Mielas kalėdų seneli!
Parnešk man dovanų saldaininį meduolių namelį, Laurutei namelio dūmelį ir lėlytę, man lėlių, papuošalų, karūnų – tikrų ir netikrų, suknelę, ir Laurutei blizgančią, o Mildutei – geltoną. Didelį maišą, kad lėlės tilptų. Lėles judančias, knygelių mokytis skaičiuoti, apie jūrą – lego. Auksinių žuvelių su karūnom.
Mildutė
***
Jūs matote tą užsakovę? Mes stengsimės jai įtikti, bet aš pasiruošęs įtikti bet kuriam jūsų vaikui, galinčiam padiktuoti užsakymą…
Atsakymai
Burgis, 2011-11-28 11:06:23
Reitingams!
Iš arčiau, 2011-11-28 11:27:14
Aš grynai iš praktinių sumetimų, o koks ten lego apie jūrą? Nes pas mane irgi yra potencialių kandidatų jo norinčių. Kaip man aiškino bendradarbė, tai čia kažkas iš šios serijos? 🙂
http://atlantis.lego.com/en-us/products/default.aspx#8077
Burgis, 2011-11-28 11:32:42
Iš arčiau: deja, aš kol kas tik susipažinau su užsakymu, o supratimo neturiu, kiek ir kaip pavyks jį realizuoti…
Statybininkas, 2011-11-28 17:38:22
Vaiko noras – šventas NORAS. O juk čia kalbama apie anukėlę, tai juo labiau Jums teks pasistengti išpildyti norus jos. Tik manau, kad nebus pigu 😀 nors ar piniguose laimė? Kaip mšgstate per paskaitas sakyti: TAUPYDAMAS NIEKO NEPASIEKSI.
Rasa, 2011-11-28 20:59:00
Ar reikia išpildyti visus vaikų norus? Kaip manot? Iki kada? Nesvarbu kas ir kiek gali sau leisti ir ar gali visa tai gauti. Man įdomu tik kaip kiti auklėja vaikus 🙂 Ar Kalėdų senelis atneša viską ko jie nori, ar reik mokint ir saiką turėti? Juk jie paaugs, norų daugės ir gali paskui Kalėdų seneliui barzdą nupešti, jei negaus ko nori :))))) Suprantu tėvų ir senelių norą nudžiuginti, tiesiog šiaip, smalsu.
Labai patiko pasakymas:”Laurutei namelio dūmelį…” 🙂
***
Gal kas nors nori kažką padovanoti ir tiems vaikams, kurie, gali būt, nesulauks nei vienos dovanos?
asta, 2011-11-29 10:30:56
Rasa, pritariu pamąstymams apie saiką. Manau, kad pildydami visus vaikų norus tiesiog atimame iš jų galimybę svajoti.. Kūvos brangesnio ar pigesnio plastmasinio šlamšto nesuteikia laukto džiaugsmo, o tik trumpalaikį godulio numalšinimą ir greitą persisotinimą. Kalėdas paverčiam ne dvasingumo švente, o pigaus vartotojiškumo ir masinės kultūros. Svarbiausias čia, neabejotinai, Kalėdų senelio MAIŠAS. Todėl net deklaruojamas “gerumas” ir visokios “vilčių akcijos” tebėra plastmasinis farsas, neužkabinantis širdies.
Kalėdos ausyse jau skamba nebe varpu muzika, o maximos šūkiais ar Jokobs reklamomis.
Ar verta šilumą ir bendravimą bandyti kompensuoti sintetiniais niekučiais? Gal tie niekučiai svarbesni dovanojančiajai pusei, lyg bandymas save apgauti, kad atiduodi viską, ką gali, nors iš tiesų neatiduodi nieko, o tik atimi?
Iš arčiau, 2011-11-29 11:01:19
Visų tikrai nereikia, bet bent kelis labiausiai trokštamus tai tikrai reikėtų. Taip gerumas, šeimos suėjimas visą tai gražu, tradicijos, svarbu ir pan. Suaugusiam. Aš asmeniškai nežinau, kaip sureaguotų mažas vaikas, kuris norėtų kad ir kokios mašinytės su distanciniu, o jam pasiūlytumėte pabendrauti, pasėdėti prie stalo, pasidžiaugti Kalėdų dvasia. Trauma gi vaikui 🙂 Ne apie paauglius, studentus ir kitus vyresniokus čia kalba eina…
Arvydas, 2011-11-29 11:28:13
Dar galima dovaną (arba dovanos dalį) padaryti patiems! Šiais metais savo mažajam vyrukui planuoju padaryti mašinų garažą. Tam panaudosiu jau turimą konstruktorių, kelias faneros atraižas, aliuminį ortakį. Pastebėjau, kad mažylis daug mieliau žaidžia žaidimus, kai dekoracijoms panaudoti visokie seni puodai ir dėžės, nei nauji, blizgantys kinietiški niekučiai. Žinoma, reikia padovanoti ir tai, ko vaikas labiausiai nori bei laukia, tačiau dovanų kiekis niekada neatstos laiko, kurį paskirtume pažaisti kartu!
