Vasara verta paskaityti knygas. Apsėdo manija skaityti jau skaitytas knygas. Keistas jausmas, kai labai mažai prisimeni. Pavyzdžiui, jau trečią kartą skaitau E. Hemingvėjaus „Kam skambina varpai“, bet neprisimenu, kuo baigsis. Maža to, aptikau, kad moksleiviams pasakodavau apie užmušimą akmenimis, bet nurodydavau kitą E. Hemingvėjaus knygą.
„Lygiagrečiai“ ėmiausi skaityti „Amerikiečių noveles“. Kažkada džiūgavau spintoje sukaupęs tuziną šios serijos knygų – koks tai lobis buvo tais laikais! Dabar visas skaitysiu iš naujo. Štai keletas citatų ir mano komentarų.
***
Hermanas Melvilis. „Bartlbis“
*****
Bet kai galų gale paaiškėja, kad gailestis niekuo padėti negali, sveikas protas stengiasi išrauti jį iš širdies.
B.B.: Labai tinka gydytojams ir mokytojams…
***
Natanielis Hotornas. „Veikfildas“
*
Pats nežinai, koks esi nereikšmingas šiame dideliame pasaulyje!
B.B.: nesutinku! Esi nereikšmingas daugeliui, kitiems, bet esi labai reikšmingas sau ir keliems artimiems žmonėms.
Pamenate, rašiau:
Ty dagen är du,
och ljuset är du,
solen är du,
och våren är du,
och hela det vackra, vackra,
väntande livet är du!
(Karin Boye)
***
Nes diena esi tu,
ir šviesa esi tu,
saulė esi tu,
ir pavasaris esi tu,
ir visas gražus, gražus
laukiamas gyvenimas esi tu!
***
Plyšiai žmonių santykiuose pavojingi; ne todėl, kad jie labai plačiai ar giliai prasižioja, bet todėl, kad labai greit užsitraukia.
B.B.: nesutinku! Aš beveik niekada niekam neatleidžiu… Atleiskite man.
***
Tariamai paslaptingo mūsų pasaulio maišatyje individai yra taip dailiai suderinti vienoje sistemoje, viena sistema su kita ir su visuma, kad, trumpam žengęs į šalį, žmogus rizikuoja amžinai prarasti savo vietą.
B.B.: Čia temai „Lygiagretūs pasauliai“.
Atsakymai
Rasa, 2010-07-04 21:07:38
Įvarių šalių noveles ir aš dar atsiverčiu iš tos serijos, kai būnu kaime 🙂 Nes bet kada gali nebeskaityt ir palikt knygą kitam kartui, romanus tai norisi pabaigt 🙂 Pas mamą daug knygų.
Atleisti… Atleisti reikėtų, net jei tai padaryti nelengva. Atleisti- teisinga.
O ką aš skaitau gero? Atsiversiu savo knygoj puslapį, kurį skaitau. Ogi va, pav.:
“…Medžiotojų ir varovų užspeisti vilkai juk nedejuoja: “O, varge! Na, kiek gi galima?!” Jie sprunka, šokinėja, lekia, neria, ropščiasi, apsimeta negyvi, kimba priešams į gerkles ir daro viską, ką tik gali, kad išgyventų. Taigi ir mums nevalia pulti į neviltį dėl to, kad pasaulyje esama entropijos, nuosmukio ar sunkių laikotarpių. Turime suprasti, kad moters gyvenimą grobiančios problemos visuomet klastingai keisis ir mainys pavidalus, bet juk savo tikrosios prigimties šerdyje mes turime nepalaužiamos ištvermės bei užtektinai libido, reikalingų drąsiems žygiams atlikti…” 🙂
sonata, 2010-07-04 21:18:00
Rasa, “Šokančios su vilkais”? Bijau skaityt tą knygą, paskaičiau gabaliukais – mano feminizmas gali pasidaryt nevaldomas:)))
Rasa, 2010-07-04 22:00:33
