Tai antras kursas. “Nemokami”.
-
Klauso gražiai.
-
Konspektuoti nori, bet visiškai nemoka. Kada pagaliau kas nors ims moksleivius, studentus mokyti konspektuoti? Aš mokiausi iš V.Lenino raštų, bet kur dabar juos gausi…
-
Pagrindų nėra. Bet gal yra kas nors vietoj jų? Kol kas nepastebėjau, bet juk tie žmonės mokėsi jau trylika metų!
-
Klausti nepratę. Kada baigsis tas socializmas? Kodėl jie vieni kitų drovisi? Juk ne nusirengti prašau, o tik paklausti…
-
Pyksta, kai parodai kažkam konkrečiai, kad būtent jis nemoka. Norėtų “ištirpti” minioje… Kaip “Maksimos” kasininkės? Niekaip negaliu išmokti, kuri iš jų geriausia…
-
Į pasiūlymą nusipirkti knygą žiūri taip, lyg siūlyčiau pinigus išmesti į balą. Kada studentai vėl didžiuosis, kad turi tokią ir tokią knygą (aš girdavausi Bermano, Zaporožec, Danko, Matulionio knygomis…)? Kada bus manoma, kad išlaidos knygoms yra solidi studento išlaidų dalis (taip yra visame pasaulyje…)?
***
Dabar jūs, kolegos studentai, čia paklauskite, supeikite, pasiūlykite…
Atsakymai
Patarėjas, 2009-09-08 22:24:06
Netyčiukais klaidžiojau po interneto platybes ir užklydau į jūsų svetainę. Puslapiukas patiko, komentarai apie studentus taip pat.
Ir akis užkliuvo, pacituosiu jūsų frazę: “6. Į pasiūlymą nusipirkti knygą žiūri taip, lyg siūlyčiau pinigus išmesti į balą. Kada studentai vėl didžiuosis, kad turi tokią ir tokią knygą (aš girdavausi Bermano, Zaporožec, Danko, Matulionio knygomis…)? Kada bus manoma, kad išlaidos knygoms yra solidi studento išlaidų dalis (taip yra visame pasaulyje…)?”
Nemanote jog dabar yra XXI amžius, studentai pavargo į paskaitas nešiotis knygas?
Juk dabar skaitmeninės visuomenės amžius, tai iš tiesų kam pirkti sunkią knygą, ją kaskart neštis į paskaitą? Gal įdėkite savo knyga PDF formatu į šią svetainę.
Juk dabar kiekvienas turi savo kuprinėje nešiojamą kompiuterį, tai jame gali laikyti ir skaitmeninę jūsų knygos versiją.
Mastau taip būtų optimalus variantas studentui taupančiam pinigus.
T, 2009-09-08 22:32:52
kaip ir kiekvienais metais 🙂
Ignas, 2009-09-09 00:43:37
Na nesisveikinsiu, nes siandien tai jau dariau :).
Klausimu bus, tiesiog duokit mums laiko apsiprasti. Studentas linkes ivertinti destytoja, prie jo priprasti. As nezinau, iskur kilo ispudys, kad mes neperkame knygu, as ir mano grupiokai jau tikrai apsisprende pirkti ir jusiske, ir kitas kuriu nerasime bibliotekoje.
Tas tiesa kas nemelas – siandien mes neparodeme didesniu pagrindu, kuriu galbut is musu tikejotes, taciau as isitikines, jog sugebesim isisavint jusu siulomas zinias, o beto, juk mokykla buvo taip senai :). Nelavinamos zinios visad isgaruoja greiciau!
ewal, 2009-09-09 08:32:44
paskaičiau ir atėjo tokia mintis, tarsi apgailestavimas, kad negaliu sugrįžti atgal ir pabūti tarp Jūsų studentų. man kažkodėl atrodo, kad dabar tai jau sugebėčiau pateisinti Jūsų lūkesčius. nors savo laiku sugebėjau pabūti matyt labiausiai netikusiu studentu (studentautoju) iš visų įmanomų. gaila, kad neduodama kito šanso (galima sakyti, kad jis duodamas, bet mano manymu, kažkoks netikras, nepilnavertis – neakivaizdinis ir pan., kada jau turi ne mokytis,o užsidirbti duoną kasdieninę). atrodo, dabar, jau proto turėdamas, ir mokykloje visai kitaip į mokslus žiūrėtum… gal čia man tik atrodo, kad viskas būtų kitaip.
