Signatarai ir emigrantai

Informaciją, kurią pateiksiu, išplatino… Švedijos lietuvių bendruomenė! Įdomi ta „PowerPoint“ pateiktis apie 1918 metų Nepriklausomybės akto signatarus. Štai vienos skaidės turinys:

*

Iš 20 signatarų 19 buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Peterburgo universitetą buvo baigę 5, Maskvos – 4 signatarai, technikos institutus Peterburge – 2, po vieną mokslus buvo baigę Austrijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, keturi buvo baigę Peterburgo katalikų dvasinę akademiją.

***

Štai taip. Jūs, be abejo, tai žinojote, o aš – ne. Nes apie tai negirdėjau kalbant, rašant. Kas čia tokio, pasakysite jūs, Lietuvoje nebuvo kur mokytis. Taip, žinau, atsakysiu aš, bet kodėl tokia šalių įvairovė ir kodėl dominuoja Rusija? Ir kodėl tos studijos užsienio šalyse nepateikiamos kaip signatarų nelaimė, skriauda jiems? Ir kodėl tie kitur studijavę signatarai galėjo kurti naują Lietuvą, o dabar kitur studijuojantys – jau negalės? Panašu, kad valdžia bijo – galės! Ir valdžia, ir valstybė bus kitokia. Gal kaip Šveicarija ar Švedija?

Atsakymai

Evaldas, 2010-08-11 10:37:13

Labai netgi paprastas atsakymas į “kodėl dominuoja Rusija?” – TA PATI VALSTYBĖ. Na, nors ir ne TĖVYNĖ, bet.. Taigi, užsienyje studijavo tik keturi iš dvidešimties.

Nors ir neteigčiau, kad dabar UŽSIENYJE pasimokę NEGALĖS kurti naują Lietuvą, bet skirtumas yra – tada, nacionalizmo amžiuje, Tėvynė buvo didesnė vertybė (ir dėl joje esančio dvarelio, tėvų turto palikimo), nei ASMENINĖ LAIMĖ dabar. Tada po mokslų užsienyje negrįždavo namo vienas kitas, o dabar grįžta vienas kitas…

Vytautas, 2010-08-11 10:40:13

Štai čia ir įdomu kaip bus… ar tie “nutekeję” protai kada nors perteiks savo įgytas žinias Lietuvoje, Lietuvos labui… Štai aš diskutuoju dažnai su vienu kolega kurio vaikai užsienyje ir jis kategoriškai tvirtina, “praeis 10-15 metų ir tie kurie išvykę, galbūt jų atžalos pakeis viską Lietuvoje”, bet… ar mums tai bus reikalinga??? Juk tie žmonės gryš su kitų tautų bei valsybių vertybėmis, jų idejomis… Ar mes priimsime pateikiamas idėjas, kaip tinkamas “mums” šiauriečiams…:)

Darth Vader, 2010-08-11 10:51:36

Todėl, kad VU neveikė, norint gauti mokslus – arba kryžiaus keliai maldaujant užsienio paso (iš valdžios) ir tonos pinigų (iš tėvų/draugų) – arba valdžios iš esmės skatinamos studijos Imperijoje. Tai buvo caro politika: lai lietuviai studijuoja rusų kalba, rusiškoje aplinkoje lai susipažįsta su rusaitėmis, norėdami gauti valdišką tarnybą lai priima pravoslvaybę (kitaip – niekur nedirbsi)…ir viskas, surusinta. Politika ir tiek. Laimingi, kas, gavę mokslų, nenutautėdavo. Vienintelė kita alternatyva buvo kunigų seminarija.

Tai viena. Antra: tuomet buvo viltis, kad atkursim valstybę, tvarkysimės patys ir visiems bus gyventi geriau. Nebuvo tiek purvų, tiek baukučių-nedzinskų ar krūtis demonstruojančių donaldų-valinskienių. Tuomet Valstybė ir Tėvynė buvo sinonimai. Dabar – dvi atskiros sąvokos.

nesvarbu, 2010-08-11 12:04:02

Is patirties galiu pasakyti, kad nemazai zmoniu (tiek jaunesniu, tiek vyresniu) is Lietuvos isvyksta ne tiek tam, kad TEN kazka rastu ir parsiveztu i Lietuva, o todel, kad situacija, tvarka Lietuvoje ir kai kurios cia vyraujancios “vertybes” varo i nevilti. Dalis itakos yra ir tame, ka Evaldas rase – Lietuvoje daznam emigrantui nera del ko ar pas ka grizti. Kadaise isvaziuodavo vienas kitas, dabar is Lietuvos bega istisos gimines – galbut tam yra priezasciu?

