Kodėl aš? Jei jau čia apsilankėte, tai siūlykite temas, klauskite, diskutuokite… Patys dirbkite, patys! O aš tik retkarčiais pakeisiu “skrynelę”, kad nepersipildytų…
Atsakymai
Rasa, 2009-01-03 19:12:09
Pasibaigė senieji metai, papūtė permainingi vėjai ir pagaliau atėjo žiema… 🙂 Nuostabiai gražu lauke, nors vos iš darbo grįžau, niekas nevažiuoja! Grįžau brisdama per pusnis iki kelių, šlapia, bet vis vien norėjosi eiti ir eiti…
… ir žėri raganos smegenys sniege iki šių laikų…
Truputį liūdna, kai baigiasi šventės, bet, kaip sakė Merė Popins, prieš atsisveikindama: “…Всё хорошее когда-нибудь кончается, особенно сны…” O paskui, baigiantis šventei, jie dainavo… Ar pamenat tą filmą? Šitą dainą Genytė su Alanu lietuviškai dainavo duetu, bet tai ne tas pat…
http://www.youtube.com/watch?v=fZ79KQdwNjk&feature=related
Vytas, 2009-01-03 21:12:36
Sveiki. Kad jau „Pyk, pyk“, tai aš pabumbėsiu 🙂
Kai įstojau į KTU buvau kupinas vilčių, idealizmo apie aukštąjį mokslą. Tačiau, dabar, žvelgdamas į tuos 2.5 metų, manau jog tai per niek iššvaistytas laikas. O aš, idealistas, dar svajojau apie tolesnę mokslinę veiklą. Iš [daugumos] dėstytojų pusės studentui nėra ne tik kad pagarbos, bet ir atidumo. Kiekvienam semestre pasitaiko bent vienas dėstytojas kuris nužudo dalelę mano idealizmo. Pirmam semestre tai buvo informatika. Dėstytoja žadėjo, jog tie kas semestro įvertinime turės 8 ir daugiau, gaus ECDL sertifikatą. O jį aš ir taip turėjau. To pasekoje buvau „nustumtas“ iki 7. Ir tai buvo vienintelis septynetas, bet vistiek padidintos stipendijos negavau… Antrame semestre vėl stebuklai: balandį patenkinamai parašytas koliokviumas, per egzaminą virsta neparašytu koliokviumu. Trečiame semestre idealizmo žudymas tesiasi. Semestro pradžioje pasakoma, jog per egzaminą bus galima naudotis vadovėliais, tačiau per konsultaciją egzamino išvakarėse pasakoma, kad oi ne, jūs kaip būsimi specialistai per daug nuvertinami, negalėsite naudotis vadovėliais. O laboratoriniai darbai bus užskaityti, jei tvarkingai užpildytos ataskaitos ir laiku priduotos. Bet vėlgi sesija – stebuklų metas: laboratorinius privaloma apginti! Penktasis semestras. Pirmas kursinis darbas. Aš kaip sąžiningas studentas kursinį darau pats, priešingai nei mano kolegos, kurie nešė „surogatus“ iš praeitų metų kursinių darbų. Ir spėkit ką vienintelį iš grupės pravarė? Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu… Aš būdamas nuoširdus, nė karto nenusirašinėjau, nepirkau nei vieno namų darbo, viską atlikinėjau savom rankom ir galva. O mano kursiokai tai darė keik įmanydami. Dėstytojai praktiškai negaudo nusirašinėjančių ar atnešančių ne savo darbus, kam jiems toks vargas? Dar vienas smūgis buvo, mecenatų stipendijų konkurse (na, gal tikėjausi per daug), kai stipendiją gavo žmogus, kurio akademiniai pasiekimai menkesni už mano, tačiau spėju kad atidirbtų nusirašinėjimo technologijų dėka, jo vidurkis buvo didesnis. Jau nebedaug bambėjimo liko, pakentėkit. Patys dėstytojai sako, kad ir jiem nelengva, reikia naudoti naujas dėstymo metodikas (aka skaidrės), kai tuo tarpu paskaitų metu mane vimdo (gal aš pats ir kaltas?) kas antras sakinys su gremėzdiškom rusiškom konstrukcijom. Tokius dalykus smegenys automatiškai atmeta, įsiminti be galo sunku. O egzaminą laikyti teks, be konspekto nėra jokio kito šaltinio bent pusėtinai atitinkančio programą. Manau dar atkęsiu tą likusį laiką, kad bent tą popierėlį gaučiau…
Ačiū už kantrybę.