Burgis, 2009-09-09 08:33:13
Patarėjui: knyga nėra vien daiktas. Tai ir simbolis, ir prisiminimai, ir poreikis… Bent dvidešimt metų kalbama, kad spausdintos knygos “mirs”, bet jos nemiršta. Ta sritis dar labiau suklestėtų, jei būtų daugiau rašančių geras knygas, o ne grafomaniškas, kičines, vienkartines…
Knygų nereikia nešiotis į paskaitas – universitetao studentas studijuoja namuose. Auditorijoje jis gauna tik studijų gaires. Deja, kiti vis dar mokykloje, ten mokomasi klasėje, o namuose tik šiek tiek “pašlifuojama”. Išimtis – kai knyga leidžiama naudotis kontrolinio, egzamino metu. Aš leisiu…
hm…, 2009-09-09 08:38:21
Vakar paskaitoje(VU FF) susidūriau su įdomiu dalyku. Kai dėstytojas kone supyko už klausimą, atseit šito turėjom išmokti ankstesniame kurse. Tai buvo tiesiog sąvoka(ortogonalioji koordinačių sistema), kurios mes nė vienas nežinojome, o dėstytojas ja laisvai naudojosi aiškindamas neaišku ką(kaip pagaliau vėliau paaiškėjo, tai buvo koordinačių sistemos transformacija kartu su vektoriumi joje). Taigi, klausimo paklausė vienas iš kurso genijų, t.y. tų žmonių, į kuriuos lygiuojasi tie, kurie nori mokytis. Ir tada dėstytojas supyko, ir likusią dalį paskaitos buvo galima pastebėti, kaip jis kreivai žiūri būtent į anksčiau paminėtą studentą(užkliuvo šypsena ir pan.). Gerai, kad po paskaitos pavyko viską išsiaiškinti.
Na, o konspektavimo pamokėlės iš Jūsų tikrai norėčiau.
Marius, 2009-09-09 08:46:07
dėl 2 punkto – išties trūksta tokio dalyko kaip “konspektavimas – praktika ir teorija”
Burgis, 2009-09-09 09:11:46
Pokštas: mokytis niekada nevėlu… Todėl neskubėkite pradėti. :-)))
Marius, 2009-09-09 09:16:49
turiu kitą pokštą: ką išmoksi ant pečių nenešiosi.
kaip rodo patirtis tikrai nenešioji, nugrūdi kažkur į sandėliuką, o kai prireikia, sunku ką ir be surasti.
Susimastes, 2009-09-09 09:19:45
Visada galvojau, kad nėra tokių dėstytojų, kurie sugebėtų sudominti visą auditoriją ir ji tikrai klausytųsi nenuleisdama galvų. Pasirodo klydau =)… Taip pat man labai patinka, kad Burgis aiškina naudodamas paprastus ir daugumai suprantamus pavyzdžius. Jis niekada neieško žodžio kišenėje, ir kaip skant, manau sugebėtų “suvaryti” ne vieną “bazarą” įvaldžiusį studentą. Tik man labai įdomu koks šis dėstytojas bus, kai reikės rašyti pažymius…???!!!! Ar toks pat geranoriškas ir šmaikštus, ar parašyti dsešimt iš eilės penketų jam bus vienas juokas??!! Na, pagyvensim pamatysim =)
Burgis, 2009-09-09 10:09:05
Susimasciusiam: pažymiai? Kokie pažymiai? Kokiais pažymiais V. Uspaskichas baigė Plechanovo akdemiją? Kam tai rūpi? Baigė žmogus – ir gerai! Jei jums reikės tik pažymio – paprašykite, nesivaržykite… 🙂
AŠ, 2009-09-09 10:10:53
Buvau parašęs “storą” knygą (38 psl.) “Mokomės mokytis” apie konspektavimą. Ten aprašomi konspektavimo pagrindai.
Andrius, 2009-09-09 10:11:53
Aš kažkada, nusipirkęs knygą, paprašiau jos autoriaus – dėstytojo pasirašyti joje. Gal tai tuštybių tuštybė, bet man buvo smagu. Gal ir kitiems tai gali būt viena iš priežasčių, kodėl verta pirkti knygą (nors etiketas įrašą knygoje berods laiko prasto tono ženklu).
