?

Del tos pacios priezasties, kodel daugybe analogisku bendroviu naudoja skirtingus baldus, automobilius, sirtingai irengia patalpas; del tos pacios priezasties, kodel panasus zmones rengiasi skirtingais rubais, ziuriu skirtingus televizorius, atostogauja skirtingai – skirtingu zmoniu skirtingi poreikiai (nera dvieju vienodu bendroviu).

Kodėl programinė įranga mažiau reklamuojama nei techninė įranga?

Reikia patikslinti: maziau reklamuojama Lietuvoje (vakaruose programines irangos reklamos yra daug); todel kad 75% lietuviu gyvenime nera mokeje ne lito uz programine iranga – kiekvienas turi po kaimyna, galinti gauti reikiama programa “nemokamai”. Lieka imones, o imonem reklamuojama ne per televizija, taigi ir nesimato reklamos.

Ilgiau kaip pusmetį nieko negalima nei kurti, nei diegti! /../ Negali būti ilgalaikių projektų!

Su tokiu poziuriu neturetume nei Skype, nei Google, nei Gmail, nei Firefox, nei Google Earth, nei daugybes kitu – populiariu, ispudingu, inovatyviu – programu.

programos – ne puodai, dvidešimt metų nesinaudosite…

Zinau imoniu, kur nei programine, nei, tuo labiau, technine iranga nekeista jau daugiau nei 10 metu – manau yra kas naudoja ir 20+ metu senumo programas.

Burgis, 2010-03-17 10:35:32

Nesvarbu: nors Jūs ir didelis žinovas, bet pasiginčysiu…

  1. “Windows” irgi paplito sparčiai… Jūs kalbate apie bendrojo naudojimo programas, o seminaras buvo apie specializuotas taikomąsias programas.

  2. Palyginimas apie baldus, drabužius visai nevykęs… Yra dalykų, kuriais žmonės nori išreikšti savo individualumą, bet sunku paaiškinti, kodėl du vienodo dydžio knygynai (viešbučiai, mokyklos ir pan.) galėtų norėti programomis išreikšti individualumą? Universalumas mažina kaštus net mokymams. Pirkdamas rankinį laikrodį aš kartais galvoju, kad norėčiau tiesiog brangesnio, bet tik ne pirkdamas programą!

  3. Teisingai parašėte apie “reklamą” Lietuvoje. Gal pastebėjote, kad 90 proc. PĮ firmų “nuėjo į pogrindį” – kam reklamuotis, jei užsakymų gauni kitu būdu?

  4. Vėl Jūs kalbate apie bendrojo naudojimo programas. O “Navision”, “Scala”, “Mimosa”, įvairiausios sandėlių, parduotuvių programos? Kalbame apie tuos, kurie kuria ir /arba diegia specializuotas programas – kiek tokių gimusių negyvų esu matęs!

  5. Reiškiu užuojautą visiems, kurie naudoja daugiau kaip 10 metų senumo programas… Sunkiai įsivaizduoju, kad turėčiau 10 metų senumo TV, mobilųjį, kompiuterį… Tiesa, yra dar važinėjančių “Žiguliukais”.

marius, 2010-03-17 11:20:48

Gerb. Bronislovai,

turėjau malonumą jūsų paskaitas klausyti kai studijavau automatiką. Kaip ir toliau dirbantis automatikoje, galiu pasakyti – yra normalu, jei projektas vystomas pusę metų ar metus. Viena, negali sistema už 10k Lt pasileisti taip pat greitai ir sklandžiai, kaip už 500k Lt, nes darbo krūvis visai kitas. Antra, lietuviai nenori suprasti, kad prieš darant milijoninį projektą, reikia kokį 50K LT išleisti techninio projekto paruošimui (kas irgi gali užtrukti pusmetį!!!), kuriame surašyti visi niuansai. Taip ir gaunasi, gal diegimo metu sistema perkuriama kokius du tris kartus, nes keičiasi užsakovo poreikiai. Ir trečia – užsieniečiai turi objketų visam pasaulyje, todėl jei užsakovas užsimano n pakeitimų, jie gali už juos prašyti papildomų pinigų arba atsisakyti daryti, nes darbai nėra numatyti. Lietuviai gi šoka pagal užsakovo dūdelę, nes jei vieną kartą jį pasiųsi, kur priklauso, kitą kartą darbo nebegausi…

marius, 2010-03-17 11:41:29

ai, dar dėl SAP – tokios sistemos firmelė iš 10 nesidiegs. Jie susikurs sau ERP su elementariom MSSQL+C# priemonėm. Filrai augant, pasimatys, kad jų sistema norų nebetenkina ir neturi galimybių augti, nes iš principo sukalta einamom reikmėm tenkinti ir jos struktūra tokia, kad negali plėstis, iš pagrindų visko nekeičiant. Vis dar augant. po trečios ketvirtos savo sistemos kūrimo, nusprendžiama, kad pirktinis produktas su krūva modulių visokiom reikmėm visgi yra geriau. Ir šitoj vietoj jie visiškai teisūs.

