„Kuo viskas pasibaigs?“- vakar paklausė penktokas. Ta prasme – viskas Visatoje, o ne kursai, jo gyvenimas. Va, čia tai svarbus klausimas! Aš nubrėžiau lentoje apskritimą ir pasiūliau: „Jei jūs parodysite pradžią, aš parodysiu pabaigą.” Gerai atsakiau?
Bet kasdien mums kažkodėl rūpi kur kas menkesni dalykai: kada pjauti žolę, kodėl man skauda kelį, kas iš pavaldinių blogai dirba, ką šefas mano apie mano darbo perspektyvas… Pats esu vadovas ir tuo pačiu turiu bei turėjau net keletą vadovų, kuriems esu pavaldus. Kartais pradedu nesuprasti, kuo aš skiriuosi kaip vadovas ir kaip pavaldinys. Padėkite išsiaiškinti. Pateikiu keletą schemų.
- Gimnazijos diskusijų lentoje paskelbiau dviejų svaičių moratoriumą komentarams, todėl negaliu atsakyti, pavyzdžiui, į tokį (žinoma, anoniminį) kaltinimą:
“pas direktorių buvo mano dukra, bet jis jos nesiklausė ir neišklausė, o tik kalbėjo apie save ir kitus didžius dalykus…”. Man atrodo, kad tai visiškas melas, nes nepamenu, kada apskritai ko nors neišklausiau, nesugalvoju, apie ką galėjo kalbėti ta dukra, kada (bent maždaug – prieš metus, penkerius, dešimt…) tai buvo ir pagaliau – kodėl tas (ta) kaltintojas negalėjo pats paskambinti, iškeikti ar bent papriekaištauti man, pakalbėti už dukrą? Va, ir galvoju: ar aš kada nors galėčiau mesti tokį kaltinimą savo šefui? Ar esu anonimiškai parašęs ką nors bent panašaus? Ne! Kodėl?
-
Bandau pakalbėti abiturientų klasėje. Pokalbis nelabai “klijuojasi”, todėl didelis džiaugsmas, kad po pamokos pas mane ateina šaunus vyrukas, su kuriuo esame visokius projektus realizavę, ir protingai aiškina man apie nesusikalbėjimo priežastis: kartų skirtumas, įprastas viešos diskusijos su šefu vengimas ir pan. Smagu! O po poros valandų tas pats vyrukas žiniatinklyje paleidžia “salvę” į gimnaziją visai kitu kampu… Jaučiuosi išduotas. Rašau jam laišką. Jis atsako laišku ir dar vienu vizitu, bet tikina esąs nesuprastas. Atsiprašo, bet nieko nekeičia iš esmės, nors yra kompiuterijos asas. Grimztu į depresiją…
-
Kalbu naujokų klasėje, šaipausi, kad jau pusę mėnesio kabo direktoriaus pasiūlymas nemokamai pasimokyti matematikos, bet niekas neateina… Moksleiviai įtikinamai paaiškina, kad juos konsultuoja mūsų matematikos mokytojas. Nepaprastai geras mokytojas! Aš ramus. Vakare skambina vienos gimnazistės mama ir sako, kad dukra gal ir norėtų užsukti pas mane, bet bijo (drovisi?). Aš galvoju: žinoma, atrodau grėsmingai ir kalbų apie mano žiaurumus visi yra girdėję, bet juk iš tiesų esu senukas – nei ūgio, nei smūgio… Kaip galėčiau pakenkti? Ar aš eičiau pagalbos pas šefą, jei žinočiau, kad jis man pakenkti negali? Eičiau! Nenoriai, bet vis tiek skambindavau vienam ankstesniam vadovui, kuris tikrai nebuvo švelnybės pavyzdys, jei tik to skambučio reikėdavo sėkmingesniam darbui.
-
Naujausias įrašas gimnazijos diskusijų lentoje, kurioje, kaip minėjau, negaliu komentuoti: “Vestibiulis, atleiskite, tragiškas.” O projektą rengė viena geriausių Kauno interjero dizainerių, realizavo tie patys meistrai, kurie prestižines bendroves ir namus įrenginėja. Bet kaltas, žinoma, direktorius. O teisus, žinoma, tas žinovas (panašu, kad gimnazistas, bet dizaineris nuo vaikystės…). Tai vėl galvoju: viską turiu suprojektuoti bei realizuoti pats, tai bent žinosiu, kad priekaištai būtent man taikytini. Bet juk taip neįmanoma! O kada aš rektoriui esu sakęs (rašęs), kad KTU centriniai rūmai, atleiskite, tragiški?
