Frank McCourt. „Tataigis“ (skliausteliuose – B.B. komentarai)
Žinau, kad nebaigęs mokslų niekuomet nebūčiau patenkintas ir nuolat galvočiau apie tai, ką praradau.
(Taip! Nes žymiai rečiau būna atvirkščiai – žmogus gailisi baigęs mokslus tik tada, kai nepasiekia „Homo Sapiens“ lygio.)
Tu lieji prakaitą dėl gaujos vaikiščių, kurie vis tiek tavo triūso niekada neįvertins, ir ką už tai gauni?
(Kalbama apie mokytojo darbą. Netiesa, protingiausieji moksleiviai anksčiau ar vėliau įvertins tavo triūsą. Bet ne vien tai ir yra atlyginimas. Tu pats atlygini sau pasitenkinimu, kad MOKAI (vadinasi – pats kažką moki).)
Bakas Vokietijoje sakydavo, kad jeigu sugebi merginą prajuokinti, tai jau esi pusiaukelėje jai tarp kojų.
(Čia svarbu nesupainioti priežasties su pasekme: gal mergina juokiasi, nes tu jai patinki, o ne todėl, kad moki prajuokinti?)
… Kinai niekuomet nepatiekia didelių mėsos gabalų. Jie nenori žiūrėti į gyvūną, kurį valgo. Jeigu jie gamina viščiuką, tai sukapoja jį į mažus gabalėlius ir sumaišo su kitais dalykais, kad nesimatytų, jog tai viščiukas. Dėl to ir nerasi viščiukų šlaunelių ar krūtinėlių kinų restoranuose.
(Pritariu kinams. Jaučiu, kaip mano akys susiaurėjo…)
Ar mes į šį pasaulį ateiname tam, kad būtume užsiėmę ar kad paplepėtume prie puodeliuko arbatos?
(To paklausė daugiavaikė mama airė. Verta pagalvoti…)
Atsakymai
Vytautas, 2007-12-02 00:57:30
Tuomet gražaus savaitgalio pradžia!
Norėčiau paklausti, ar Bakas čia (nr.3) – vardas/pavardė/pravardė? Pvz. Samuelis Bakas?
Ir ką Jūs akcentuojate citata nr.5 – neprisitaikymą prie didėjančių krūvių?
Gražaus sekmadienio!
dlx, 2007-12-02 01:36:59
“Bakas Vokietijoje sakydavo, kad jeigu sugebi merginą prajuokinti, tai jau esi pusiaukelėje jai tarp kojų.
(Čia svarbu nesupainioti priežasties su pasekme: gal mergina juokiasi, nes tu jai patinki, o ne todėl, kad moki prajuokinti?)”
O gal jai tiesiog atrodai apgailėtinai? 😀
Burgis, 2007-12-02 09:44:32
Vytautui: 1) ne, čia šiaip Makorto draugas Bakas; 2) kalbama, kas yra prasmingiau – užsiversti darbais ar gurkšnoti arbatą? Kaip Jūs manote?
dlx: čia, matyt, nekalbama apie merginos pašaipų, sarkastišką juoką. Šiek tiek į temą: psichologai teigia, kad vyras nesugebės moters išžaginti, jei ji ims kvatoti! Deja, tuo atveju yra grėsmė, kad iš pykčio tas niekšas ją nužudys…
Rasa, 2007-12-02 13:24:50
Dėl paskutinės citatos 🙂 Vakar buvau laaabai smagiam pobūvy, kur buvo labai įvairūs žmonės: mokytoja, psichologė, informatikas, du stambesni vadovai, stalius, sandėlininkas ir dar visokių. Ir vis tik visi, būdami labai skirtingi, kalbėdami priėjom išvados, kad nesvarbu ką mes visi gyvenime veikiam, kaip keičiamės, kuo buvom ir būsim, vis tik pats puikiausi momentai yra tie, kai turi su kuo maloniai pabendrauti, kai aplink tave yra žmonių, su kuriais gali tam tikra prasme “paplepėti prie puodelio arbatos” 🙂 Paprastai ir laisvai, linksmai ir be rūpesčių, gal kartais ir su rūpesčiais 🙂 Taigi, gal geriau su saiku dirbti, kad nepatrūktume ir kartais su saiku gerti arbatą, kad padauginus neišpūstų pilvo 🙂 Visko gyvenime reik.
O Bakas gražiai sakydavo :)))
grifas3000, 2007-12-03 19:50:46
Apie kinus, tai nesutinku, kad tik smulkintą maistą valgo. Kur visokie žiogai, tarakonai, ir tas gyvas karpis.
