Mano krikšto tėvas buvo lenkas. Iš 11 senelės vaikų viena teta, mano krikšto mama, ištekėjo už lenko. Abu jie patyrė Sibiro tremtį. Gaila, nepaliko vaikų…
Taip ir nesužinojau, koks buvo mano krikšto tėvo vardas. Jį mama vadindavo Zdislovu ar, panašiau, Zdzislovu, o man vaikystėje buvo smalsu, kaip iš tiesų tas vardas rašomas. Bet neišdrįsau paklausti…
***
Dabar apie esmę. Tai lenkai mūsų draugai, priešai ar tiesiog kaimynai? Ir istoriškai, ir šiomis dienomis? Ar Lietuvoje gyvenantys lenkai mums, lietuviams, problema, erzinantis elementas, ar maloni įvairovė?
Jau esu rašęs apie rusus Estijoje. Panašiai pasakysiu ir apie lenkus. Jokių būdu nereikia nieko slėpti ar kalbėti puse lūpų, lyg kažko bijotume ar kažko būtų gėda! Tai kadencija baigęs prezidentas lenkas ar ne lenkas? Kodėl tos prielaidos niekas nepaneigia, bet ir nesvarstė, kad, be šlepečių problemos, galėjo būti ir tautinė problema? Problema?! Kokios tautybės buvusio Seimo pirmininko žmona? Koks tavo reikalas!?
*
Apie viską reikia pasikalbėti. Ramiai, be emocijų pasikalbėti. Kodėl Lietuvos lenkai per 20 metų nepanoro „integruotis“? Gal jie apskritai sunkiai išmoksta kitą kalbą, kaip, pavyzdžiui, japonai? O gal jie vis tik revanšistai?! Autonomininkai?
*
Man visada kliūva, kai su manimi kalba kaip su ligoniu: atsargiai, „apeidami“ esminius dalykus. Pavyzdžiui, akyse parašyta, kad ne Emelie, o Emilija turėtų būti mūsų anūkėlės vardas, bet tik vienas anonimas išdrįso tai parašyti. Ot, ir ne! Emelie! Ji gimė Švedijoje ir tikriausiai visą gyvenimą gyvens Švedijoje, kodėl senelių kaprizas turėtų tapti jai kliuviniu ar bent papildomu vingiu aiškinant savo vardą? Kaip mano vardą net darbovietė išsivertė į rusišką Bronislavas…
*
Lietuviai jokiu būdu niekaip neturi „spausti“ tautinių mažumų! Patys pagalvokite – jiems, tiems žmonėms, ir taip yra papildomų problemų dėl kalbos, kai kurių žmonių negatyvaus požiūrio. Ir jūs dar norite apkartinti jiems gyvenimą? Pagalvokite, jei švedai taip elgtųsi su mūsų dukra?! (Girdžiu – „…ir teisingai elgtųsi…“; priimkite mano užuojautą ir padėką švedams, kurie taip nesielgia).
*
Bet! „Romoje elkis kaip romėnas!“ Lietuviai vietiniams lenkams nieko neturi aiškinti, priekaištauti, bet lenkai, rusai, romai ir kt. turėtų elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kurioje valstybėje jie gyvena, pagal kurios valstybės taisykles ir įstatymus. O dabar kartais atrodo, kad svečiai užsibuvo ir ėmė aiškinti šeimininkams, kaip šie turėtų elgtis… Ir aiškina garsiai, rėksmingai, piktai. Jau sovietmečiu man buvo keista, kodėl milicija negaudo akivaizdžiai sukčiaujančių čigonių. Paskui supratau: čigonės pradeda rėkti, klykti, pasitaisyti nė nemano – tai geriau nė neprasidėti…
*
Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad lenkai nėra tokie pat mūsų kaimynai, kaip, pavyzdžiui, latviai arba rusai. Kuo ne tokie? Va, apie tai ir kalbėkimės… Sigitas Parulskis jau šį tą pasakė, ne vienam tai patiko.
Atsakymai
Artūras, 2010-04-19 10:58:18
O vardas Bronislavas nėra daugiau lenkiškas, negu rusiškas?