Jooooooooo, “Bėgančios su vilkais” 🙂 Aš moters laisvę suprantu gal ne visai kaip feminizmą, o gal feminizmą nelabai teisingai suprantu :)))), nes jį visi savaip supranta, kas kaip nori, bet knyga gana puiki. Puiki, nes galiu su ja pasiginčyti 🙂 Kai knygą tik skaitai ir mėgaujies, būna kitoks malonumas, o kai pasiginčiji, irgi savaip malonu 🙂 Žinot ir niekas neapkaltins,kad su nematomu draugu bendrauji :)))))))) Nes va Markas tai su savo gyvuliška moterimi jame bendrauja, sakė pirmai, mačiau. Aš su savo visom dalim laikinai taikoje, tai geriau su knyga pabendrauju, kaip su draugu 🙂
sonata, 2010-07-04 22:18:24
Aha, Rasa, man jau visai kukumaku. Matyt, pasąmonėj noriu kad šoktų, o ne bėgtų:) Pasiteisinsiu -nuo penktadienio vakaro su mažom pertraukom sėdžiu prie PC – laukiu bilietų rezervacijos… antradienį turiu būt Budapešte, o organizatoriai tai dienai užsakė bilietus iš Budapešto i Varšuvą, po to iš Londono į Budapeštą, ipo to viską atšaukė ir išėjo švęst Independence Day. Jei kas pasakys, kad amerikonai atsidavę darbui, mielai pasiginčysiu:)))
Rasa, 2010-07-04 22:40:12
Sonatai: geros kelionės 🙂
Šokti ne blogiau, negu bėgioti, jeigu ką 🙂
Nepris, 2010-07-06 00:26:27
Gailėti reiškia prieštarauti aukštesnei valiai.
***
Reikšmingi esame visi alei vieno, tik ne vienodai plačiai.
***
Aš atleidžiu, bet nepamirštu, kad kas kartą jau plyšo, niekada nebebūna taip tvirta, kaip anksčiau.
***
“Tariamai paslaptingo mūsų pasaulio maišatyje individai yra taip dailiai suderinti vienoje sistemoje, viena sistema su kita ir su visuma, kad, trumpam žengęs į šalį, žmogus rizikuoja amžinai prarasti savo vietą.”
Industrinis mąstymas. Sutinku, kad tam tikra prasme, individai tobulai suderinti ir parinkti vienas kitam, kaip pažangiam fabrike. Nors paprasta prasme tai “moderni šeima” yra kas tik nori, tik ne “dailiai suderinti vienoje sistemoje individai”.
Sutinku, kad pasaulis pilnas maišaties (kaip prastai valdomam tarybiniam fabrike).
Nežinau, kiek autorius pagrindžia mintį, kad paslaptingumas yra tariamas ar dirbtinis. Jei jam pasaulis paprastas ir lengvai suprantamas, tai su juo reiktų atsargiai. Tarp kitko, žodis “amžinai” tame tekste nieko nereiškia tik išduoda autoriaus didelį norą pasakyti kažką svaraus ir “amžino”.
Su pabaiga tai visiškai negaliu sutikti. Tikrai industrinis mąstymas: stoviu savo darbo/gyvenimo vietoj, priimu ir apdoroju kas važiuoja į mane, jei pasitraukiu — visa gamybos linija striga. Toks konvejerinis pasaulio matymas nebetinka net devintojo XXa dešimtmečio socio-ekonominei sanklodai nusakyti: gamyba jau seniai vyksta ne vien prie konvejerio juostos, o ir prie kompiuterio; komandos išblaškytos po visą pasaulį; ne vienas ir ne du į konferencinius pokalbius jungiasi neišlipę iš pižamų; žmonės turi dvigubas ir trigubas profesijas ir karjeras.
Žodžiu, jei “trumpam žengei į šalį”, tai jau esi naujoje erdvėje, naujame būvyje; nebeesi ir nebebūsi tas, kuris buvai prieš žengdamas. Jei darysi tai su visa jėga ir atsidavimu, tai viskas eisis sklandžiai. Nepatogumų gali kilti tik tiems, kas tave pažįsta iš anksčiau, ir iš tavęs tikisi kažko, ko tu nebedarai. Ir gundys tave grįžti.