P.S.
Šventinės nuotaikos nenorėjau sugadinti, tiesiog reikėjo išsilieti.
Burgis, 2009-01-03 21:51:11
Vytui: atsiprašau už save ir už kolegas dėstytojus… Deja, stagnacinėje sistemoje toks darbo stilius tampa norma. Vienintelis patarimas: kalbėkite! Ginkite savo teises, nuomonę, požiūrį. Gali būti, kad susitiksime toje pačioje barikadų pusėje…
Vilė, 2009-01-03 22:04:17
Galima atsakyti: tada tu mokaisi niekam tikusiame universitete. Taip atsakė Norman Vincent Peale, knygos “Tu gali, jei manai, kad gali” autorius, kai studentas jam pasake : universitete mus moko nuobodžiauti.
GZ, 2009-01-04 01:51:30
O man jūsų, Vytai, nelabai gaila (bet jūs ir nenorite, kad jūsų gailėtų, ar ne ?)
Jei balai turi įtaką jūsų finansam, turit tam pasiruošt. Studijuokite 9-tui jei yra šansas netyčia gauti vienu balu mažiau (nors šiaip informatika tai ne aukštoji matematika, ten viskas beveik ant pirštų paaiškinama…) Su tokia pačia finansinio stovio priklausomybe nuo jūsų darbo kokybės susidursite visa gyvenimą.
Jei laboratorinį darėt pats ir supratote, apsiginsite ramiausiai. Mano akim tai visai geras dėstytojo triukas laisvai kabantiem obuoliam nupurtyt… Jei diplominis parašytas normaliai — praeisite, kad ir ne geriausiu balu.
Aš kai kuriems savo dėstytojams irgi krūvą kritikos turiu, o apie visą sistemą tai geriau ir nepradėt. Bet siūlau žiūrėt į tai kaip į pasiruošimą tam, kas laukia ateityje. Net ir iš blogų situacijų kažko išmokstame. Viršininkai darbe nebus ypatingai geresni už dėstytojus, darbinė sistema taip pat.
Studijos tai apskritai toks laikinas darbelis, kurį norintys gali atlikti gerai. Po to laukia dar didelė krūva panašių darbelių. Tai patarsiu nesisielot. Svarbiausia — susiraskite gerą žmoną ! Rimtai.
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-04 06:18:38
Dar vienas kosminis rebusas, gal kam įdomu?
http://www.rzu.lt/index.php?2009-01-04
Robertas, 2009-01-04 09:07:05
Svarbausia, neliūdėkite, kaip žemaičiai sako,- dar tik mažosios kond. Vis tiek mokslo šventovė duoda naudos, gal būt užmaskuotas pagrindinis dėstomas, pasamonėje, dalykas- menas ,,suktis”, o gal dar vyksta, tik nepastebite, arogancijos, lipimo per galvą, paspirk draugo slystančią kėdę, paskaitos:) Nesupykit, čia toks graudus juokelis, graudus ir tiek. O šiaip,- gyvenimas gražus, visa kita smulkmenos, svarbiausia išlikti žmogumi.
Paulius, 2009-01-05 21:04:39
Paskaitinėju šį puslapį dažnai nors i diskusijas ir nesiveliu, bet išsakysiu savo nuomonę nes nuo tokių Vytų ašarų – graudu. Visu pirma jei įstojote į universitetą STUDIJUOTI tai ir STUDIJUOKITE, domėkitės, bandykite, kurkite… o ne dejuokite aš sąžiningas (bet nesu gabus) o visi nesąžiningi! ,todėl gailėkite manęs visi. Galiu drąsiai pasakyti, kad informatikos kursas nereikalauja jokių nežemiškų gebėjimų, o pažimys 10 (puikiai) parodo didesnes nei pateikiamo kurso žinias, niekada nedirbau ir nesimokiau (knygu neskaičiau) darbo ofiso paketu, bet vedamas idomumo (kai internetas buvo daugiau nei prabanga o PENTIUM II 266 kaininke buvo lygus vidutinio žmogaus metiniam darbo užmokesčiui) spaudinėjau windows ir ofisą. Gaves užduotis (darbų aprašymus) pasakiau, kad nematau prasmės juos daryti, ar tai yra būtina, tada labai supratingai buvo pakviestas atsakingas už kursą asmuo (lyg ir katedros vedėjas) peržvelgėm aprašus,pasikalbejom, gavau kelias nežymiai stipresnes užduotis (kaip pvz. exelį žaidžiant X 0 parašytu kas laimėjo, ar lygiosios ir pan.) padarius paklausė, kodėl nestojau į informatiką, gal domintu pereit ir pan.