Burgis, 2010-04-19 11:01:46
Artūrui: gali būti… Vardo kilmė – nuo senovės slavų “braniti” – kovoti ir “slava” – šlovė.
laisvamanis, 2010-04-19 11:12:32
sveiki, įsiterpsiu:
bartis
браниться; ругаться; ссориться
geros ir linksmos dienos
Burgis, 2010-04-19 11:18:32
laisvamaniui: kai nori muštis – pagalį visada rasi… :-))). Bet! оборона – gynyba; броня – šarvas. Be to, čia iš SENOVĖS slavų kalbos…
zore, 2010-04-19 11:38:24
Galvoju, kuo ne tokie…
Studijuodama gyvenau su dviem lenkaitėm. Ju nuoširdumas, dosnumas ir pamaldumas man kėlė pagarbą. Šokau lenkaitės ir žemaičio vestuvėse… Fantastika! Kaimyninė šalis, bendra istorija (kas kad skirtingai traktuojama…), yra ką aplankyti, pamatyti…
O tie išsišokimai, jau politiniai dalykai… O kada poltika buvo “švari”?
D., 2010-04-19 12:26:04
nelabai supratau dėl Emelie. Juk vaikus galima vadinti kaip nori. Tik va jei norėtų pavadinti kokia Lėja ar rašytų švedai ė raidę?
Mano vokiškuose diplomuose pavardė be lietuviškų raidžių ir aš nesiskundžiu, reikia gerbti ir kitą kalbą.
Evaldas, 2010-04-19 12:45:25
Dėl: “Tai lenkai mūsų draugai, priešai ar tiesiog kaimynai? Ir istoriškai, ir šiomis dienomis?”
NĖRA ir NEGALI BŪTI vienintelio teisingo atsakymo. Pirma, istorija mus daugiau jungia (tikrai daugiau nei su kokiais latviais), negu skiria. Dar Gediminas giminiavosi su Kazimieru Didžiuoju (Didysis jis, aišku, lenkams), toliau – Jogaila, bendri valdovai iki Liublino, beveik bendra valstybė iki pat XVIII a. pab., bendri sukilimai nuo Kosčiuškos iki Sierakausko (nors ir rašom lietuviškai, bet suprantam). Net ir Vilniaus problema. Kaip čia pasakius? Gavom tai, ko nusipelnėm – negi malonu dabar kam nors prisipažinti, kad 1920 m. liepos mėn. susidėjom su bolševikais (slaptas protokolas!) ir leidom Raudonajai armijai naudotis sava teritorija kovoms prieš Lenkiją. Aišku, galim dar paskaičiuot – lietuviškas ar lenkiškas buvo Vilnius kokiais 1918 m.? Ir kas jį gynė nuo Kapsuko bolševikų, kai mūsų vyriausybė išdūmė į Laikinąją? O ir toliau parsidavinėjom sovietams, kad tik galėtumėm Lenkijai įgelt… Kita pusė, tai yra kiekvieno asmeninė patirtis bendraujant su lenkais, giminiuojantis su jais… Išvada gal tokia: jei prastai žinau istoriją, tai lenkai priešai; jei neturiu normalių kontaktų, nesigiminiuoju su lenkais, tai galiu palaikyt antilenkiškumą.
Dėl “Ar Lietuvoje gyvenantys lenkai mums, lietuviams, problema, erzinantis elementas, ar maloni įvairovė?”. Nežinau kaip kitiems, bet man kartais jie yra net tautinės savimonės išlaikymo, stiprinimo pavyzdys! O kad lietuviai tokie būtų svetur!
Ir dėl: „Romoje elkis kaip romėnas!“ Jei ta mūsų Lietuvėlė turėtų nors vieną procentą tos didybės, tos pasaulinio viešpatavimo ambicijos, jei ji kaip ir romėnai “Atmink, …, tautas valdysi!”, tada besąlygiškai. Jei nors pusę lenkiško patriotizmo, meilės Tėvynei? O dabar… Jau visą šimtmetį stuburo nesimato…
giedrius m, 2010-04-19 12:45:33
Lenkija yra tokia pati mūsų kaimynė kaip Latvija ar Rusija. Gal su Latvija tų nesantaikų buvo mažiau, bet su Rusija – tikrai pakako.
