„… Galėčiau plačiau papasakoti, kad baigiau magistrantūrą Bremene, kad dirbau programuotoju Stokholme. Bet man atrodo, kad tai nėra tikroji sėkmė. Dauguma KTU gimnazistų galėtų pasigirti tuo pačiu.
Didžiausia ir tikrąja savo sėkme laikau dukros gimimą prieš metus. Tai įvykis, kuris pakeičia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Priverčia permąstyti jį – tom trumpom minutėm, kai turi laiko… Pripildo prasmės ir atsakomybės.
Neretai sėkmingi ir išsilavinę žmonės bando atidėti tėvystės rūpesčius vėlesniam laikui – pradžioje pagyventi, pasidaryti karjerą. O man dabar atrodo, kad vaikai nėra trikdis. Atvirkščiai, tai postūmis keisti save, įgyvendinti savo svajones. Supranti, kaip iš tikrųjų greitai bėga laikas – turi gyventi čia ir dabar.
To ir linkiu visiems jums šiais metais!“
Nuotraukoje – trys gražūs ir protingi žmonės: Olegas, Lena ir Sofia.
Atsakymai
Vilius, 2011-01-12 16:18:10
Pažįstamas jausmas. Daug kas sako, kad tėvystę per anksti tai sugriuvęs gyvenimas. Manau atvirkščiai, tėvystę yra tikrai postūmis gyventi bei siekti savo tikslų.
Palaidūnas, 2011-01-12 18:00:51
o taip… Kad ir vakar:
– Mažiuk, einam miegučio?
– Nea.
– Tai dar ilgai žaisi?
– Biški, du biški.
Atleiskit už tą biški… stengiamės, bet…
Donatas, 2011-01-12 23:44:40
Na, viskam yra geriausias laikas. Kai per anksti negerai, bet kai per vėlai, taip pat nebegerai.
paprastai pasakius, kai vaikas atkeliauja į šį pasaulį laukiamas, tada visiems gerai 🙂
Runkelis, 2011-01-13 13:30:19
Europa – jūsų, o Lietuva – mūsų !
runkelis
Saulius, 2011-01-15 01:14:08
Tikrą tėvystę išgyveni tik nuo kokio trečio vaiko (arba anūkų). ‘Darydamas karjerą’ gali jau ir nebesulaukti to didžio džiausmo pabūt tikra Mama ar Tėčiu. Augindami pirmagimius mes tik mokomės tikros tėvystės. O kuo toliau, tuo ji saldesnė. Ir pažvelgęs netolimon praeitin jei ko gailiuosi, tai tik to, kad per mažai savęs paskyriau augantiems mažyliams, kad pats buvau dar vaikas. Ir tuo pačiu džiaugiuosi, kad vis dar ne vėlu, dar galiu jiems duoti tėviškosios šilumos. Tiesiog čia, tiesiog dabar. Darbai, draugai, pramogos – viskas ateina ir praeina, o vaikai – lieka. Jie – tikras džiaugsmas ir prasmė.
Nepris, 2011-01-15 09:29:21
***
Nuo pirmos iki paskutinės akimirkos kiekvienas turime savyje vaiką. Ir kiekvienas esam kažkieno vaikas. Jei dažniau tai prisimintume… gal būtume atlaidesni vieni kitiems. Ir patys sau.
***
Ir kas gi tai per sąvoka — “suaugęs žmogus”? Su kuo jis suaugęs? Su savo įvaizdžiu? Role? Paso kodu? Tai ar svarbiau, kad jis suaugęs, ar kad žmogus? O gal mūsų laikais, mūsų visuomenėje tokio dalyko kaip “tik” žmogus net nėra, ir jį tokiu pradedam laikyti tik kai jis “suauga”?
Ir vaikas yra žmogus. Net prieš gimdamas. O kiekvienas žmogus yra vaikas. Net kai turi vaikų. Nepamirškim.
***
Didžiausius nusikaltimus prieš save žmonės padaro pradėdami: “aš esu suaugęs žmogus, todėl…”.
Ar “suaugęs” reiškia turintis teisę ir pareigą prievartauti save? Ir kitus? Tarp prievartos ir su(si)valdymo yra skirtumas: kai tik pamirštame vaiką — rizikuojame paskleisti prievartą.
***
Džiaugsmas ir prasmė yra kiekviename ir viskame. Kiekviena laimė, kuri apibrėžta per kažko turėjimą ar neturėjimą, yra laikina.
Tikrą laimę ir ramybę galime turėti kiekvienas.
Tiesiog neatidėliokime pažinties… su Visatos vaiku savyje.