Dar citata iš pranešimo spaudai:
„Lietuvos studentų atstovybių sąjunga prieš rinkimus buvo gavusi G.Steponavičių į Švietimo ministro postą iškėlusio Liberalų sąjūdžio atsakymus apie aukštojo mokslo viziją ir numatomus pokyčius. Liberalų sąjūdis numatė, kad kadencijos pabaigoje mokslo ir studijų finansavimui bus pritraukta bent pusantro karto daugiau lėšų nei dabar, vidutinis dėstytojo atlyginimas bus didesnis nei šalies vidutinis atlyginimas, vyks savanoriškas aukštųjų mokyklų jungimasis, pajėgumų konsolidavimas, daugiau kaip pusė pagal reformuotą tvarką baigusių absolventų dirbs pagal išsilavinimą ar tiesiogiai naudos įgytas žinias bei dauguma studentų ir darbdavių teigiamai vertins studijų kokybę. Atsakymuose taip pat minėta paskolų sistemos pertvarka, mokslinių draugijų veiklos skatinimas bei studijų kokybės vertinimo pokyčiai.“
Liberalų sąjūdžio pažadai geri, bet įgyvendinti artimiausiu metu jų nepavyks:
-
Didinti dėstytojų atlyginimus, nesiejant to su dėstytojų amžiumi, darbo kokybe, dėstomais „mokslais“ ir kt. – pinigų išmetimas į balą.
-
„vyks savanoriškas aukštųjų mokyklų jungimasis“ – gal ir vyks, bet vyks taip, kad galėsime tik niršti…
-
Studentai jau dabar išduoda svarbiausią savo tikslą: jūs, valdžia, dėstytojai, turite pasikeisti ir pakeisti, o mes gyvensime kaip gyvenome! Nė žodžio apie tai, kad bent pusė universiteto studentų arba nepasirengę studijoms, arba nė nežada studijuoti.
-
Kol studentai savo rizika neims paskolų studijoms – jokia reforma nevyks!
Atsakymai
Aurelija, 2008-12-12 14:37:28
Buvau banke paskolos (ketinu į Kanadą magistrantūros važiuoti mokytis) – sakė gali duot kokį 20000 tūkst. bet ir tai jai mama arba tėtis paiims. bet čia būtų net ne paskola studijoms, o kaip vartojimo kreditas (ar kažkas panašaus). Man sakė neduos – nes per mažai uždirbu, o be to, kai išvažiuosiu mokytis, gi nedirbsiu.(na niekis ką nors sugalvosiu), bet šiaip paskaičiavau, kad mano mokslai jau atsėjo arti 13 tūkstančių litų (bet verta buvo, nes jaučiuosi puikiai pasiruošus, o ir metai praleisti universitete – neįkainojami). Domėjaus kaip yra Didžiojoje Britanijoje – ten paskolų sistema puikiai sutvarkyta. Galėtų ir pas mus ką panašaus padaryti…
Dievas mato p. Burgi, jai kas duotų – paiimčiau ir palūkanų nebijočiau.
Tiesa atsimenu mūsų mikroekonomikos dėstytojas sakydavo, kad labai verta į knygas investuoti. Pirmam kurse tai nuskambėjo labai groteskišakai, bet manau, kad jis teisus buvo. Kas gi kitas tave gali išmokyti jei ne tu pats, ar ne? Pagalvoji, kad tik tie profesoriai geras knygas rašytų :). Et, užteks galvot, reik eiti spręst kaip čia toliau ir geriau padarius, nes reikia gi pradėti keistis nuo savęs 🙂
Juozas, 2008-12-12 14:47:14
Manau visi vykstantys stoti į užsienį rizikuoja finansiškai labai daug. Bet visgi – ar tai tikrai rizika, jei žinai, kad po studijų visas skolas gražinsi be problemų?
Gerai, kad bent už mokslą aš nemoku (mokausi Edinburgo universitete), tačiau pragyvenimo kainos yra tiesiog didžiulės. Žiūrint pagal Lietuvos kainas, kiek aš išleidžiu vienas, tiek pragyventi galėtų šeima Lietuvoje (su mokesčiais, maistu ir t.t.). Taip ir gyvenam.