Su lenkais irgi problemos nėra. Daugelis sėkmingai gyvena ir dirba. Bet yra problema su tam tikra grupe žmonių, kuriuos galima vadinti tuteišais. Žmonės, nebeturintys šaknų ir jų ieškantys, bei niekur nepritampantys. Daugelis iš jų laiko save lenkais. Problema tame, kad jiems kažkas kažką yra skolingas, o ir nori jie jaustis kitokie. Ta pati problema yra Vokietijoje su turkais, Prancūzijoje su alžyriečiais, Švedijoje tos problemos užuomazgos irgi yra (su kurdais, berods).
Pavyzdys – irgi iš vestuvių, vykusių 3 kalbomis: Lietuvių, lenkų, rusų. Buvo svečių iš Lietuvos, nesuprantančių lietuviškai. Vedėjas, vilnietis, ganėtinai sunkiai kalbėjo lietuviškai. Irgi fantastiškas jausmas. Tik kitoks, ne taip malonus.
Kultūra yra kultūra. Bet kalbą, kuria kalba dauguma šalies žmonių, išmokti ir gerbti reikia.
rita, 2010-04-19 13:15:27
vokietijoj su turkais yra skirtingi dalykai ,nei lietuvoj su lenkais.vokietija neturejo su turkais bendros valstybes.skirtumas ,kaip vanduo nuo vyno.
laisvas, 2010-04-20 09:25:56
Tikriausiai visi mes svetimą skausmą, netektį suprantam tik tiek, kiek esam turėję jo patys. Ir visai nesvarbu tuomet kieno jis – lenko, kino ar lietuvio.
****
Įdomu kiek rašančiųjų yra tiesiogiai bendravę su lenkais? Asmeniškai man teko netoli dešimties kartų tikėtis kieno nors techninės pagalbos Lenkijos keliuose, sugedus automobiliui. Nei vieno karto nebuvo sustojęs tautietis. Visuomet pagelbėdavo lenkai.
Nusistatymas kitataučių atžvilgiu tikriausiai priklauso nuo asmeninės pažinties. Jei tokios nėra tuomet nuo auklėjimo, išsilavinimo, išprusimo ir svarbiausia nuo raukšlelių kiekio smegenyse.
****
O ir iš kartos į kartą perduodamoje vaikiškoje skaičiuotėje nėra minimi nei lenkai, nei rusai, nei kiti kitataučiai slavai ar skandinavai…
nn, 2010-04-20 20:48:24
Lenkijoje nebuvo kolektyvizacijos, todėl išliko kaimas su savo šaknimis: papročiais, pilietiškumu ir atsakomybe. Ir visa tauta tokia išliko. Lietuvoje, kaip ir visoje TSRS, privati nuosavybė (žemė ir t. t.) buvo padaryta ne tik nusikaltimu, bet ir gėda. Taip žmonės ėmė įtariai žiūrėti vieni į kitus, nesirūpinti ateitimi… Susidūrus tokių dviejų tautų interesams, visada laimės labiau susitelkusi, susipratusi tauta.
M, 2010-04-21 22:55:21
Mano buvęs matematikos mokytojas yra lenkas, nieko negalėčiau jam “prikišti” 😉
Lina, 2010-04-22 08:39:00
Kiek pažįstu lenkų, visi tokie labai normalūs.
Mano tėtė vaikystėje kalbėjo tik ‘lenkiškai’, įdomus tas dialektas, anot senelės, ‘lenkiškai, bet ne taip kaip Varšuvoje’ 🙂 Bet jie save laikė lietuviais, gal kad ten nebuvo Lenkijos teritorija.
Atsimenu, kai visos mados ateidavo iš “Kobietos”, vakarietiški filmai iš TVP1, o muzika iš ‘Liato z radijem’. Lenkiškai buvo proga pramokti, ir dabar praverčia.
Važiuojant per Lenkiją pastebiu kontrastą – tie jų reklaminiai skydai visur estetiškai gal ir nelabai, bet susidaro vaizdas, kad visi kažką gamina, daug sodų ir žemių kur kažką augina. O pas mus reklamose… Maxima, TELE2, kas dar? Alus?