Burgis, 2007-12-03 20:39:15
grifui3000: pritariu. Epizodas prieš keletą metų Palangoje. Užsisakėme jūros gėrybių kinų restorane. Atnešė. Užmokėjome. Išėjome. Nuėję kelis šimtus metrų, vienas kito klausiame: “Kodėl tu nevalgei?” Ir abu atsakome: taigi ten buvo gauruotų kirmėlių!
marius, 2007-12-04 15:19:59
Jo, ta gyva žuvis tai veee 🙁
Šiaip mielos citatos, ar kartais citatų konkursuos nesate dalyvavęs?:)
Burgis, 2007-12-04 15:59:34
mariui: ne, citatas renku tik kai kada ir tik sau…
Mantas, 2007-12-11 23:08:50
Nevisai į temą, bet įdomu būtų sužinoti ką manote šiuo klausimu:
“Ekonomikos augimas, skatinamas užsienio paskolų, negali tęstis neribotai, nes jau pakankamai pasiskolinta, taigi jis lėtės, ir jei kritimas bus labai staigus, jam sustabdyti ir pagelbėti ekonomikai atsigauti, t. y. sustiprinti eksportą, gali reikėti devalvuoti nacionalinę valiutą ar bent paskatinti spekuliacijas apie galimą jos devalvavimą”, – teigia Rodžeris Vesmanas (Roger Wessman), “Nordea Markets” vyriausiasis analitikas.
Pasak jo, staigiai sulėtėjus ekonomikai, mažės skolinimasis, ir tai gali sužlugdyti visą ciklą – mažėjant skolinimuisi, mažės paklausa, t. y bus mažiau vartojama, todėl reikės mažinti gamybą, o tai didins nedarbą, kris nekilnojamojo turto kainos ir galų gale visa tai smukdys pasitikėjimą šalimi. Savo ruožtu mažesnis pasitikėjimas reiškia, kad bus mažiau skolinama (su didesnėm palūkanom), t. y. tai lėtins ekonomiką, ir uždaras ratas tęsis.
Tam, kad būtų nutrauktas šis uždaras ratas, reiks smarkiai padidinti eksportą, kurio konkurencingumą jau gerokai bus sumažinusi didelė infliacija. O eksportą padidinti lengviausia devalvuojant nacionalinę valiutą”
Mantui, 2007-12-13 15:22:11
Dėl devalvacijos – netikėčiau kad kas nors ką nors devalvuos.
Šiaip ar taip – visos tarptauninės operacijos vyksta Eurais/USD.
Kitas dalykas, kuris manau yra daug svarbesnis – tai, kad JOKS politikas/politinė jėga nesiryš daryti politinės savižudybės.
Burgis, 2007-12-13 16:30:14
Mantui: žaviuosi Jūsų išmanymu! Pasakysiu paprastai: gerus laikus visada keičia blogesni – kaip sūpuoklėse, tačiau globaliojo pasaulio didelės krizės neturėtų ištikti. Bent netolimoje ateityje: yra dar žaliavų, energetinių resursų, darbo jėgos, neįsisavintų teritorijų. Pavojų kelia tik kariniai – religiniai konfliktai. Jie kai kuriuos regionus gali nuniokoti baisiau nei cunamiai.
Ignas, 2007-12-15 19:40:04
Rasai apie paskutine citata: pobuvis tikriausiai buvo smagus todel, kad visi (mokytoja, psichologė, informatikas, ir kt.) kazkada pries pobuvi buvo apsikrove darbais ir vakar turejo kazka idomaus papasakot. Svarbu apsikrauti darbais, kad veliau butu apie ka sneketi prie puodelio arbatos. Tas pats puodelis arbatos yra kazkieno sunkaus darbo rezultatas.
Rasa, 2007-12-16 02:17:20
Ignui: nu jau tu čia ir pasakei… Ar manai, kad darbe vyksta patys įdomiausi dalykai pasauly, apie kuriuos reikėtų kalbėtis prie arbatos? 😀 Jau tu čia filosofuoji 😀 Dar pamink ant sąžinės, kad mes va arbatą geriam, o kinijoj vaikai nuo penkerių metų dirba ir tuos puodelius gamina, bei arbatą renka… Aišku, jei dar prisiminsim badaujančius afrikos vaikus… Jau tada tikrai eisim tik dirbt, bo ir bulvė su lupyna virta skersai gerklės užstrigs iš didelio sąžinės graužimo :))))
Aš visada stengiuosi rasti laiko pabūti su man brangiais žmonėmis ir niekada nemanau, kad tai laiko gaišinimas. Nes kartais žmonėms labai labai reikia pasikalbėti.