-
Šiandien gavome Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą (pasirašė A.Kubilius ir G.Steponavičius) apie gimnazijos steigėjų turtines ir neturtines teises. Tikriausiai šiaip sau raštas, bet gal direktorius galėjo prieš jį gaudamas išgirsti kokių nors komentarų? Esu Vyriausybės pavaldinys, bet tuo pačiu savo darbuotojų vadovas – norėčiau tinkamai atlikti tarpininko vaidmenį. Ar aš galėčiau paskelbti kokį nors nutarimą apie, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymą gimnazijoje, prieš tai nepakalbėjęs su lituanistėmis, kam tokio nutarimo reikia, kaip jį reikės įgyvendinti, kas pasikeis? Ne! Kodėl?
***
Vėl paklauskime: “Kuo viskas pasibaigs?” S.Jeseninas atsakė: “Viskas baigsis obelų pūga…” (Всё пройдет, как с белых яблонь дым…)
Atsakymai
sonata, 2009-09-18 10:42:57
aij, gerb. Direktoriau, atleiskit uz bravūriškumą, bet …”be kelnių paliksi, visiems neįtiksi”. Manau, kad visada darot, kuo esat įsitikinęs, o reikalų sėkmę apie devyniasdešimt procentų lemia tvirta vidinė nuostata.
Neprisistatantysis, 2009-09-18 14:25:28
Direktoriaus bendravimas su gimnazistu konsultuojant jį dėl matematikos būtų ne tik subordinacijos pažeidimas, prielaida bereikalingam familiarumui, bet ir grėsmė autoritetui bei kultinės asmenybės statusui. 😀
-
Aukščiausio lygio vadovui ir pridera kalbėti apie “didžius dalykus”. Gi ne asmeniniu psichoanalitiku dirbat. Antra vertus… tai yra daugelio protingų žmonių problema, kad jaučiasi viską suprantantys iš pusės žodžio, ir savo įžvalgas veržiasi dėstyti ne iki galo įsiklausę į situaciją. Va, kaip ir aš čia dėstau… 😉
-
Tiesiog įrodymas, kad per tuos kelis metus, kiek jie buvo Gimnazijoje, Jūs išlikote aukščiau jų kasdienybės, ir kasdieniškai su Jumis bendrauti jie taip ir neįsidrąsino. Manau nieko blogo tame.
Štai ir B.Obamai viešosios komunikacijos specialistai priekaištauja, kad davė interviu Ovaliniame kabinete be kaklaraiščio ir atraitotom marškinių rankovėm, su mintim pasirodyt darbščiu ir paprastu. Kur jau kur, o Ovaliniame kabinete prezidentas turįs atrodyti “prezidentiškai”. Gal ir Jum perdėm paprastu klasėje rodytis nebūtina, nes Jūs, atleiskit, jiems ne mokytojas ir ne ūkvedys, o idėjinis lyderis ir moralinis autoritetas (role model).
-
Nenorėkite būti viskas viename. Nesitaikykite į pavaldinių pareigas, nes pagalvos, kad nevertinate jų profesinių sugebėjimų. Šiaip ar taip Gimnazija nėra plokščia organizacija, ne komuna kokia, tai kaip ir derėtų nepamiršti, kad matematikos dėstytojas Jūs Universitete – ne Gimnazijoje.
-
Na, gal nepakankamai pasistengta “parduoti” tą dizaino sprendimą bendruomenei. Jei būtų iš anksto išaiškinta, kad tai yra aukštai vertinamų profesionalų darbas, viena vertus, būtų nuosaikesni vertinimai, kita vertus kritika būtų nukreipta į dizainerius, o ne į Jus. Įžvelgčiau ne itin reikšmingą, bet komunikacijos klaidelę iš KTUG valdžios (ne būtinai Jūsų asmeniškai) pusės.
-
Komunikacijos problemos — šįkart iš Vyriausybės pusės. Pokyčius reikia iš anksto “parduoti”, o ne tiesiog numesti ant pavaldinių galvų. 😉
Tikitės lengvai atsitraukti nuo savo burgiškojo spindulingumo (halo) ir įsimaišyti tarp “liaudies”? Lengva nebus! ;D
Burgis, 2009-09-18 15:11:54
Nepriui…: noriu, kad Jūs būtumėte ne tik mano šalies prezidentas, bet ir mano asmeninis psichoanalitikas. Noriu! Gaila, kad taip vėlai mano gyvenime atsiradote – dabar būčiau kitoks, klaidų mažiau daryčiau… Sakau tai visiškai rimtai, patikėkite: labai svarbu turėti šalia žmogų, kuris mato.