Burgis, 2009-09-09 10:22:56
Gerai, pasirašysiu savo niekam tikusioje knygoje…
Susimastes, 2009-09-09 11:06:36
O man rodos, kad pažymiai atspindi tai ką mokinys ar studentas moka, kokiame gebejimų lygyje jis yra.
Aurelija, 2009-09-09 11:14:57
Knygos LAAABAII brangios pripažinkite…
mama R, 2009-09-09 12:05:39
Studentams. Knygoje “menas mokytis nepavargstant” yra įdomiu metodų kaip palengvinti mokymąsi. Na, matematikai mokytis jie nelabai tinkami, bet kitais galima naudotis ir šiaip, kasdieniniame gyvenime.
Burgis, 2009-09-09 12:15:49
Susimasciusiam: o šiaip, be pažymio, to lygio nežinote? Manęs paklauskite…
Aurelijai: mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs; gera knyga yra LAAAAABAI gera investicija!
nv, 2009-09-09 12:19:02
Knygos su autorių autografais yra neįkainuojamos.Jos kaip vynas, kuris sendamos įgyja didesnę vertę. Knygos dar labiau svaigina nei vynas,nešdamos mus į prisiminimų sengirių glūdumas.
Susimastes, 2009-09-09 12:41:48
Tai pogalais, kam tie pažymiai tada reikalingi?!
petras, 2009-09-09 12:48:13
Kad paskirstyti aitų, kas mokės už mokslą kas ne 😛
sonata, 2009-09-09 13:42:43
o aš kaip visada ne temą: Petriukas klausia mokytojos: “Ar baudžiama už tai, ko nepadarei?”. “Ne, Petriuk, ne…” Petriukas: ” Taij…sitaaa, mokytoja, emmm… nepadariau namų darbų”.
Mindaugas Ž, 2009-09-09 13:43:23
Daugmaž sutinku su ponu Bronislovu dėl visų išsakytų pastabų, išskyrus konspektavimą. Aš esu giliai įsitikinęs, kad konspektavimas yra visiškas nesusipratimas.
Na atsakykite man, kuriam galui žmogus einantis į paskaitas privalo konspektuoti? Juk jei yra kažkokia teorija, ji privalo būti išdėstyta knygoje. Jei yra kažkokia teorija, kurią žino vien tik dėstytojas, tai jis arba apsišaukėlis (nes niekas net nesiėmė tos teorijos išleisti) arba super-genijus (nes knygos dar nespėta parašyti).
Jei knygoje teorijos per daug, užtenka pasižymėti tai, kas (ne)aktualu. Kam studentus versti visą dieną rašyti? Juk ne rašyti Universitetas moko.
Dar daugiau, rašant “atsijungia” ausys ir studentas nebegirdi kas yra sakoma, tuo būdu prarasdamas aibę reikalingos informacijos. Ypatingai tai pastebėjau per aukštosios matematikos ar fizikos paskaitas, kai vien _stebint_ (nerašant) vos užtenka smegenų sekti, kas vyksta lentoje.
Jei reikia santraukos, tai negi taip jau sunku dėstytojui pateikti skaidres ir jomis remiantis paaiškinti? Negi pats dėstytojas mato prasmę kaskart tą patį rašyti ant lentos, metai iš metų? Juk užteks vieną kartą pasidaryti geras skaidres ir jos tarnaus ištisoms studentų kartoms.
Ačiū Dievui, KTU IF jau net ir daugiau kaip prieš dešimtį metų buvo dėstytojų, kurie tai suprato ir kurso pradžioje pateikdavo nuorodas į paskaitų skaidres.
Mano išsakytos mintys, žinoma, labiau liečia teorijos paskaitas, o ne praktikos.
Aurelija, 2009-09-09 13:51:03
Et. Bet valgyti norisi dar Laaaaaaabbbiaaaauuu!!!! 😀 😀 😀
Aurelija, 2009-09-09 13:52:19
Nepykit kad skalambiju, bet vis dar kaupiu litus 165 litus kainuojančiai knygai 🙂 Nespėsiu šiaip ar taip jos nusipirkt iki egzamino, teks naudotis skaityklos…Žiauru!