Kartą nusprendžiau po darbo pereiti ramiai ąžuolynu ir pabūti su savimi (mėgstu tai). Prisėdau ant suolelio parūkyti (fui fui), žiūriu, ateina graži senutė. Na, galvoju, tik moralų apie rūkymą man ir betrūko. O ji paprašė leidimo prisėsti greta ir ėmė kalbėti. Pakalbėjom apie bažnyčias ir ligonines, apie jos sūnų dziudo čempioną ir anūkę modelį anglijoj, apie tai, koks puikus buvo jos vyras… Kokie jie visi svarbūs ir užsiėmę… Ji man kalbėjo ir kalbėjo… Paskui susidrovėjus atsiprašė, kad tiek daug kalba, net užkimo. Prašvaisčiau jai apie dvi valandas! Oho! Net su dukra nespėjau susitikt laiku. Ir žinai, nors tos moteriškutės niekad turbūt nebepamatysiu, tai buvo mano naudingiausiai praleistas tos dienos laikas. Todėl, kad kiekvienas žmogus labai svarbus ir kartais žmonės būna labai vieniši, o visi bėga bėga bėga…
Ignas, 2007-12-17 16:25:02
Rasai: nu tikrai nieko panasaus, tikrai taip nesakau. Bet juk jusu pasnekove Azuolyne didziaja gyvenimo dali praleido apsikrovus darbais kol vaikus ir anukus uzaugino. As tik norejau pasakyti, kad niekas nieko veltui neduoda ir kad nieko nera maloniau, kaip matyti savo darbo rezultatus ir dalintis ispudziais prie puodelio arbatos ar bokalo alaus. Sitas “receptas” tikrai nera visiems ir kiekvienas turi atrasti savo balansa. Tikriausiai ir Jus, Rasa, negaletumet sau leisti prisesti ant suolo Azuolyne jei nebutumet visa diena dirbusi…
Rasa, 2007-12-17 17:25:05
Ignui: tai reikia reikia dirbti :), tik norėjau pasakyti, kad viskas svarbu- ir dirbti, ir gerti (geriau arbatą :), ir bėgti, ir sustojus pažiūrėti į dangų… Ir net nežinau, kas svarbiau kartais, nes kasdienis mūsų gyvenimas susideda ne iš žygdarbių, o iš smulkmenų, ir kai pagauni per dieną bent vieną mielą akimirką, viskas nušvinta kitom spalvom, darbas pasidaro lengvesnis, o žmonės geresni.
O iš vis tai aš laukiu Kalėdų, vat. Ir mano galvoj dabar vien kvailiausios ir šventinės Kalėdinės mintys! Apie draugus, kurie grįš iš užsienio, apie tai, kaip spėt visus pasveikint, pamatyt, kas nudžiugintų mano senutę močiutę ir niekaip nesugalvoju, ko pati noriu iš Kalėdų senuko. 😀 Nieko rimto negaliu galvot, tai ir nesiginčysiu 🙂
Rasa, 2007-12-17 20:09:58
Dar Ignui: tik noriu pridurti, va tu sakai “pašnekovė didžiąją gyvenimo dalį praleido apsikrovus darbais, kol vaikus ir anūkus užaugino…” Tai man ir baisu, kad jie per darbus nebeturi laiko net su ja pasikalbėti, supranti? Ir tokia miela moteris, (dar, beje, ir pasportuojanti) yra tokia vieniša, kad gali išlieti širdį tik nepažįstamai moteriškei!
Štai mano ir sesės dukros anądien ėmė ir susitarę nuvažiavo aplankyti promočiutės (mano močiutės 🙂 Manai, jos neturi joms įdomesnių užsiėmimų? Bet jos nuvažiavo atsigerti arbatos, nes močiutė nebeišeina iš namų ir tiesiog pasiilgsta visų. Kartais štai tokios smulkmenos svarbiau už kai kuriuos darbus, kurie gali likti neatlikti. Bent man.
Buvau sūnaus susirinkime ir vienintelė iš visų tėvų pasakiau, kad aš visada turiu laiko savo vaikams… Mokytoja net nustebo! Nes visi skundėsi, kaip daug jie dirba, todėl mokykla turėtų daugiau auklėti ir pan. nesąmones. Nežinau, aš ir trylika val. dirbdama turėdavau laiko savo vaikams pakankamai. Jei tik jie norėdavo ar nori to dėmesio 😀 Gerai, dabar jau aš susidrovėjus atsiprašau už plepumą… 😀