Neprisistatantysis, 2009-09-18 15:59:35
Vieno tokio ekstravagantiško anglo žodžiais tariant, geri patarimai tam ir skirti — dalinti kitiems — nes pačiam iš jų jokios naudos! 😀 Bet ačiū, tokie Jūsų žodžiai mano bręstančiai asmenybei svarbūs, ir — ką gali žinoti — gal net prisidės prie veiklos krypties pasikeitimo. 😉
Burgis, 2009-09-18 16:05:29
Nepriui…: taip ir patikėsiu, kad Jūs – dar tik bręstanti asmenybė. Jei taip būtų, tai pripažinčiau, kad Jūs – indigo vaikas (suprask – iš kitos planetos…).
Dainora, 2009-09-18 16:57:39
Jums paprastas paprastos 40-metės atsakymas: kai manau, kad šefas neteisus( o neteisus jis, deja, dažnokai -jau pagyvenęs ir labai dažnai užmiršta, ką sakęs ar žadėjęs), aš tyliu. Kodėl?
Todėl, kad prieš tai buvusiam darbe leisdavau sau išsakyti savo preišingą nuomonę (kitam šefui). Rezultate – kai prireikė mažinti darbo vietas, manęs vienos pirmųjų paprašė išeiti. Todėl dabar savo nuomonę pasilieku sau.
Neprisistatantysis, 2009-09-18 18:00:43
Dainora, per “Jeralašą” rodydavo tokį filmuką …gal teko ir Jums matyt prieš kokius 20 metelių. Didelėj salėj vyksta balsavimas… Iš pradžių nedrąsiai, po to viena po kitos, pakyla rankų miškas. Protokole fiksuojama, kad sprendimas priimtas vienbalsiai.
Po to ta pati armija darbuotojų leidžiasi laiptais, prasideda šnibždėjimas, murmesys, ir išsilieja į skanduotę: “Aš vienas nieko negalėjau pakeisti! Aš vienas nieko negalėjau pakeisti!..”
Na… gal ir gerai, kad ne visi esam kovotojai. Tik nereikia pavirst avių banda.
sonata, 2009-09-18 18:09:36
o man labai patinka posakis: “Geriau liūtas, vedantis avinų bandą, nei avinas, vedantis liūtų būrį”:)
Dainora, 2009-09-18 18:14:47
“nepri….am”-
Nemačiau to filmuko. Taip, aš galėjau pakeisti tik vieną dalyką – darbo vietą. Beje, nepaisant šefo, senasis darbas man patiko daug labiau.
Sonatai-
Avinai naudingesni. Liūtai gražesni.Kas jums vertingiau?
sonata, 2009-09-18 18:40:43
Dainorai: mano vertinimo kriterijus kiek kitoks – liūtai drąsus ir stiprūs, avinai – priešingai. Gal geriau tegu man vadovauja liūtas, nebus baisu, jei kiek jo savybių tektų persiimt 😉
IS, 2009-09-18 20:06:50
P. Burgiui: Po Neprisistatančiojo komentarų nebeturiu ką pridurti, todėl komentaras …
… p. Dainorai: situacija Jūsų buvusiame darbe – tipiškai lietuviška (na, ir ne tik lietuviška).
O kartą teko man turėti viršininką iš JAV. Sakoma, kad jeigu norite išgirsti tiesą, paklauskite tada, kai atsakantysis bus išsekęs. Taigi į mano darbo dienos pabaigą (pačios sunkiausios dienos !!!) ateina tas amerikietis ir paklausia, kaip man sekasi. Gana emocingai iškloju visą tiesą ir iškart pradedu gailėtis ir drebėti dėl darbo vietos.
Jo reakcija: paaukštinimas pareigose, nuolatiniai kvietimai į akcininkų susirinkimus, kad įvertinčiau situaciją ir išsakyčiau savo pasiūlymus.
Laimė, kai kur vertina matančius ir mąstančius žmones.