Tiesa, tokie projektai dažnai numiršta begimdami ne todėl, kad softas komplikuotas, o todėl, kad jas diegia firmos, kurių rankos kreivos (kiek iš Navision, SAP diegiančių kontorų žino, kas yra ISA95 standartas?)

Ir dar – SAP rekomenduoja diegti įmonėms, kurių metinė apyvarta ne mažiau 100M $. Ar įsivaizduojate tokioje tarpvalstybinėje kontoroje “rankų darbo” ERP?

Burgis, 2010-03-17 12:32:58

Mariui: labai teisingos Jūsų mintys! Jaučiasi, kad rašo mano buvęs studentas… :-)))

Saulius, 2010-03-17 14:22:50

Trupmi pastebėjimai :

• Kaip gauti vieną mažiausią kiekvienos šalies kiekvieno vartotojo pinigėlį, jei žmogus spragteli tavo svetainės tinklalapį?

Pažeidžiamas pagrindinis gerasis interneto principas: informacija prieinama bet kam ir bet kada ir “nemokamai” (tarp kabučių nes reikalinga įranga , programos ir t.t.). Gal kažką suėmė pavydas kad negali padaryti pinigų iš oro? Iš to jau kažkas senai uždirba: Google Analytics, fiksuoja kiekvieną paspaudimą, ne tik “googlinimą”

• Kodėl naujose sistemos nėra „mirusio klavišo“ funkcijos? Liepkite grąžinti!

Čia jau gali padėti pas pats google 🙂 Tik nereikia tingėti:)

http://www.geefre.com/%E2%80%9Emires-mygtukas%E2%80%9C-ne-toks-jau-ir-mires/

The Microsoft Keyboard Layout Creator

http://msdn.microsoft.com/lt-lt/goglobal/bb964665(en-us).aspx

Ar niekada nesusimastėte kiek resursų (elektros, diskinės vietos, sistemų ir t.t.) reikia sunaudoti kad paskaityti, parašyti , saugoti kažkieno rašliavą kažkur internete? Jei gali nerašyti… nerašyk. 🙂 Ups nesusilaikiau neparašęs 🙂

Burgis, 2010-03-17 14:31:08

Sauliui: prieštaringi Jūsų pastebėjimai, prieštaringi… Aišku, kad esate interneto žmogus, bet kodėl aš toks turiu būti? Aš sutinku mokėti pinigus (gal Jums), kad man nereikėtų “goglinėti” ir ko nors ieškoti. Kodėl Jūs nenorite paimti mano pinigų?!

Taip, Jūs teisus, internetas siurbia resursus (naikina gamtą!), bet juk mes pramogaujame, tiesa? O už pramogas reikia mokėti…

Pentium100, 2010-03-17 16:15:18

Burgiui:

“Sunkiai įsivaizduoju, kad turėčiau 10 metų senumo TV, mobilųjį, kompiuterį… ”

Dėl mobilaus telefono sutinku, manau, nes per paskutinius 10 metų jie labai sparčiai tobulėjo. Nors, jei žmogui telefono reikia tik tam, kad paskambinti ir parašyti vieną kitą SMS, tai 10 metų senumo telefonas puikiai tinka.

TV dabar yra dviejų rūšių – HDTV ir paprasti. Jei nėra kaip žiūrėti HDTV (pavyzdžiui, pas mus name yra 5 televizoriai, naudojant skaitmeninę TV reikėtų abonentinį mokestį mokėti už kiekvieną iš jų, tačiau Init per savo kabelį duoda ir analoginį signalą, kurį mes paprasčiausiai padaliname), tai senas televizorius taip pat puikiai tinka. Va yra ~15 metų amžiaus TV, kuriam neseniai pakeistas tranzistorius. Jis rodo puikiai, kineskopas nesusidėvėjęs ir t.t. Tai kam dabar veikiantį daiktą išmest ir mokėt pinigus už tokį patį, bet vėliau pagamintą TV?

Analogiškai su kompiuteriu. Jei žmogus su tuo kompiuteriu atlieka tokį patį darbą kaip ir prieš 10 metų (tarkim: interneto naršymas, dokumentų rengimas Word, Excel ir pan. programomis), tai gali būti, kad to kompiuterio vis dar užtenka. Kam statyt 4 branduolių CPU, jei vistiek vienu metu veiks tik Word ir Firefox? Pas mane yra ~10 metų amžiaus serveris, man jo galimybių pakanka, todėl ir naudoju.

A, ir mano video magnetofonui yra ~15 metų. Buvau nusipirkęs naują, 2007 metais pagamintą magnetofoną, jis padirbo pusantrų metų ir sulūžo, taigi dabar naudoju senesnį, bet veikiantį VCR. Didžioji dalis mano garso aparatūros yra dar senesnė, bet veikia.