Aurelija, 2008-12-12 14:51:10
Juozai: Kiek žinau Škotijoje mokslas nemokamas (užseniečiams)? Ar čia tik gandas? Kaip išvykote? kaip stojote? Pasidalinkit 😉
Juozas, 2008-12-12 15:00:03
Mokslo nemokamo nėra. Mokslą kažkas apmoka, bet jis yra mokamas. 🙂 Visų EU gyventojų mokslą apmoka Škotijos SAAS (http://www.saas.gov.uk/). Kiek girdėjau patiems UK gyventojams ji mokslo neapmoka, tai kažkaip įdomiai… Na bet gerai, kad apmoka mums, Lietuviams, tai 1700 svarų per metus iš kart atkrenta.
Išvykau lėktuvu! O jei rimčiau, tai 12-os klasės pradžioje apsisprendžiau stoti, stoja per UCAS tinklą ir be didesnių problemų gavau kvietimus į visus 5 pasirinktus universitetus. Pasirinkau Edinburgą. Mokaus pirmus metus Computer Science (Lietuvoje tai žinoma kaip informatika) bakalaurui.
Žinoma norint išvažiuoti reikia įtikinti tėvus. Mano atveju tai buvo labiau ne įtikinimas, o klausimo “iš kur gausim pinigų?” atsakymas. Atsakius į jį, problemų nebuvo. Taip pat jau šiandien turiu kvietimą dirbti pagal specialybę vasara. Taigi kitiems metams šis darbams tikriausiai padengs visas sąskaitas. 🙂
Burgis, 2008-12-12 15:20:24
Kadangi tik aš vienas viską žinau, tai jums pasakysiu, kad Juozas puikiai bendradarbiavo su „Kompiuterija“ ir buvo aišku, kad tai aukšto skrydžio žmogus…
Antra, ir Švedijoje mokslas nemokamas, bet tik mūsų šeima žino, kiek visiems kainavo Vaivos studijos Geteborgo universitete… Bet gal jūs žinote geresnę investiciją? Aš – ne!
Trečia, Aurelijai: Lietuva neduos. Bet kitos šalys – duos! Tik rizikuokite…
Aurelija, 2008-12-12 15:40:41
P. Burgi: Va todėl aš ir verkiu čia pas Jus svetainej kiekvieną popietę, kad Lietuva neduoda…Argi ne paradoksas…Gal aš tiesiog kažko nesuprantu 🙂
Klausimai…, 2008-12-12 17:56:02
Taip, mokslas Švedijoje (ir atrodo, Danijoje bei Novegijoje taip pat) nemokamas. Ir tuo galima labai puikiai pasinaudoti.
p. Burgi, ką turite omeny sakydamas, kad daug kainavo studijos Gėteborgo universitete? Ar turite omeny pragyvenimo išlaidas, ar nudirbtą sunkų darbą studijuojant?
darius, 2008-12-13 02:06:00
Na jau Burgi, nesusilaikysiu neparasydamas. Nebe pirmas jusu suktelejimas i studentu puse siame tinklarastyje. (na aisku tai jusu erdve ir galite sakyti ka tik norite, bet visgi..). Norite priversti studentus mokytis, buti motyvuotais.. Galvokite kaip sudominti, kaip reaguoti i pastabas ir atgalini rysi, o paskui jau reikalaukite is studentu pasisventimo.