Beje, praėjusiais metais su žmona, Kalėdų proga, nusprendėme pasidovanoti naują palapinę (žiema – palankus metas tokiems pirkiniams), o mažajam vyrukui netyčia pasakiau, kad Kalėdų Senelis atneš indėnišką namuką. Kaip jis nekantriai laukė Kalėdų Senelio! Ir kaip džiaugėsi Kalėdų rytą! Beje, toks mažmožis virto pramoga visai šeimai – kambaryje pastatėme apatinę palapinės dalį, į vidų sunešėme krūvą patalų bei pagalvių, o palapinę apkarstėme eglutės girliandomis ir žaisliukais. Tris dienas visi stovyklavome savo namuose :)))
Apibendrindamas savo pastabas, manau, kad svarbiausia – surasti balansą! Reikia dovanų, bet jos negali užgošti to, kas iš tiesų svarbu!
asta, 2011-11-29 11:32:48
Bedravimas, tai ne pasėdėjimas prie stalo:)
Kodėl galvojat, kad gerumas ir šeimos suartėjimas ar tradicijos vaikui nesvarbu? Jei viso to nebus vaikystėje, vėliau jau kažin ar bebus reikalinga.. Kas gali atstoti vaikystės namus, kvepiančius su visa šeima kepamais meduoliais, eglutės spyglių kvapą, Kūčių nakties burtus, Кalėdines giesmes, giedamas Kalėdų naktį bažnyčioje ( o ne maximos koridoriuose!) ir visą paslaptingą atmosferą? Taip, žinoma, ir Kalėdų Senelio laukimas. Ir nedrąsiai padeklamuotas eilėraštukas…. Ir dar daug visa ko.
Aš nesakau, kad reikia atimti iš vaikų džiaugsmą, kad nereikia išpildyti svajonių, bet reikalingas balansas, nereikia Kalėdų paversti pirkinių švente.
Ir arčiau, 2011-11-29 11:56:16
O kuom jums, Asta, ta Maksima taip užkliuvo 🙂 Žaislai ar kokioje Žaislų planetoje ar ten, beveik tie patys, o dar ir akcijų būna, taip kad, nereikia jau labai čia peikti. Beje, ar bandėt kada nors mažą 3-4 metų vaiką nusivesti į bažnyčią? Kuom tai baigiasi 🙂 Laksto aplink altorių, keliais šliaužia arba verkia…
Aš nesakau, kad jūs neteisi, bet nebūkim naivūs, negu jums vaikystėje nebuvo įdomiau padaužyt per eglutės žaisliukus, ar patraukyt spyglius, o po to pažaist su lele ar kuom kitu? 🙂 Nemanau, kad mane, jus, ar ką nors kitą traukė iškart prie tradicijų puoselėjimo…
asta, 2011-11-29 12:41:41
Ne maxima užkliuvo – verslas kaip verslas – nei geresnis, nei blogesnis nei visi kiti. Paminėjau ją tiesiog todėl, kad pati ten perku. Ne maxima kalta, kad šventės iš žmonių širdies persikėlė į parduotuvių lentynas. Ji tiesiog tuo naudojaisi. Kai nebemokama džiaugtis, tuštumą bandoma užkamšyti plastmasiniais blizgučiais, laukiant ir nesulaukiant širdyje tikrosios šilumos… Liūdniausia, kad ir vaikams formuojamas supratimas, kad tikrasis džiaugsmas ir švente, tai viso labo kuo daugiau daiktų.
Aš nesiūlau perlenkti lazdos nei į vieną pusę. Ir nesiūlau vaikui vietoje kalėdinio svajonės išsipildymo giesmių bažnyčioje. Tik siūlau pagalvoti, ko mes norim savo artimiesiems ir ką patys labiausiai vertinam iš vaikystės. Kokie prisiminimai labiausiai sušildo. Ar tikrai kasmetinis daiktų sąrašas?
petras, 2011-11-29 13:02:34
joo, aš tai atsimenu iš vaikystės kaip darydavom papuošimus eglutei. labai patikdavo 🙂 o didžiausias kalėdų džiaugsmas man, tai kūčios. nes tik tada gaunu šližikų paskanaut.