Burgis, 2009-09-18 20:09:32
Netekau žado… Tuo neįmanoma patikėti! Dar kartą perskaitykite mano (4) repliką. Dabar pripažįstu: ŠEFAS DAŽNAI NETEISUS! Iš replikos tono suklydau, kad rašo gimnazistas. Rašo interjero ir achitektūros mokslus PRIEŠ KELETĄ metų baigusi buvusi gimnazistė! Dar labiau nustebino, kad ji čia rado mane ir tą repliką! Dabar jau tikrai žinau, kad esu nuolat sekamas :-))). Bet galite įsivaizduoti, kaip malonu taip apsirikti ir dar maloniau, kad tokių žmonių esi sekamas. Nors Tavo tonas ir nebuvo tinkamas, bet atsiprašau Tavęs, profesionale!
Rapolas, 2009-09-18 21:16:24
Koks čia sekimas? Manau, žmogus tikėjosi, jog atsakysite ar bent užsiminsite apie tai savo asmeninėj svetainėj, nes nusprendėte kurį laiką neberašyti gimnazijos diskusijų lentoj, ir neklydo 🙂
Burgis, 2009-09-18 22:10:40
Rapolui: papasakojau apie šį fenomeną savo Albinai ir man kažkodėl atrodo, kad ji iškart atspėjo, kas parašė… Jei tai tiesa – nesidžiaugiu.
VP, 2009-09-18 23:22:44
o čia tai Žmoną turite, direktoriau! Net prieš tiek metų baigusius gimnazistus atsimena kas kur įstojo ir ką mokėsi.
Norėtųsi tikėt, kad vaikai paveldėjo mamos fenomenalią atmintį.
mama R, 2009-09-18 23:44:26
Yra neblogas rusiškas posakis apie viršininko ir pavaldinio santykį. Išvertus lietuviškai ne taip skambu, bet tiesos yra: Aš viršininkas, tu kvailys, o jei tu viršininkas, tuomet kvailys aš.
Susimąsčiau koks mano viršininkas. Žinoma, kad “baisus liūtas” (šaukia, drąskosi). Ypatingai retai prieštarauju, kam žmogų nervuoti. Užtat geras strategas, sugeba valdyti didelį kolektyvą moterų. Jei jis nebūtų toks “baisus niekšas” valdytume mes.
Vytautas Jakutis, 2009-09-18 23:50:14
@Neprisistatantysis
Ne visai į temą: kaip galima sužinoti ar esi kam nors moralinis autoritetas? o idėjinis lyderis? Kaip tai pasikeistų, jei būčiau jiems darbdavys?
Rasa, 2009-09-19 08:40:48
Mamai R: dėl prieštaravimų nieko nesakysiu, jums rinktis, o šaukti niekas neturėtų. Vienam savo viršininkui kartą taip ir pasakiau: ” aš Jums ne žmona, ne meilužė ir ne vergė, o Jūs ne namie, todėl prašau nekelti prieš mane balso. Be to, esu ne kurčia ir suprantu normalią žmonių kalbą…” Išraudo kaip vėžys, pasiuto, bet paskui mums gana puikiai sekdavosi susikalbėti 🙂
Rasa, 2009-09-19 08:55:39
Ir dar labai trumpai mamai R: mano nuomone, geras vadovas turi ne valdyti, o vadovauti. Protingai, uždegančiai, supratingai. Noras valdyti dažnai pasireiškia noru įvaryti baimės. Tai prastas stimulas dirbti. Savo dabartinės valdžios paklausiau: mes vis gauname pranešimus, kad ta ar ana gavo papeikimus. Negi nei viena iš šimtų nedirba gerai? Kada gausime sąrašą puikių darbuotojų?
Ir mano mintis: ko vertas vadovas, jei jis surinko savo kolektyvą vien iš nevykėlių? (jei jis taip visus mus pateikia?)
sonata, 2009-09-19 09:38:00
Rasai: skaitau Jūsų mintis ir galvoju – juk gerai dirbti yra kiekvieno dirbančio pareiga. Už tai moka pinigus. Va, jei atsiranda tokių darbuotojų, padarančių kažką vertingo įmonei ar kolektyvui, kas neįeina į pareigybes – tai reikia skatinti, ir skatinti būtent tam darbuotojui priimtina forma. Juk poreikiai ir vertybės labai skiriasi. Geras vadovas turi žinoti, kam tiktų padėkos raštas, o kam penkiasdešimt litų priedas bus kaip tik tai, dėl ko stengtasi. O tinginių labai nemėgstu. Kitas dalykas – jei žmogus nesugeba- tada jau vado galvos skausmas, kaip surasti sritį, kurią būtų galima patikėt tam “tinginiui”. Geram ūky viskas praverčia:)
Ro., 2009-09-19 10:23:26
Keistokai Jūs išvertėte Jesenino kūrybos eilutę…Ten rašoma, kad viskas praeis, kaip dūmai nuo baltų obelų, ar kažkas panašaus, bet kalbama, ne apie baigtį, o apie “praėjimą”, o tai ne tas pats…
Burgis, 2009-09-19 12:34:42
Ro. Tai ne aš išverčiau, tai, berods, Just. Marcinkevičius. Taip, jis gal šiek tiek ir “sustiprino” teiginį, bet, įvertinus tai, kad po to S. Jeseninas parašė maždaug “nuvytimo auksu apipiltas, jau nebūsiu jaunas niekada…” (čia aš išverčiau!), linkęs pritarti žodžiui “baigsis”, nes jei nebėra gerai, tai visai nereikia… :-). Jūs tai suprasite tik senatvėje…
Rasa, 2009-09-19 15:43:41
Sonatai: “…gerai dirbti yra kiekvieno dirbančio pareiga”- sutinku 100proc.