as baigiau (prisiverciau baigt) bakalauro studijas lietuvoje. (VU MIF jei tiksliau). Deja, kad ir koks buvau motyvuotas pradzioje, kad ir is kokios geros mokyklos aplinkos atejau (tokia viena visiems zinoma gimnazija Panevezyje :)), taciau 4 mokslo metai lietuviskame universitete mane ismoke tik issisukineti nuo pareigos. Galiu drasiai prisipazinti, kad nusirasinejau, issisukinedavau nuo uzduociu ir t.t. del ko? del to, kad susiduriau su pasenusia mokymosi sistema, pasenusiomis priemonemis, nesiskaitymu su studento nuomone (buvo pasakyta eikit patys ir destykit jei nepatinka)… Jau nekalbu apie privaloma paskaitu lankyma (per kurias ketvirtakuriams nurasinejamas paskalio ‘pseudo kodas’ is dirbtinio intelekto knygos (ka lyg ir galetume patys pasiziureti))… Pabandziau paskaiciuoti, per 4 metus paskaitu atmintyje isliko tik 5 destytojai, kurie man kazka dave. Kas liko teko pasiimti paciam.
Aciu dievui uzteko proto istojus i magistra nenueiti i nei viena paskaita 🙂 taigi padariau metu pertrauka, isitraukiau i darba, tada supratau ziniu trukuma, bet tvirtai nusprendziau lietuvoje daugiau niekada.
Siuo metu baigineju magistro studijas Danijoje. Mokslas nemokamas (tiesa pragyvenimo islaidos metams ~25tukst lt). studijos skiriasi kaip diena nuo nakties. orientuota i studenta, isiklausymas, paskutiniu straipsniu ir problemu nagrinejimas. Vadoveliai tik akiraciui plesti, visa kita studiju programa kiekvienam semestrui pritaikoma pagal naujausia, aktualiausia informacija, akcentuojant mokslinius straipsnius. Salygos tiesiog fantastines, grupinis darbas, nuosavi kabinetukai (po 3-4 zmones) kiekvienam studentui universitete. Tiesiog gyvendavom ten spresdami mokslines problemas. Tik ten mane ismoke kaip reikia rasyti mokslini darba (rasiau bakalaurini lietuvoje (ivertintas astuonetu), i kuri dabar baisu net paziureti, nekalbant apie kazkokia isliekamaja verte)… galeciau vardinti ir vardinti. Galiu drasiai teigti, kad per tuos 2 metus ismokau zymiai daugiau nei per 4 metus bakalaure. Ir nereikia man priminti, kad cia tik mano nusiteikimo ir motyvacijos problema. Atvaziavau i Vilniu po mokyklos motyvuotas ir nusiteikes, deja poziuris i studenta, nesiskaitymas su studentu kaip su zmogumi po pirmu metu mano motyvacija isgarino.
Ir pabaigai. Danijoje kiekvieno semestro metu 4 kartus vykdomas kurso ‘evaluation’, kur studentai issako savo pastabas ir pastebejimus apie paskaitas, paskaitu kokybe (juk kas gi geriau nei motyvuotas studentas issakys pastabas). I jas reaguojama, jau kitos paskaitos metu. Turejome netgi atveji kai destytojas buvo pakeistas semestro metu, nes nepateisino studentu vilciu.. Tik esant abipusiam isiklausymui ir supratimui visi pasidaro motyvuoti ir siekia atlikti savo darba kaip imanoma geriau.
Palinkejimas Jums. Imkites veiksmu, keiskites patys, geri studentai reaguos i pokycius su dideliu dziaugsmu, o tie, kuriems nerupes… bala nemate, ne kiekvienam gi aukstasis mokslas butinas. Maziau bumbekime i vienas kito puse, daugiau veikime, Kaledos gi!
(atsiprasau uz klaideles, velus metas jau 🙂 )
GL, 2008-12-13 08:16:55
-> dariui
Is principo sutinku.