O tokių kaip Jus (Vytas) mačiau/matau daug. Svarbu pripažint ar TU darai/padarei viską, kad apgintum save ir savo žinias. O supratus, kad reali kartelė yra per aukštai reiktu pamastyti ar to tikrai reikia… ?
85% grupiokų nesidomėjo tuo ką mokinosi, (plaukė pasroviui)
10% “kalė” (visai neblogai sekės pirmus 2.5 metus) ir kaip tu pyko, nes nesuprato kaip galima prieš egzaminą atsivertus vadovėlį gauti daugiau nei SKAIČIUS ji 20x, ir galiu drąsiai pasakyti, kad GALIMA ir nereikia nieko nusirašinėt, nereik iškalto vadovelio perašinėt (nelabai suprantat kas prie ko) … užtenka SUPRASTI
5% SUPRATO (vieta žodžiui pagarba)
ir taip atmetus puse tokia proporcija visi gavo DIPLOMUS, nemažai įstojo GILINTI (seklumą?) žinias…
moralas paprastas: jei žinios prastos nereikia kaltinti sistemos. o su sistema reikia kovoti kitais būdais.
GZ, 2009-01-06 00:08:07
P. Zabarauskui:
Nors tamsta ir “prie informatikos” (jei Internetas nepamelavo), o jūsų svetainė veikia prasčiau nei matematikų, kurie be svetainių dar ir gimnazijos reikalais rūpinasi (smulkmena…) Man asmeniškai tamstos fonas labai ilgai piešiasi (IE7, be JS).
Tai, pasinaudodamas šia skrynele viskam, paklausiu šioje svetainėje. Dėkui už rebusus, klausimas ne apie šį konkretų. Man neretai sunkumas kyla susiimt ir spręst juos ranka. Kažkada seniai iš puikios knygos “100 Programavimo Uždavinių” išmokau patikėt panašius dalykus spręst už mane daug mažiau pavargstančiam ir svarbiausia neklystančiam sprendėjui (nors ir labai neišradingam / nekūrybingam t.t., bet čia atskira kalba). Tai prieš besiimdamas kokio Sudoku ir t.t. vis pagalvoju, kad galėčiau vietoj to parašyti sprendimą kompiuteriui, kuris išspręstų visus praeities ir ateities Sudoku, kuriuos šiaip ar taip sudarė programa…
Įsivaizduoju, panašiai ekskavatorininkas pagalvoja, pamatęs krūvą sniego savo kieme, kurį greičiausiai teks nusikast šiupeliuku (nežinau, ar teisingai rašau šį nuostabų lietuvišką žodį 🙂 ).
Kokia jūsų nuomonė šia tema ? Nuoširdžiai domiuosi.
Neprisistatantysis, 2009-01-06 01:53:09
Mano kuklūs pamąstymai Vytui ir kitiems sąmoningėti linkusiems studentams bei būsimiesiems idealistams.
—
Naivus idealizmas yra laikinas idealizmas. Pasyvus idealizmas yra laikinas idealizmas. Kad apgintų savo principus, idealistas turi būti išmintingas ir turi būti veiklus.
Kad išgyventų, idealistas turi pirmiausiai perprasti sistemą. Tuo “perprasti” turiu omenyje tai, kad reiškinį ar dalyką reikia matyti ne kaip privalumų ir trūkumų rinkinį, ne kaip juoda-balta mozaiką, o įžvelgti tai, kaip viskas yra iš tikrųjų — šiukštu neskubant prie stebimojo reiškinio modelio kabinti asmeninių vertinimų ir automatinio mąstymo šablonų.