Realiai pas mus dauguma darbuotojų ir yra puikūs, protingi ir atsakingi 🙂
Bet mūsų valdžios nuomone mes blogi ir dar blogesni, gerų praktiškai nerasta. Mano pirmo susidūrimo su aukščiausia valdžia metu buvo pasakyta: tavo darbas ne galvot, o vykdyt!!!! (čia šauktukai rodo kokiu balsu buvo pasakyta :). Tai ko paskui gali norėti iš darbuotojų, kurie nieko negalvoja? 🙂
Neprisistatantysis, 2009-09-19 21:05:02
Gerb. Vytautai, Jūsų klausimai platūs, kaip ir visa lyderystės ir vadovavimo tema. Trumpai kalbant, sakyčiau, kad moralinis autoritetas esi, kai matai kaip žmogus persiima tavo moralinėm nuostatom ir stengiasi jas realizuoti savo gyvenime. Kitas požymis — kartkartėm sulauki prašymų patarti dėl kamuojančių moralinių dilemų.
Idėjinis lyderis esi tada, kai žmones įkvepia ir verčia veikti tavo propaguojamų idėjos. Ypač rimtas ženklas, jei kitas žmogus net ryžtasi kažką dėl jų paaukoti (laisvalaikį, interesus, darbą, pinigus).
Kaip tai pasikeistų tapus darbdaviu? Didele dalimi priklauso nuo to, kaip darbdavio rolė pakeistų tave patį. Lyderis nelygu lyderiui, organizacija nelygu organizacijai… Tikrai per platus klausimas.
Bet kažkaip labai peršasi P.Drucker’io patarimas: “Įsikalk į galvą, kad su kiekvienu [darbuotoju] turi elgtis kaip su savanoriu.”
Rasa, 2009-09-19 21:56:14
Būtų puiku, jei mūsų visų vadovaujantys darbuotojai būtų protingi lyderiai… Būtų puiku dirbti. Deja deja 🙂 Gaila, kad labai dažnai vadovai anaiptol ne lyderiai. Ir, pav. mano darbe, tankiai aš žinau, kad mano sprendimai geresni negu mūsų vadybininko, ar kas jis ten (pas mus ten pareigos nelabai atitinka mano realaus supratimo apie pareigas :).
Dažnai jauni išsilavinę žmonės, prisiskaitę biesas žino kokios literatūros ir malantys liežuviu daug niekalo, mano, kad jie tobulai žino, kaip turi elgtis darbuotojai.
Rezultatai mano darbe- kol dirbu savo atsakomybe, savo būdais, mano darbiukas peršoko reitinge per 10-12 mūsų įmoniukių į viršų, kai atvažiuoja tas vyrukas, gaunasi taip: jei kalbu, kaip jam patinka, prarandu klientus ir patiriu nuostolių už kelis šimtus litų per tas minutes, kol jis būna, jei kalbėčiau taip, kaip man atrodo, gaučiau klientą ir prarasčiau maždaug 1/3 savo atlyginimo, nes nemoku bendrauti taip, kaip REIKIA 🙂 Realiai man dar taip nebuvo, bet didelė tikimybė yra, kad kažkada užsimiršiu ir su klientu kalbėsiu normaliai.
Negi darbdaviai nesupranta, kad renkant vadovus, turinčius išmokyti kitus produktyviau dirbti, reikia atsižvelgti į tai, kad jis turėtų turėti proto+lyderio savybių, ne tik galią nurašyti tam ar kitam dalį algos 🙂
Rasa, 2009-09-20 11:14:31
Parašiau pirmai ir pagalvojau jau ne pirmą kartą, kas yra vadybininkas? :))) Pasidalinsit savo nuomone? Juk jie dabar pas mus ant kiekvieno kampo, kaip šunų siusiukai…
Menedžeris, tipo, ar ne? Vertimas tik toks į vadybininką. Bet menedžeris- išvertus reiškia valdytojas, vedėjas. Ar klystu? O vadybininkas atitinka tai?
