Mamai jos vaikas visada geriausias… Mama gina savo vaiką kaip tigrė. Bet ji nėra tigrė, todėl ta gynyba kartais panaši į puolimą, kartais logiškai nesuvokiama, kartai graudžiai juokinga…
*
Tik ne seneliui! Aš irgi taip pat ginčiau savo anūkėlius: puldamas, nelogiškai, juokingai… Kol buvau tik tėvas, to būčiau nesupratęs. Dabar suprantu.
*
Artėja brandos egzaminai. Kas patirs didžiausią nerimą? Mamos. Abiturientai irgi patirs, bet tik dėl to, kad jų mamos patirs, o ne dėl egzaminų. Abiturientai jaučia, kad dabar svarbiau įtikti mamoms, o ne sau. Abiturientai supranta, kad mamos nori daugiau, nei jie gali. Abiturientai supranta, kad tai neteisinga – svetimu žirgu į dangų joti. Bet pakeisti nieko negalima. Aš, senelis, tai labai gerai suprantu.
*
O tėčiai? Laimė, jie dažniausiai šiek tiek stabilizuoja padėtį. Jie nedramatizuoja, nieko nesureikšmina iki dangaus. Jie nagrinėja atsarginius variantus, planą „B“ ir planą „C“. Tėčiai myli savo vaikus, bet ir save myli, savo ramybę, savo orumą saugo. Vaikus jie myli logiškai. Mamos vaikus myli spontaniškai.
*
Mamos, jūs su savo vyrais dėl vaikų nesitarkite… Su manimi pasitarkite. Su savo tėvais pasitarkite. Tik seneliai jus gali suprasti. Širdimi.
Atsakymai
Burgis, 2013-04-25 13:41:32
Supratusiems…
ne humanitaras, 2013-04-25 14:30:38
Vakystėj taip ir mąstydavau: jeigu įvyko konfliktas, ir matai ateinant priešininko mamą – geriausia iškart bėgti. Nes mamoms teisybė nerūpi, jos nesiaiškins.
Su tėvais kitaip: jeigu jautiesi teisus, tai geriau likti ir pasiaiškinti, priešininkas pats gaus velnių, jeigu buvo pats kaltas.
sonata, 2013-04-25 14:42:08
Tėčiai kartais taip stabilizuoja padėtį, kaip pavaizdavo Franciskas Goja paveiksle “Saturnas ėda savo sūnų”. Tiesiogine prasme. Reprodukciją radau 10 metų. Iki šiol senam albume stengiuos praversti tą puslapį.
Kirke, 2013-04-25 15:46:34
Nes mamos laimingos, kai vaikai laimingi. Ir jos galvoja, kad jeigu jiems labai gerai pasiseks tie egzaminai, jie bus laimingi. O vaikai galvoja, kad jei jie labai gerai išlaikys tuos egzaminus, tai mamos bus laimingos…
Jovita, 2013-04-25 16:41:53
Direktoriau, pataiket 100%!!!
Saulius, 2013-04-25 16:47:19
sakoma, kad kai valdys moterys, bus mažiau karų arba jų visai nebebus. Šiurpas apima pagalvojus apie tokią perspektyvą. Būtų dar žiauresni ir niokojantys karai už resursus savo mylimoms atžaloms augti ir bujoti.
Burgis, 2013-04-25 17:52:08
Nasturtai: ramiau, be panikos! Dauguma abiturientų viską supranta ir visiems, įskaitant save, moka įtikti. Nesupranta ir nemoka tik tie, kurie augo specifinėje terpėje…
*
Kai tapau seneliu, iškart pajutau meilę visiems mažiems vaikams. O juk ir gimnazistai dar vaikai, nors ir nemaži. Pajutau, kad jie vaikai, todėl turi, todėl gali būti vaikiški, gali klysti. Pajutau didesnę savo atsakomybę už tai, kad jie kartais ne tokie, kokių norėtume. Svarbiausia, pajutau, kad jie mano gyvenimo tęsinys, mano viso gyvenimo esmė.