Be abejo, ne visur viskas nuostabu – Danija (ar Svedija) yra tikriausiai pavyzdiniai atvejai sia prasme. Sveicarijoje (kad ir mano institute) taip deja nera. Studentai akademines laisves ir lygiavercio dialogo su profesoriais beveik neturi, bet man susidaro ispudis, kad ju (francophones) tokia kultura – paprasciausiai paklusti vyresniam pagal ranga. Pvz. du studentai kurie su manimi atliko bakalauro darba man pasakodavo, kaip jie neretai gauna 4 (maziausias patenkinamas pazymys) be jokio paaiskinimo ir nors labai nelaimingi, bet nieko – susitaiko, neina kovoti ar bent aiskintis (kaip as kartais eidavau gaves ne A+, o A :] ) Kas keisciausia, as jiems sakiau – “tai kodel jus bent nepaklausiat paaiskinimo del pazymio? Dauguma profesoriu (bent musu fakultete) yra gana liberalus ir mielai pades…” ir jie.. “na taip, bet kaip cia dabar mes pas profesoriu eisim trukdyti ir aiskintis…” :]
Idomu, kaip yra Lietuvoj – ar atstumas ir nenorejimas suprasti ir padeti is kai kuriu destytoju puses kartais nera panasaus studentu elgesio rezultatas?…
Burgis, 2008-12-13 08:38:43
Juozai, Dariau, Gediminai, Aurelija – ar aš kada nors “stuktelėjau” tokius kaip Jūs? Ne, ne, ne! Ar aš kada nors teigiau, kad Lietuvoje visi dėstytojai puikūs? Ne! Bet paklausiu labai konkrečiai: ko šį semestrą mano studentams trūksta mano užsiėmimuose? Knygą jiems parašiau, interneto svetainę įsteigiau, laisvę veikti ir klausti suteikiu visišką, nė vieno neprimušiau, kvailiu nepavadinau… O jie ką nuveikė? Nieko! Išskyrus tai, kad visi yra puikūs žmonės… Todėl jiems ir bandau čia atverti akis.
GL, 2008-12-13 09:18:57
Na bent as maniau, kad diskusija cia platesne – daugmaz apie “vidutini statistini” studenta ir destytoja Lietuvoje…
Del studentu motyvacijos – nors kaip kalbejome, yra labai daug veiksniu, bet tai, ka (kaip suprantu) ruosiasi daryti Steponavicius – suteikti nemokama moksla tik daliai geriausiu studentu ir galimybe lengvai gauti paskolas likusiems – turetu bent is dalies isspresti problema. Aisku detales (kaip konkreciai bus nustatomi tie gerai besimokantys ir/ar gerai mokesi mokykloje) labai svarbios.
Siaip pagal grynai ‘reward-based learning’ mastyma, studentai mokysis tik jeigu:
1a) arba bus isitikine konkretaus studijuojamo kurso svarba ateityje (velesniems kursams, darbui, karjerai)
1b) arba bus priversti mokytis gerai, nes kitaip tektu moketi ir imti nemaza paskola
Be to, butina, kad
-
jie sugebetu suprasti tai, ko mokoma (daugelis turi praeities spragu ir/ar yra letesnio mastymo ir tada paskaitos metu nieko nesupranta…)
-
jie nesielgtu impulsyviai (t.y. neatsisakytu ilgalaikiu tikslu – ar tai butu pazymys, ar zinios/issilavinimas) del trumpalaikiu pramogu (gerimu/pasilinksminimu)
Trumpai sakant: mokymosi sekme = [1a)+1b)] * 2) * 3)
Kiekvieno is siu triju kriteriju sekme manau galima nesunkiai nustatyti atlikus anonimines apklausas. Tada pagrindinis klausimas butu – kuris is ju problematiskiausias, ir ka daryti, kad pagerinti…
Raimundas Zabarauskas, 2008-12-14 06:35:39
Iš 2008 m. gruodžio 1 d. KREIPIMOSI DĖL AUKŠTOJO MOKSLO REFORMOS
„Nagrinėjant susidariusios krizės priežastis pripažįstama, kad ją nulėmė ilgus metus vykusi nevaldoma ir ekstensyvi šalies aukštojo mokslo plėtra. Du neigiamiausi jos padariniai yra išpūstas ir neracionaliai išdėstytas aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, tinklas ir šiurkščiai pažeistos universitetuose, kolegijose bei profesinio ugdymo įstaigose besimokančių asmenų skaičiaus proporcijos.“
Burgis, 2008-12-14 22:20:43
Raimundui: ir nieko… Niekas nebus pripažintas kaltu, visi iš visų jėgų stengsis išlaikyti status quo (“planuokime nuo pasiekto” – sovietinis principas), realesnę reformą gali paskatinti nebent krizė arba … revoliucija.