Patiko L. Šimonio parašymas:
“…šiandien vadybininkas Lietuvoje daro ką tik nori: pardavimų vadybininkas – pardavinėja (?), personalo vadybininkas – net nežinau ką, produkto vadybininkas – vargu, ar jis pats dorai žino savo pareigas ir atsakomybę. Dar aš esu aptikęs ir regiono vadybininkų, o vadybininkai, išvežiojantys į parduotuves prekes jau tapo norma. Tik nė vienas mano sutiktas vadybininkas tiksliai negalėjo apibūdinti savo pareigų ir atsakomybės. Kaip tik šis nežinojimas ir yra didžiausia blogybė: nežinom pareigų, nežinom darbo pobūdžio, tiesiog nežinom, ko iš vadybininko reikėtų reikalauti. Na, tiesą sakant, manome, kad žinome, tačiau ar atsiras bent vienas mūsų, patenkintų savo vadybininkų darbu?”
O gal studentai, dabar studijuojantys vadybą, turi visai tikslią viziją kuo jie bus? 🙂 Gal ir man, eilinei darbininkei, paaiškins?
Ernestas, 2009-09-20 11:19:37
Iš kažkokio rusiško psichologijos vadovėlio prisimenu: jeigu susiriejote su kaimynu, grupioku ar šiaip pažįstamu, jums lygiu žmogum, galite su juo ginčytis ir „atsakyti“ tuo pačiu: pvz., jeigu jus aprėkė, rėkite ir jūs. Jeigu jūs susiginčijote su savo šefu (ar kitu, vyresniu (pagal padėtį, ne amžių) žmogumi), jokiu būdu neatsakykite jam tuo pačiu, kaip jis elgiasi su jumis: nesvarbu jus apšaukė ar apšmeižė ar jis tiesiog nėra teisus. Bet kuriuo atveju geriau išdėstykite savo nuomonę pagarbiai ir oficialiai raštu, o ne „atsilyginkite“ tuo pačiu.
Ką manote? (čia gal nelabai susiję su turiniu, labiau su tema (: )
Arnas, 2009-09-20 13:22:41
Mano nuomone, Lietuvoje žodis vadybininkas dažniausiai naudojamas ne pagal paskirtį. Juk pardavimų vadybininkas atlieka vienintelę funkciją – pardavinėja, taigi jis pardavėjas. Personalo vadybininkas administruoja personalą, taigi jis personalo administratorius. O vadybininkas (manager), iš esmės yra problemų sprendėjas, dažniausiai vadovas. Premjeras, ministrai, firmų vadovai, pardavėjų grupių vadovai – visi iš esmės yra vadybininkai.
O mūsuose įsitvirtunusią žodžio “vadybininkas” suvokimą tikriausiai lėmė arba darbuotojų tuštybė (gal kam gėda būti tik pardavėju, draugams daug rimčiau skambės pardavimų vadybininkas), arba darbuotojų funkcijų nesupratimas..
www, 2009-09-20 14:42:47
Dauguma žmonių nemato toliau savo nosies ir visada įžvelgia tik neigiamas savybes tuose, kurie mąsto ir dirba laptesniais užsmojais. Jiems ypač nepatinka ekscentriški ir/ar egocentriški žmonės (šiuo atveju Burgis), dažnai šefai. Tačiau gyvenime yra daug nestandartinių situacijų, žmonių ir sprendimų. Reikia su tuo susitaikyti ir keistis pačiam, o ne kaltinti visus aplinkui ir galų gale nepasiekti jokio rezultato. Ypač daug neeilinių asmenybių yra universitetuose. Juokinga, kai studentai pradeda vertinti 60 metų dėstytojus remdamiesi savo ~20 metų patirtimi. Viskas gyvenime daug sudėtingiau, nei gali pasirodyti pas kokį nors ekscentrišką profesorių ar šefą…
Rasa, 2009-09-20 15:24:58
www: pralinksminai smagiai 🙂
Ponas Burgi: aūūūū!!! Čia klausimėlis pasistojo. Kaip manot apie save, Jūs ekscentriškas ar egocentriškas ? 😀
Ernestui: manau tikrai nereikėtų aiškintis kažko rėkimu. Su niekuo. O paskui jau žiūrėk ir į dantis užvažiavai… (muštis negražu, po paskutinio karto, kai užvažiavau vienam vyriškiui į dantis, prižadėjau sau niekada daugiau taip nesielgti).