Kestutis, 2010-03-17 21:46:42

Dviejų puslapių dokumentas arba apie programu dokumentaciją. Galėčiau išsižioti, nes gal dešimt, o gal ir daugiau, turiu reikaliuku. Gal ne su tokiom, kaip SAP, bet pakankamai smagiom. Buvo ir mažučių, sakykim, mano sukurtų, corporate, taip sakant variantų. Kartais jos buvo skirtos tom didelėm į protą atvesti. Pradžioje buvo kuriami help’ai. Dėja, metams bėgant išaiškėjo, kad jų niekas neskaito ir nesinaudoja visais šimtas vienas meniu punktais. Pasamonėj jau keleta metų tai buvo žinoma, bet kartą paprasiau gana didelės sistemos help’o. Ta pauzė ragelyje ir programeriu ir sistemos administratorių šnabždesiai pusbalsiu aname laido gale įsiminė visam likusiam laikui.

Programinio produkto sukūrimas ir jo platinimas realiai yra piramidė, gal net geometrinė progresija. Daugiau nieko negaliu pridurti, yra, kaip yra.

Dėl SAP ir 100M $.

Dėja, ne pinigai, bet naudotojų kiekis, dokumentų kiekis, operacijų skaičius.

Balanso baubą kuria įstatymai. Programos ir labai geri informatikai prieš šitą makalyną, kurį atsitiktiniu būdu įtakoja aštuonių šimtų punktų partijos rinkiminė programa, naktiniai Seimo mokesčių pakeitimai,VMI ir SODRA yra bejėgiai. Beje, gera ir didelė patirtis, sakykim, pačiolis ir co lektorių lygio, nieko baubiško tame neįžiūri. Nereiktų labai reaguoti į negabių buhalterių skundus.

Regina, 2010-03-17 21:54:20

Ar žinote, koks dirbtinio intelekto (čia toks mokomasis dalykas) egzaminas vyksta Edinburgo universitete? Studentai grupelėmis kuria futbolą žaidžiantį robotą, paskui būna tų robotų turnyrai – žiūrėti susirenka visų kursų “dirbtiniai intelektai”. O kaip pas mus VU vyksta programavimo mokymas – pirmakursiams net klaviatūrą lentoje PIEŠIA…

Saulius, 2010-03-17 22:19:12

Reginai: O gal ir gerb. Burgiui. Ar girdėjote apie tokius Lego Minsdstorm nxt 2.0 ? http://www.fll.lt Tokius žaislus reikia naudoti informatikos pamokose. Asmeniškai pats užsakiau savo 11m sūnui, laukiu nesulaukiu kol atkeliaus.

Burgis, 2010-03-17 22:19:26

Bravo, Regina, bravo!

D., 2010-03-18 13:27:54

Reginai: taigi pas mus kiečiausi informatikai, net Barclays susiviliojo, argi nežinojote :).

hm…, 2010-03-20 01:54:20

Pas mus irgi: Per programavimą mokė C/C++, per Objektinį programavimą mokė Java. O programavimo taip ir neišmokė. Tenka graibytis iš Knuto, Stroustrupo ar Eckelio. O ir tai pasirodo universitete nėra reikalinga, o kad panaudotum – turi pats sau išsikelt uždavinį.

Regina, 2010-03-21 21:06:08

Sauliui: Dėl LEGO žaidimų, tai tame pačiame Edinburge studentai veda 9 – 10 metų moksleiviams pamokas, kaip iš LEGO sukonstruotus robotus programuoti. O čia tai programavimo pamokos! Paskui visi žaidžia, nes vieni mažiai padarė taip, kad robotas apeitų kliūtį, kiti – kad mokėtų eiti labirintu ir t.t. Taip universitetas skatina vaikus domėtis programavimu.

Manau, kad LEGO žaidimai tikrai labai lavina vaikus, maniškiai jau dideli, studentai, bet nuo penkerių metų žaisdavo, konstruodavo veikiančius modelius – geriau pirkdavau vaikui LEGO negu batus 🙂

Jurgita, 2018-04-06 07:56:24

Sap noriu ismokti diegti, todel radau straipsni. Perskaiciau straipsni, praejo noras mokintis.

Mokau robotikos vaikus, taciau istrigau duobeje. Lego visus metus sukosi galvoje, taciau pamoku metu negaliu naudoti robotu, esu suvazyra, neturiu tiek robotu, su dviems

Jurgita, 2018-04-06 08:21:51

Robotika tik motyvuoja mokintis programavimo. Dirbu toje srityje. Sapaliones Lego, lego.

Pats mokinys turj pereiti vis tiek prue tiesioginio programavimo, o tai juos gasdina. Turi tureti daug kantrybes.

Bet nevisuems duotas loginis mastymas…