Andrius, 2008-12-15 09:46:33
Daug čia kalbų apie studijas užsieny. Kaip manote jūs: ar tikrai kai kurie lietuviški diplomai yra nieko verti? Ar žmogus, turėdamas ne prestižinio Lietuvos universiteto diplomą rankoje, neturėtų jaustis patenkintas savimi ir išsimokslinęs?
Burgis, 2008-12-15 18:38:15
Andriui: o, ne! Kai kurie (pavyzdžiui, medikų, teisininkų) diplomai net vertesni už įgytus kitose šalyse. Bet šiaip jau turėdamas diplomą žmogus savaime nėra nei išsimokslinęs, nei turi pagrindo džiaugtis – reikia žiūrėti, ar jis tikrai “mokslinosi”…
Andrius, 2008-12-15 23:54:58
Na tarkim aš, turėdamas diplomą, esu savimi patenkintas. Tikrai nesijaučiu savo srities specialistu, bet manau drąsiai galiu sakyti visiems, kad turiu aukštąjį išsilavinimą. Sugebu daugiau ar mažiau sklandžiai išreikšti savo mintis, daugiau ar mažiau taisyklingai jas užrašyti, universitetas praplėtė mano akiratį, įgijau bendrą suvokimą įvairiose srityse. Netgi turėjau galimybę pamatyti, kokios studijos yra užsienyje.
Kita vertus, tikiu, kad yra daug pranašesnių už mane visose srityse, kurie niekad net nesilankė universitete…
darius, 2008-12-16 17:47:08
Andriau: na mane sklandžiai reikšti mintis dar mokykloje išmokė. Mano manymu bendras suvokimas (ar akiratis) įvairiose srityse privalomas kiekvienam žmogui. 🙂 Aš tikėjausi ir vis dar tikiuosi universitete išmokti inžinerijos plačiaja prasme. Kad spręsdamas problemą darbe sugebėčiau įvertinti interneto platybėse ar literatūroje surandamas naujausias tiesas ir jas kūrybiškai pritaikyti 🙂 Vis dar to mokausi.. Vieną dieną išmoksiu 🙂
Andrius, 2008-12-16 20:11:24
Matyt neteko matyt universiteto absolventų, nesugebančių sklandžiai bendrauti su išsilavinusiu žmogumi 🙂 O tokių pilna. Nors vežimu vežk 🙂
Andriau, 2008-12-16 21:20:17
Lietuvos universitetu diplomai puikus. Ar suteiktas zinais galima pirma diena taikyti darbe? – Visiskai NE. Galvojau, kad taikytina tik vadybai, bet pasirodo, kad ir kitoms specialybems. Tarkim neseniai kalbejau su buvusia klasioke – ji baige medicinos universiteta Kaune. Veliau mokesi JAV universitete. Lietuvoje ismoktu ziniu darbe pirma diena negalejo taikyti, bet JAV universitete ji pasiruose darbui pirma diena. Taip, ji zino medicinos istorija, mokslininkus, ir siaip teorijas, bet darbui nebuvo tinkamai pasiruosusi – Kauno universitete neteikiamos “taikomosios” zinios.
Na tarkim matematikos teorijos visur vienodos. Bet destytoju teikiami pavyzdiziai turetu skirtis pagal specialybes. Galbut verta mokytis isvestines naudojant “x” ir “y”, bet jei vietoj abstrakciu kintamuju, finansistams destytojai reiktu pavyzdzius “laikas” ir “palukanos”, ta pavyzdi jau pirma diena galetum taikyti darbe… O jei dar ir pasakytu, kur internete susirasti ta palukanu informacija (namu darbams), tai is viso pasaka. Stai ir skirtumas, bent mano manymu.
more-17108, 2014-06-24 13:30:32
Hi there, yes this article is in fact nice and I have learned lot of things from it
about blogging. thanks.