Trumpai tariant, idealizmui didžiausi pavojai kyla dviem atvejais: kai kovojama ne prieš tuos, ir kai kovojama ne taip. Dėstau plačiau.
—
Uolus ir sąžiningas žmogus negali ir neturi kovoti prieš įžūlius avantiūristus bei apsukrius oportunistus. Nekompetetingi veikėjai anksčiau ar vėliau susikompromituoja arba būna demaskuoti. O uolus žmogus tam ir uolus, kad nepaliktų šanso nesėkmei. Tačiau pasaulyje yra labai nedaug įstaigų ir pareigybių, kur žmonės vertinami už buką triūsą.
Pagal dominuojančią šių laikų švietimo doktriną, universitetų paskirtis yra iš pateiktos žaliavos (abituriento) minimaliomis sąnaudomis paruošti patenkinamos kokybės pusgaminį (diplomantą), kuris po studijų žalias metamas į darbo rinką su viltimi, kad darbas (darbdavys) anksčiau ar vėliau iš jo išspaus galutinį socialinį produktą — darbuotoją, kuris kurs vertę ir — pagaliau – bus naudingas ekonomikai bei visuomenei. Galima pastebėti, kad nei viename iš šių etapų nėra vertinamas triūsas – ko reikalaujama, tai tik optimalaus rezultato per minimalų laiką.
Kas dėl to kaltas? Kaltumas/nekaltumas yra moralinis aspektas, o, kaip jau minėjau, išmintingam žmogui nedera sistemos nagrinėjimo pradėti nuo moralinių vertinimų. Laikykime, kad dėl to nėra kalti nei nesąžiningi bendramoksliai, nei nedėmesingi dėstytojai, nei darbdaviai, nei bendradarbiai, nei valdžia — niekas.
Bendrai kalbant, Lietuviai turi kvailą įprotį iš negerovių gautą (sveiką) įniršį iššvaistyti (kvailam) kaltųjų medžiojimui — vietoj to, kad tą energiją panaudotų tobulinti pačią sistemą. Lietuviškas mąstymo šablonas, kad „supuvusioje“ sistemoje sėkmė įmanoma tik per korupciją, taip pat labai nesveikas. Pirmiausiai, tai universitetas nėra „supuvęs“ – tiesa, egzistuojanti sistema gerokai trukdo, bet tikrai nedraudžia pasiimti gerą išsilavinimą. (Sakau „pasiimti“, nes manau, kad išsilavinimo nei duoti, nei įduoti, nei parduoti, nei kaip kitaip įbrukti nėra įmanoma.)
Vien mintis apie tai, kaip nesąžiningas kolega šalia „lengviau prasisuko“ idealisto protui yra kaip sieros rūgštis. Tokių minčių dera vengti. Kaip ir daugeliu kitų atvejų gyvenime, taip ir šiuo, reikia laikytis tam tikros psichohigienos – mąstyti šviesiai. Universitete yra daug gerų ir protingų žmonių — tiek tarpe dėstytojų, tiek tarp studentų. Būtent prie jų reikėtų šlietis, į juos orientuotis norint išsaugoti akademinį idealizmą.
NE PRIEŠ avantiūristus bendramokslius, ne prieš išsiblaškiusius dėstytojus, ne prieš nesubalansuotas dalykų programas dera kovoti. Jei jau kovoti, tai UŽ TAI, kad studentai užvestų vieni kitus sąžiningoms studijoms; UŽ TAI, kad studentai susikalbėtų su dėstytojais, suprastų ir pranoktų jų lūkesčius; UŽ naujausias mokslo žinias auditorijose; UŽ prasmingą karjerą geriausiose pasaulio laboratorijose; UŽ sveiką ir sąmoningą visuomenę!
Idealizmui puoselėti reikia valios, kūrybingumo, entuziazmo ir daug uolaus triūso. Tik toks uolumas, kuris aktyviai kurdamas perkeičia ir pranoksta sistemą, yra kažko vertas uolumas.
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-06 06:17:09
GZ’ui (atsiprašau, tik šįryt pastebėjau Jūsų komentarą).