Arvydas, 2013-04-25 21:11:10
Sonata,gal ne Saturnas , o Chronas arba Kronas -ėdantis savo vaikus.Graikiškas variantas aiškesnis už romėniška- juk Chronas -tai Laikas ir jis išties ėda savo vaikus…Chronas-chronometras-kiek jis mums laiko atmatuos….
sonata, 2013-04-25 21:23:23
Arvydai, Goja savo vizijose matė Saturną… ką tik prisiverčiau pažiūrėti ir patikslinti – ne “ėda”, o “ryjantis”. Perkeltinių prasmių ir minčių su “dvigubu dugnu” vaikas dar nelabai sugeba įžvelgti, o va įspūdis… įspūdis išlieka ilgam. Užtat pasak Šeimininko, kartais kyla “logiškai nesuvokiamos” asociacijos, kai jauti grėsmę iš muštru bandomos stabilizuoti padėties. O juk su pyragu galima daugiau pasiekti, nei su botagu:).
Arvydas, 2013-04-25 21:26:41
Burgiui-tai tikrai svarbi mūsų gyvenimo pusė-visuomenė labai subobiškėjo,nebėra tikro vyriško griežtumo ir reiklumo.O juk už tos širmos -nuožmus pasaulis,kuris ašaromis netiki… Labai daug infantilizmo.Ką gi -seneliams yra kas veikti-mes reikalingi,kad nors kiek sutvarkytumėm tą vaikų darželį ir apsaugotume vaikučius nuo jų pačių-juk turim daug KANTRYBĖS- tai įgyjama tik su metais ir IŠMINTIES-juk tik Kristus sulaukęs 33 buvo išmintingas, o normalus žmogus į pirmą išminties klasę patenka tik nuo 60…
Arvydas, 2013-04-25 21:35:48
Sonata-Saturno originalas-Kronas t.y Laikas,kaip pvz.Jupiterio -Dzeusas,Marso -Arėjas,Veneros -Afroditė ir tt- originale -turėtų skambėti taip -Kronas ryjantis savo vaikus-daugiskaita čia esminė- VISUS vaikus. Nors ne taip ir svarbu kokį variantą naudoti -graikišką ar romėnišką-tik pastarasis daugiau paslepia esmę -atrodo -koks žiaurus tas Saturnas,bet ,kai sužinai ,kad tai paprasčiausias Laikas -viskas stoja į savo vietas.
sonata, 2013-04-25 22:11:34
Arvydai, man patinka, kaip mes nesusišnekam:)) aš rašau apie ĮSPŪDĮ ir asociacijas, o Jūs logiškai sudėstot viską į lentynėles:) Juk ir Mone paveiksluose tik H2O su kai kuriais organiniais junginiais, turinčiais daug chlorofilo:)
Arvydas, 2013-04-25 22:26:35
Sonata,man atrodo,kad apie asocijacijas rašau aš,o Jūs-apie EMOCIJAS-oj ,kaip baisu ir užverčiam puslapį-menas ,ar tai būtų Goja ,ar Mone prašo kontenpliacijos,o ne vien emocinio vandenėlio-h2o…na,atleiskit -žinau,kad moterims Laiko tema nesimpatiška- tiesiog ,toks jau tas Saturnas-geriau ten nepatekti….Goja ,nenaudėlis, nepagalvojo apie jautrias moteriškas sielas.Filosofinis žanras….
sonata, 2013-04-25 23:42:45
Arvydai, emocinis vandenėlis tiesiog proporcingas emocinio intelekto kiekiui. Taip taip, pripažįstu, kad loginis intelektas yra alfa ir omega. Kad neužverst daugiau puslapio.
Arvydas, 2013-04-26 06:11:47
Sonata, aš irgi pripažįstu,kad yra siaubingų dalykų,kurių geriau nematyti.Moteriška intuicija,nors kartais ir atrodo nelogiška,pasiteisina.Negražus ir baisus tas Kronas-tai kam į jį žiūrėt?Atleiskit man už tą vandenėlį-tiesiog pajuokavau.Į emocinį intelektą,empatiją ir intuiciją žiūriu labai rimtai-logika neturi būti žiauri….geriau tegul būna švelni ir miela, o ne tokia ,kaip tas nelemtas Kronas -Saturnas.
Aušrius, 2013-04-26 14:59:55
Žiūri žmonės… Visokius Gojas, Pikaso, dar kitus pusiau išprotėjusius. Ar nėra jau gražių dalykų? Kodėl jais nesižavit?
ak, 2013-04-26 18:58:40
Žavimės ir gražiais. Ypač gražiomis. Bet grožis ir gėris dažnai būna trumpalaikiai – blogis ir bjaurumas – pastovūs…