Jurga, 2010-08-11 16:02:09

Tam, kas rašo, jog tuomet nebuvo „tiek baukučių-nedzinskų ar krūtis demonstruojančių donaldų-valinskienių“: išties, matyt, tada visi iki vieno buvo patrijotai, pasiryžę dirbti tėvynei. Kažkaip labai jau vienoda ir vienalytė visuomenė. Man rodos, visada visokių buvo, ir dar ne tokių, kaip dabar, tik nebuvo televizijos ir laikraščių, kurie tokius paviešindavo. Ir nebuvo minios dykaduonių, vakarus leidžiančių spoksant ir skaitant, ką naujo šįkart pasakė, padarė ar parodė tos baukutės ir valinskienės. Kol jūs domėsitės jų nuotykiais, tol jos vęšės ir bujos. Taip kad šie tokie jau sugedę, jūsų žodžiais, laikai tokie yra ne dėl tų vargšių baukučių, bet dėl mūsų visų, kurie tokiomis domisi…

petras, 2010-08-11 16:24:15

išties viskas normaliai. tegul grįžta po mokslų ir kuria, jei tik gali. o ar bus kitokia ? tai šiaip ar taip bus kitokia, tik neaišku kada.

Ursus, 2010-08-12 09:08:24

Aš tik už tai, kad mokytis į užsienį važiuotų kuo daugiau. Tikimybė, kad tokie grįš yra daug didesnė, nei tų, kurie emigruoja dėl ekonominių priežasčių. O grįžę atsiveš žinias, išsilavinimą, motyvaciją ir norą dirbt, bet ne užrūgusį tautinį negatyvizmą, norą “kombinuoti” ar laukti, kol kas nors ką nors duos.

Gintaras - anglu kalbos pamokos, 2010-08-12 09:13:01

Skaičiai sako, kad Lietuvos emigracijos vidurkis 5-6 kartus (!) viršija pasaulinį (savižudžių skaičiumi Lietuva irgi gali pasididžiuoti).


Kitur skaičiau, kad per pirmus 18 nepriklausomybės metų Lietuvą paliko apie 0,5 ml. žmonių, kas sudaro 20 procentų darbingo amžiaus piliečių.
Tai nieko. Tiesiog pasikeis žaidėjai ir žaidimas vyks toliau. Tik vargu bau ar pasitraukę žaidėjai bus pakeisti geresniais.
O kažkada visi buvome patriotai, kai stovėjome ant Baltijos kelio. Tada visi bėgom nuo Rusijos, dabar žmonės bėga nuo Lietuvos.

Gintaras - anglu kalbos pamokos, 2010-08-12 09:14:55

Ai, neuždariau tego ant nuorodos, kreivai atrodo dabar…

Burgis, 2010-08-12 09:47:02

Gintarui: nieko tokio, atsidaro… Gėda, bet aš vis neišmokstų tų „tagų“. Surašytumėte kas nors čia?

D., 2010-08-12 13:12:19

Burgiui: http://www.w3schools.com/html/html_examples.asp

arba

http://www.w3schools.com/tags/default.asp

Burgis, 2010-08-12 16:25:10

D.: ačiū, bet aš tiek neišmoksiu! Bet jau gerai – pasidarysiu 5-6 skirtukų sąrašėlį ir pasidėsiu prie kompiuterio…

nesvarbu, 2010-08-12 17:41:56

is siame bloge leidziamu “tag’u” naudingiausi sie:

a: nuoroda. Pvz. {a href=”http://www.burgis.lt”>nuoroda{/a> rezultatas: nuoroda

i: kursyvas: {i>kursyvas{/i>

strong: pastorintas tekstas: {strong>pastorintas{/strong>

blockquote: citata, pvz. {blockquote>cituojamas tekstas{/blockquote> rezultatas:

cituojamas tekstas

pastaba – kad veiktu, “{” reikia pakeisti i “<”

Burgis, 2010-08-12 18:35:27

Ačiū, nesvarbu! Kaip tik to ir reikėjo!

Rasa, 2010-08-12 23:03:09

Pabandysiu dar ir aš, nors visada greit pamirštu šitus gražius dalykėlius:

Minutės ilgumas priklauso nuo to, kurioje tualeto durų pusėje esate.

Klysti žmogiška. Dėl savo klaidų kaltinti kompiuterį – ne tik žmogiška, tai tiesiog savaime suprantama.

Rasa, 2010-08-12 23:04:19

Kaaaaaaaaaai gavosi!!! 😀

Rasa, 2010-08-12 23:18:48

Aš dar noriu pažaist, pabandysiu va šitaip dar stiklasparnis

Burgis, 2010-08-12 23:21:38

Gerb. Rasa, paaiškinkite man visus įrašo elementus apie tą stiklasparnį… Bo aš nesu toks gudrus.

Rasa, 2010-08-12 23:36:05

Burgiui: o mano torrentas jau veikia… kai niekas nepadėjo, tai paskundžiau viską sūnui, tada jis juokėsi ir pasakė,kad dūchų ir mamų į torrentą neleidžia :), tada pasakiau, kad aš jam ne tėtis, aš jam ausis greit nurausiu, bus jis dūchiausias iš dūchų, tada jis pasakė, kad aš per toli, bet… viską paaiškino ir susitvarkiau! 😀

O dėl tos nuorodos, tai viską dariau, kaip tas nesvarbu sakė, vietoj to žodžio “nuoroda” parašiau “stiklasparnis”, o vietoj jūsų svetainės adreso, to drugelio adresą, vat. Nes vietoj to žodžio “nuoroda” turi būt tas žodis, kuris bus pabrauktas ir matysis 😉

D., 2010-08-13 10:48:19

Pratęsiu temą:

{abbr title=”Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija”>NATO{/abbr> – tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1948 metais.