Sutinku, kad svetainė neinformatiška (nors ir dirbu programuotoju), mat šiek tiek persistengiau poetindamas dizainą, bet ankstesnis buvo dar kraupesnis. Be js apskritai neturėtų veikti, ir yra pritaikyta (testuojama) ugninei laputei. Turėjau viltį, kad turinys atpirks dizaino nuodėmes…
Klausimą uždavėte fantastiškai gerą (gaila, ne mano svetainėje…)!
Matote, rebusas, kurį sprendžiate ranka ir rebusas, kurį sprendžiate kompiuteriu, yra du visiškai skirtingi rebusai (net jei tai ir būtų tas pats rebusas).
Apie sudoku išsprendžiantį algoritmą esu mąstęs ir pats, tačiau man pasirodė, kad daugiau džiaugsmo patiriu, spręsdamas sudoku ranka, tad ranka ir numojau.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį: http://www.rzu.lt/index.php?2007-01-16.
Jei šį uždavinį spręstume liniuote ir pieštuku, būtų viena; jei rašytume programą, kuri perrenka variantus – būtų kita (nors beveik tas pats). Man visada atrodė, kad prieš sėdant programuoti verta kuo daugiau išspręsti analitiškai, kitaip sakant, atlikti kuo daugiau to, ko kompiuteris negali.
Vienas iš tokių uždavinių yra eilėraščių rašymas. Vienaip jį sprendžiu aš pats (2006-03-19), o visai kitaip – kompiuteris (2008-09-29).
Adomas, 2009-01-07 00:35:23
Vytui, Pauliui ir Neprisistatančiajam.
Aš pabūsiu blondinu ir parašysiu “biški ne į temą”, nes esu baigęs Kauno medicinos akademiją, kai jinai buvo tokia (dabar KMU). Pauliaus svaičiojimai prieš Vytą neturi prasmės, nes Vytas yra teisus. Nors savo Alma mater baigiau prieš penkiolika metų, apmaudas ir nepasitenkinimas niekur nedingo – dėstytojai toleravo nusirašinėjimą ir kalimą. Tais laikais nebuvo jokių kursinių, bet per rašytinius koliokviumus buvo galima pakeisti vadinamas “zagatovkes” – namie pasirašytą visą kontrolinį darbą. Ir tokie “specialistai” gaudavo geriausius pažymius. Aš, kaip Vytas, tai išmokdavau. Kartais stipriau, kartais silpniau, bet tai buvo mano žinių demonstravimas, ne “špargalkė”. Tai, ką išmokau, turiu iki dabar. Nebuvau penketukininkas (tada buvo penkiabalė sistema), bet tam tikroje specialybėje kai kurie dėstytojai matė mane kaip būsimą katedros darbuotoją. Bet katedroje liko visiškai kitokiais kriterijais parinkti “jauni specialistai”. Man nutiko toks dalykas, kuris gresia ir Vytui – aš tapau ciniku. Kadangi mokiausi pats, o ne kitų darbus pateikinėjau (kaip Vyto minimu atveju), po dešimtmečio apsigyniau aukščiausią savo specializacijos kategoriją, dar vėliau baigiau nuotoliniu būdu (visagalis internetas) tos pačios specializacijos magistrantūrą užsienyje (kai mes studijavome, magistrantūros nebuvo). Taigi, dabar savo srityje jaučiuosi “kietas”. Kikenu, kai perskaitau, kad į doktorantūrą įstojo vieno ar kito profesoriaus sūnus, nes jis įstojo dėl to, kad yra profesoriaus sūnus. O ko “čia dėtas” cinikas? Aš už savo paslaugas prašau labai didelių pinigų. Nenorit mokėti? Eikit pas tuos, kurie “zagatovkes” keisdavo į rašto darbus.
Prasmingų metų!
Kaip aš čia patekau? “Kompiuterijos” pamokos buvo kelrodė žvaigždė, bet apakau, kai supratau, kad pats gerb. Burgis gali būti dar didesnė Kelrodė. Ir ne tik turintiems reikalų su KTU, bet ir visiems kitiems likusiems. Sėkmės visiems, tame tarpe ir šio puslapio šeimininkui.