Aiškintis reikia ramiai, protingai ir argumentuotai 🙂
Ypač su valdžia. Be to, kai ant manęs rėkia, mano balsas ir mintys pasidaro labai aiškios ir ramios, o jiems gal norėtųsi, kad aš apsiverkčiau ar dar ko nors. Nes kai aš ramiai kalbu, tai jie kažko dar daugiau siunta 🙂 Na, paskutiniu metu aš tikrai viską surašau raštu ir gražiai užrašius “paaiškinimas” ir “administracijai” siunčiu. O paskui jie arba apsimeta, kad nieko negirdėjo arba apsimeta, kad patys staiga nei iš šio nei iš to sugalvojo man palankų sprendimą… Va dabar kaip tik irgi laukiu vieną išsiuntus :)))
Burgis, 2009-09-20 17:16:03
WWW: nuostabu, kaip tiksliai Jūs pakartojote mano žodžius, pasakytus katedros posėdyje ir sukėlusius kai kurių vadovų susierzinimą: juokinga, kai studijuoti nei pasirengę, nei norintys jaunuoliai ima vertinti 40 metų noriai dirbantį dėstytoją!
Rasai: o, kaip supaprastintai žmonės, net tam tikrus mokslus baigusieji, bando suklasifikuoti žmones! Aš buvau nedrąsus vaikystėje, paklusnus (selektyviai) jaunystėje, trumpai – gal ekscentriškas, gal egocentriškas, o dabar – protingas, nes pagyvenęs (sakykim tiesiai -senas…).
sonata, 2009-09-20 17:25:06
na leisiu sau nesutikti su p. Burgiu: senas yra nuo 80 – 85 metų, nelygu kokia klasifikacija. Taip kad, nėr čia ko:)
Expert, 2009-09-20 17:53:18
Šiuo metu populiariausias šefų pokštas – nėra pinigų, eikit nemokamų atostogų (juk svitai reikia išsimokėti atlyginimus, kurie prasideda nuo 7000 Lt). Ir išeina ištisi universitetai, mokyklos.
Rasa, 2009-09-20 18:10:06
Burgiui: dar išmintingas Jūs, išmintingas 🙂 Ir nelabai dar senas 🙂 Aš neklasifikuoju Jūsų į ekscentrišką ar egocentrišką, man tik www pasakymas gana linksmas pasirodė. Atsiprašau, jei nekultūringai nuskambėjo. Juk žinot, kad Jūs man labai mielas ir puikus, ir protingas atrodot 🙂 (atrodot, nes iš tiesų Jūsų nepažįstu 🙂 Ir žinot, kad aš tikrai nesu tas žmogus, į kurio nuomonę apskritai kas nors iš čia rašančių turėtų žiūrėti rimtai. Jūs beveik visi kur kas protingesni už mane. Aš tai tikrai pripažįstu 🙂 Juk aš seniai čia garbingai prisipažinau, kad esu niekas. Tik Rasa.
O jaunimas, kaip ir visi mes, turi stebėti, vertinti, klausytis ir t.t. Man taip atrodo. Juk jie taip ir mokosi iš visų. Argi ne? Jei jie neteisingai įvertina, tai ir yra todėl, kad dar nepakankamai pažįsta žmones, dalinai pervertina save, bet jei jie visai nevertins, tik visų vyresnių aklai klausys, ar jie ko nors išmoks? Praėjus kuriam laikui, daug ką jie vertins jau kitaip. Nepakartosiu tiksliai, kaip ten M. Tvenas pasakė, bet juk maždaug mintis tokia: “Kai buvau paauglys, tėvas atrodė kvailas ir nieko nesuprantantis, kai paaugau, pamačiau, kad jis labai sparčiai tobulėja ir protingėja” 🙂
Geros jums visiems dienos, einu geriau patylėsiu. Paskaitysiu knygą “Devyniolika minučių”. Įdomi. Gal tik man 🙂
Ro., 2009-09-21 15:49:20
Bet man vis dėlto įdomu, kodėl Jūs dažniausiai cituojate būtent Jeseniną?.. Manau, esate įdomus žmogus, Jūsų kalbos “užveda”, o cituojate tokį poetą, kurio visi eilėraščiai tokie patys kaip šimtų kitų tarybinių poetų, be to ir patys jo eilėraščiai nuo vienas kito menkai tesiskiria…
Burgis, 2009-09-21 16:31:01
Ro: S.Jeseninas ir P.Širvys atitinka mano sielos virpesius (kardiogramą, taip sakant…) – tik tiek… Prozoje – E. Hemingvėjus. Ką padarysi?
