Kai būsi vienas, garsiai pasakyk: “Aš jau tikrai nemirsiu 2009 metais.” Paklausyk – išgirdai gerą žinią, tiesa? Prieš dvi savaites būtum bijojęs tai pasakyti, būtum… Nesutinki? Tada pasakyk ką nors panašaus, paguodžiančio apie ką tik prasidėjusius metus. Taigi, kad nedrįsti…
Todėl dabar tylėk ir žiūrėk…
Dar pernai mes žaidėm jauni:
Leisk mums, likime, dar taip pažaisti ne kartą!
Graži buvo mūsų eglutė, graži, tad vis dar jai leidžiam stovėti. Te primena, kiek jau į praeitį metai nuėjo…
Ir stalas dar padengtas dosniai…
… laikinai mus paliko svečiai, laikinai. Bet vis tiek – balto ilgesio daug, juk matai, kiek jo daug. Bet iškęsti mokėsim taip tyliai ir švelniai, ir skaisčiai, kaip sniegas iškenčia trumpam dovanotą ramybę.
***
Baltoj ir šaltoj dykumoj neiškęstum, jei ji pasiglemžtų ir viltį. Bet ne – ši balta nekaltybė vilties niekada nesumenkins! Tik tas, kurio siela nemato, į pumpurus miegančius žiūri lyg žvelgtų į mirtį…
Bet tu jį, tą krūmą, matei žieduose ir aš jį mačiau jau ne kartą… Dabar patylėsim, pabūsim vieni, pasvajosim, nes tokio baltumo, švarumo, skaistumo, kaip mintys pavasariui bundant, net sniegas ilgai neišbūna… O plykstelės saulė, pažadins spalvas ir garsus, ir aistras – nebus mums ramybės tada – jau nebus.
Atsakymai
Rasa, 2010-01-09 18:19:05
Gražu…
anupriute, 2010-01-09 18:51:29
O čia , atrodo, iš Kauno Bienales japonės medžio supratimo kūrinys.Gidė mums sakė , kad tai kičas…
Burgis, 2010-01-09 19:51:46
Nebendrauju su japonais…
zyle, 2010-01-09 22:12:18
Vaje, kokia protinga ir išsilavinusi ta anupriutė! 🙂 Seklys Morka.
zyle, 2010-01-09 22:18:08
Kai buvau studentė, labai supykau ant draugės, kai ta reaguodama į mano susižavėjusius šūksnius, žvelgiant į mėnulio oranžinį skritulį žvaigždėtame danguje,, tarstelėjo: “Elementarus dangaus kūnas. Ko čia krykštauji?” Man taip norėjosi, kad kažkas irgi krykštautų.
Rimvydas, 2010-01-10 01:28:26
Nebemokam džiaugtis tuo ką matom, girdim, jaučiam…
Nebemokam…
Anupriutei: kičas- irgi menas 🙂
neringa, 2010-01-10 07:59:33
o kas nusprendzia,kad tai yra kicas,burelis menininku snobu,kurie mano,kad turi gera skoni?Zmonems patinka skirtingi dalykai,ir man pvz,is taip vadinamu kiciniu kuriniu daug kas patinka,vat.
Cinikai iskart gali sukritikuoti ar net isjuokti dziugesi del paprastu,kasdienisku dalyku.Na,tegu jie vaidina protingais,ir pilkina aplinka savo niuriomis veidu israiskomis,o tie ,kuriu sirdy dar gyvas vaikiskas paprastumas,atvirumas ir nuosirdumas,lai pasidziaugia sniegu,ar menuliu ar dar daugeliu dalyku,kuriuos tik jautrus zmogus gali iziuret!