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-07 06:43:49
Kodėl muilo burbulai užsąla nuo viršaus?
http://www.boingboing.net/2009/01/05/frozen-soap-bubbles.html
http://www.skipweasel.pwp.blueyonder.co.uk/freezebubbles/album/slides/ice%20giant.html
Po nuotrauka pateiktas mėginimas paaiškinti man atrodo neįtikinamas…
GZ, 2009-01-07 13:20:04
Ačiū už atsakymą Raimundui, programavimo skyrelis jūsų svetainėje mane labai domina. Taip pat ir kitos tamstos rastos įdomybės.
Aš vis neapsisprendžiu ta tema, kiek turi spręsti kompiuteris, ir kiek žmogus. Kartais pagalvoju, kad galbūt programuotojas neturėtų turėti gilių geometrijos ar kitų uždavinio domeno žinių gilaus išmanymo. Gal vieno programuotojo algoritmas neturėtų būti vertinama geriau už kito tik dėl to, kad pirmasis išmano geometriją geriau už antrąjį. O kaip bus jiems dviems sprendžiant ne geometrijos uždavinius ? Vaizdą labai keičia dideli darbai, susidedantys iš milijonų eilučių, kuriamų daugelio žmonių per daug metų.
Nesakau, kad geometriją (ir kitus fundamentaliuosius mokslus) neturėtų išmanyti kiekvienas, tame tarpe ir vairuotojai, ir kasininkės. Su malonumu, kaip desertą, išsprendžiau skriestuvinius uždavinukus pateiktus šioje svetainėje.
Mielai persikelčiau tokiai specializuotai diskusijai į rzu svetainę, bet reikėtų, kad puslapiai persipieštų greitai (dabar kiekvieną krustelėjimą seka 5 sek. laukimas, net su JS). Kaip ką tik sužinojome kitoje čia rašytoje temoje, kiekvienai svetainei reikia [dar daugiau] tikrų pastangų, kad ji būtų lankoma. Tuoj galėsiu išsiversti vien tik nuorodomis į kitų mintis 🙂 Bet gi dėl to čia ir ateinu…
Raimundas Zabarauskas, 2009-01-07 13:49:35
Diskutuokime čia, nes jauku (ir daugiau kas mato).
Užkabinote gilią temą, kaip tik su ja susiduriu dabartiniame (programuotojo) darbe. Aiškiai matau, kad programuotojai daugmaž skyla į dvi dalis: beždžiones ir analitikus.
Pirmieji tik užrašo formalius kažkieno kito sukurtus algoritmus. Antrieji stengiasi geriau už klientą išmanyti dalykinę sritį, kurią programuoja.
Esu giliai įsitikinęs, kad pirmieji pamažu išmirs iš bado, o antrųjų – ateitis.
Kai mokiau programavimo, duodavau ne uždavinį „raskite visų klaviatūra įvedamų skaičių, didesnių už 20 sumą“, bet uždavinį „plėšikai neša auksą per virvinį tiltą; tie kurie neša daugiau negu 20 kg – nukrenta. Kiek iš viso aukso jiems pavyko pernešti?“
x, 2012-03-15 11:48:45
Pritariu rasusiam Vytautui. Istojau lygiai taip pat tikedamas toliau vykdyti moksline veikla, mokytis man visada begalo patiko, kol neistojau cia. Visada mokiausi 10 islaikiau visus valstybinius egzaminus, o cia praradau bet koki nora toliau mokintis. Vienintele priezastis, destytoju neturejimas jokio pedagoginio issilavinimo, nemokejimas bendrauti su studentais ir ziureti i ji ne pagal savo nuomone ar nuotaika. Cia taikoma ne paprastiems doktorantams praktikoje, o pacioms virsunems patiems geriausiems, kurie yra geriausi tik del to, kad sugeba buti nesaziningi ale “kirviai” ,kurie praleidzia visus bukaprocius, o ant gabiausiu uzsiseda. Matyt speju matydami perspektyvu zmogu jiems kyla pyktis ir noras jam pakenkti, nes visada patys turejo nevisavertiskumo kompleksu. Cia yra zmoniu psichologines problemos, matyt vaikysteje tiek buvo engiami, kalimu sugebejo tapti geriausiais moksluose, taciau likusi nuoskauda visiems atsigrezia i mus studentus.