Mantas, 2009-09-21 21:08:41
O Vongegutą ar bandėte skaityti? Bent jau “Skerdyklą Nr. 5”?
Mantas, 2009-09-21 21:09:05
Vonegutą 🙂
Burgis, 2009-09-21 22:02:53
Ne, Kurto Voneguto nepamenu, nors, atrodo, kažką skaičiau…
mama R, 2009-09-21 22:41:49
O taip, Širvys užkabino dar vaikystėje. Prie Jesenino kapo buvau, kažkas tokio romantiško tvyro ore. Gal dėl to, kad gėlių buvo nemažai, nors ir žiemos laikas. Hemingvėjaus “kam skambina varpai” neužkabino. Užtat L.Gutausko “Vilko dantų karoliai” – knygų knyga. Dar H.Hesse gera skaityti.
Voneguto net negirdėjusi buvau, bet dabar bibliotekoje paieškosiu. Kaip tik noriu skaityti, bet neužsikabinu už kokios geros knygos. Gal kas dar paminėtų ką verta skaityti?
Vilmira, 2009-09-22 13:36:27
Ro: jūs S.Jesenino, tiesiog, NEPERSKAITĖTE…
mama R: jei “užkabino” P.Širvys – siūlyčiau moteriškai auditorijai E.Mezginaitę. Vyriškajai – taip pat…:)
Andrius, 2009-09-22 16:23:20
O, pasirodo ir čia esama Voneguto gerbėjų. 🙂
Gerai, kad perleistos dabar jo knygos.
mama R, 2009-09-22 19:35:40
Vilmira, ačiū už E.Mezginaitę.
Lio, 2009-09-26 20:56:29
Bet kaltas, žinoma, direktorius. O teisus, žinoma, tas žinovas (panašu, kad gimnazistas, bet dizaineris nuo vaikystės…). Tai vėl galvoju: viską turiu suprojektuoti bei realizuoti pats, tai bent žinosiu, kad priekaištai būtent man taikytini. Bet juk taip neįmanoma! O kada aš rektoriui esu sakęs (rašęs), kad KTU centriniai rūmai, atleiskite, tragiški?
Atsiprasau. Zinot ‘viena boba pasake’ – O projektą rengė viena geriausių Kauno interjero dizainerių, realizavo tie patys meistrai, kurie prestižines bendroves ir namus įrenginėja.- . Esat pasikaustes, TEISINGAS, PROTINGAS, o staiga Kauno balvonu firma tapo -O projektą rengė viena geriausių Kauno interjero dizainerių, realizavo tie patys meistrai, kurie prestižines bendroves ir namus įrenginėja. Gal jie ir genytes pili state.
P.S. Kai reikia – protingas, kai reikia brazauskas, kai reikia landsbergis, kai reikia henyte, kai reikia verslininkas, kai reikia biudzetininkas. OPEROS FANTOMAS, a neeee…
P.S. Mano liezuvis yra ilgesnis nei Tamstos. Bet. Bet turiu problemu su makaronu kabinimu. Ka darysi, as ne homo sovieticus. Sorry. Atsiprasau.
P.S.2. Dziaugiuosi, kad savo …… nepaliekat gimnazistams kito pasirinkimo, kaip tik mokytis.Ka Jie berasytu, jie nori tapti ZMONEMIS, o ne . Jus ir pats zinote.
sonata, 2009-09-27 16:12:09
Lio: gal jau gana tų nesąmonių? Ar galvojat, kad tokiais metodais sugebėsit suformuot kitą nuomonę, priversit pažiūrėt iš kito taško? Dėstykit mintis, o ne spjaudykitės į visas puses. Kažkaip jau per daug seilių:/ Na jei nepatinka šitas Direktorius, nepatinka jo metodai, asmenybė – “prasukit nosį”. Begalė gimnazijų… ko darot tvarką ten, kur žmonės žinojo, ką renkasi, žinojo, ko nori jų vaikai. Gal pasidomėkit garbiom gimnazijom, kur geografiją dėsto santechniką baigę specialistai. Turėsit bent jau naudingos “svieto lygintojo” veiklos.