Pavyzdys:

NATO – tarptautinė gynybinė sąjunga, įkurta 1948 metais.

D., 2010-08-13 10:54:05

Pabrėžiamas tekstas:

Čia yra {em>pabrėžiamas tekstas.{/em>

Pavyzdys:

Čia yra pabrėžiamas tekstas.

D., 2010-08-13 11:14:01

Citata išskiriama kabutėmis su šaltiniu:

{q cite=”http://lt.wikiquote.org/wiki/Citata”>cituojamas tekstas{/q>

pavyzdys

cituojamas tekstas

Gintaras - anglu kalbos pamokos, 2010-08-13 17:53:58

Nežinau, kaip kitur, bet čia apačioj po komentarams skirta vieta, paspaudus ant XHTML, atsidaro sąrašas kokius tegus galima naudoti. Ten parašyta “Leistinos XHTML žymos”, tik uždarymo tegai neparodyti 🙂

Gintaras - anglu kalbos pamokos, 2010-08-13 18:02:49

Dar apie bėgimą iš Lietuvos. Mano kukliu supratimu skaičiai baisūs. Tokiais tempais tiktai žiurkės iš skęstančio laivo bėga.

Ir jeigu žmonės negrįžta – tai reiškia, kad visur yra geriau nei čia. Penkta dalis žmonių jau pabėgo. O kiek dar tokių, kurie pabėgtų bet nesiryžta? Apie juos statistika nutyli…

Labai nekoks vaizdelis. Ir jeigu jau žmonės traukia kažkur, vadinasi ten palankesnė dirva augti.

Tiktai klausimas, kas tą dirvą paruošė – valdžia ar patys žmonės, kuriems valdžia nesugebėjo sukliudyti?

Ursus, 2010-08-14 08:04:27

Asmeniškai manęs visiškai nestebina tokie emigracijos mastai. Ir, manau, tam yra objektyvios ir natūralios priežastys, tačiau žymiai gilesnės, nei įvardijamos. Taip, žmonės bėga, nes bloga valdžia, prasta ekonomika ir ten yra geriau. Tačiau tai yra pasekmė, o ne priežastis. Praėjo dar tik 20 metų, kaip tvarkomės patys savo kieme. O per 20 metų neįmanoma išsiauginti nei savų politikų nei sukurti racionalios politinės kultūros, paremtos ne korupciniais atskirų grupuočių ryšiais. Per daug tamprus ryšiai mus dar sieja su praeitimi. Nerealu tikėtis ir išvystytos normalios ekonomikos, galinčios aprūpinti tokius socialinius modelius, kaip deklaruojamas skandinaviškas modelis. Realiai mes gyvename vis dar chaotinėje “laukinio kapitalizmo” stadijoje, kurią turime pergyventi. Mes dar tik gimstam kaip valstybė. Todėl žmonės ir bėga. Man imponuoja biblinis žydų klajojimas po dykumą. Manau, po 40 metų mes irgi prieisim savo pažadėtąją žemė. Arba išsisklaidysim pakeliui. Kolkas esam tik pusiaukelėje.

Mykolas Okulič-Kazarinas, 2010-08-18 13:58:21

Baigiau universitetą Maskvoje. Ten buvo mūsų bendrija „Atžalynas“ – bendravome kelios dešimtys įvairių universitetų studentų. Žinojome, kad esame Maskvoje kad į Lietuvą grįžtume kuo aukštesnės kvalifikacijos, įgiję kuo platesnės patirties. Pažįstu žmonių, kurie ir dabar į užsienio universitetus važiuoja mokytis, taip pat ir pamatyti kitas šalis, pažinti kitokius žmones.

Tačiau yra kiti, kurie išvažiuoja visam laikui. Vieni – mielai pamirštų, kad yra lietuviai, kiti – mielai grįžtų į Lietuvą, tačiau neranda čia sau vietos. Įsikūrę kitoje šalyje tokie pradžioje lankosi Lietuvoje kelis kartus į metus, po to – tik per Kalėdas, dar po kurio laiko pastebi, kad jau keli metai kaip nebuvo savo gimtinėje. Vienas komentavo taip: „neturiu ko čia važiuoti, nes nesuprantu kas čia vyksta“. Turėjo omenyje ne ekonomiką ar politiką, o tai, kuo gyvena jo buvę draugai, kuriems svarbu realybės šou veikėjų intrigos, visokie dešimtukai, minedai, karaliai ir pan.

Mano nuomone, esminė priežastis yra visuomenės požiūris, esą „politika yra nešvarus dalykas“. Jei politikai būtų šviesiausi žmonės – tai ir valstybę kitaip tvarkytų. Dabar vienas kitas toks, bet dauguma arba beraščių, arba galvojančių kaip prisikišti kišenes. Šviesūs žmonės retai siekia tapti politikais. O ir siekiantys – retai įleidžiami.