Burgis, 2010-01-10 10:00:31
Jauni to nesupras… Vos aš pažvelgiu į antrąją nuotrauką (su eglute), iškart matau ant laiptelio sėdinčią Mildutės močiutę Danutę. Dar pernai… Linksmą, protingą, gerą ir dar visai jauną moterį. O dabar jau tik sniegas – atmintis…
***
Japonų gedulo spalva – balta. Tai teisinga: juoda (jokios spalvos nebuvimas) yra užmarštis, o balta (visų spalvų suma) yra atmintis. Sniegas yra atmintis…
Audrius, 2010-01-10 10:13:53
Grazus paskutinysis irasas (10:00), ypac spalvu prasmes. Niekad apie tai nebuvau susimastes… tik del kulturiniu niuansu pataisysiu – nors budizme gedulo spalva yra balta, japonai (budistai/shintoistai) laidotuvese visgi vilki juodus kimono/kostiumus.
neringa, 2010-01-10 11:42:54
indu(hinduistu,dzainistu,sihu)gedulo spalva taip pat balta,laidotuvese dazniausia renkiasi baltai,o indu nasles,privalo nesioti tik baltus sarius.Cia tarp kitko,siek tiek informacijos,kai zinau kazka,tai kazkaip knieti pasidalint:))
Burgi,jauni taip pat gali suprast nostalgija ir ilgesi,esme,kaip mes ziurime i daiktus,ar sugebame ivertinti,prisimint.Nes dazniausia sakoma,ai,ka cia greziotis i praeiti,gyvenimas-ateity:))As manau,kad praeitis taip pat svarbi,bet svarbiausia yra dabartis,Cia ir Dabar!
Rasa, 2010-01-10 12:06:35
Praeitis-atmintis-dabartis-ateitis…
Gražus eilėraštis yra:
PASIKARTOJIMAI
Tu gera, praeitie,
kai palieki žymes,
o ne antrankius.
Tu gera, atmintie,
jei įstengiam
tave pažabot.
Tu gera, netektie,
nes parodai,
kad buvo turėta.
Tu gera, ateitie,
kai esi…
(Elena Mezginaitė)
Beje, šiandien graži diena, nes mano gimtadienis… Su juo save nuoširdžiai ir sveikinu… 😛 Ir prieky daug puikių akimirkų… :))))
Burgis, 2010-01-10 12:19:28
O, mes visi puolame sveikinti Rasą! Beje, čia jums gera vieta pademonstruoti (kaip radijo sveikinimų koncerte…), kaip virtualioje erdvėje nuoširdžiai, nebanaliai pasveikinti to nusipelniusį žmogų. Aš manau, kad Rasa nusipelno gerų sveikinimų. Šis pareiškimas ir yra mano indėlis į sveikinimų kraitelę.
Rasa, 2010-01-10 12:26:22
Burgiui: ačiū, bet gal nereik jau manęs čia visaip, kaip per radiją… :))) Mat aš pabudau visai pamiršus tą savo gimtadienį (dievaži, pasenau :)))), ne jubiliejus koks, bet draugės, mamos žinutės pirmosios priminė :)))
Ronaldas, 2010-01-10 23:23:49
Su gražiu gimtadieniu (argi gali būti negražus?) gražią žiemos dieną sveikinu Rasą. 🙂
Rasa, 2010-01-10 23:43:22
Ačiū, Ronaldai 🙂 Tik jau beveik naktis 🙂
Privargau šiandien. Remontavom dar dukrai kambarį. Labai liūdna, kai kažkuris vaikas jau išeina iš namų. Bet kažkada taip turi būti. Nors butas ne jos, bet gyvens ten ilgai ir norisi, kad kol ji ten gyvens, būtų gražu ir jauku, ne blogiau negu namuose. Vis vien liūdnoka, net jei suprantu, kad jai ten bus geriau…
Kažko jau tampa blogu įpročiu, kad per gimtadienius aš statybom užsiiminėju 🙂 Jau ne pirmi metai taip gaunasi 🙂
Povilas, 2010-01-17 21:36:57
Praeitis nebegrįš, ateities dar nėra. Kas lieka?
O., 2010-01-17 22:59:38
Povilai, dabartis. Carpe diem. Čia ir dabar. Šiandien.
Povilas, 2010-01-18 13:28:11
Šviesa sklendžia dideliu, tačiau baigtiniu greičiu. Tai reiškia, kad žmogus niekada nemato to, kas vyksta ŠIUO MOMENTU: jis mato tik praeitį. Ji nesugrąžinama, ateities nėra, dabarties nematom. Kažkas netaip su mumis.
Audronė, 2011-03-12 22:36:09
Rasai
…Bet ‘kažkada’ taip turi būti… (bet KADA NORS taip turi būti)