AŠ, 2009-09-09 14:44:33
Mindaugui Ž.
Na atsakykite man, kuriam galui žmogus einantis į paskaitas privalo konspektuoti? Juk jei yra kažkokia teorija, ji privalo būti išdėstyta knygoje.
Klausimas:
kam eiti į paskaitas, jei viskas parašyta knygoje?
Paskaitai ir išlaikai, t.y. užsiregistruoji semestro pradžioje, o per sesiją išsilaikai.
Juk užteks vieną kartą pasidaryti geras skaidres ir jos tarnaus ištisoms studentų kartoms.
Su informatikais prieš porą metų padariau eksperimentą. Visą paskaitą rodžiau multikus-skaidres. Pabaigoje paklausiau iš paskaitos temos. Gavau varganus atsakymus. Kai palyginau su konspektuota paskaita, tai tuo atveju atsakymai pakankamai geri.
Žinoma dėstytojai už naudojimą skaidrių paskaitoje, bet tik tam tikrai jos daliai. Ir čia nereikia skiesti bei girtis apie KTU IF . Kiek metų dėstau, tai tik keliose auditorijose galima rodyti skaidres Power Pointu.
O mes gi technologijos universitetas, tai VISOS auditorijos turėtų būti paruoštos skaidrėms rodyti. Bet deja….
Burgis, 2009-09-09 14:54:08
Knygos, skaidrės, žiniatiklio puslapiai yra JŲ, o konspektas yra TAVO. Tai ir yra principinis skirtumas, konspekto požymis. Nuo to ir pradėčiau kalbą apie konspektavimą: TAVO konspektas tiks tik TAU. Kas liepia visą laiką rašyti, viską užsirašyti? Jokiu būdu to nereikia daryti! Užsiėmimo metu tu MOKAISI KURDAMAS konspektą. Mokaisi sparčiau nei klausydamas ar žiūrėdamas, nes įjungi visų rūšių mąstymą ir motorines funkcijas.
sonata, 2009-09-09 15:04:43
Aš: na gal skaidrės skaidrėm nelygu. Magistrantūroje lankiau dėstytojos Banytės paskaitas Marketingo katedroje. Nors tai visai nesusiję su mano specialybe ir darbu, skaidrėse rodytą medžiagą atsimenu ir po dviejų metų:)
mama R, 2009-09-09 15:26:17
Vieni žmonės daugiau išmoksta klausydami, kiti matydami, treti rašydami. Bet didžiausias proc. medžiagos įsisavinama kai veikia visos trys funkcijos. Beje, lengviausia išmokstame tai, ką suprantame. Prisimenu dėstytojo žodžius “tam studentui, kuris vakare peržvelgia tos dienos konspektus, reiktų pastatyti paminklą”.
Studijų laikais laiko mokytis labai trūko (darbas, 2 vaikai, namų ruoša). Dalyko medžiagą skaitydavau du kartus: I-išskirdavau žymekliu kas yra svarbiausia, II- į diktafoną įrašydavau tai. O paskui kasete visur su manimi (mašinoje, virtuvėje, lovoje prieš miegą). Deja tai netinka matematikai. O istorijai net plakatą buvau pasigaminusi ir rytą pradėdavau su visą Lietuvos kunigaikščių dinastija.
Dėl konspektų: tai nebūtinai pilni stori sąsiuviniai. Visada pasižymėdavau kur galima rasti tai, ką dėsto.
Mindaugas Ž, 2009-09-09 16:04:00
Klausimas: kam eiti į paskaitas, jei viskas parašyta knygoje?
Atsakymas klausimu į klausimą: tai jei žmogus nueis į paskaitą ir viską kaip diktofonas užsirašys, tai ar jis dėl to daugiau išmoks?
Tiesiog atsakymas: daugelio seminarų (tame tarpe ir mokamų) medžiaga skaidrėse yra prieinama laisvai, o “hand-outai” dalinami dar prieš paskaitą. Tad kodėl žmonės ten veržiasi ir netgi moka pinigus?
Ogi todėl, kad jokia knyga neatstos gyvo bendravimo. Juk kiekvienam žmogui iškyla skirtingi klausimai, ir jei dėstytojui iš tikro rūpės ne “išdėstyti kursą”, bet tai, kad studentai kuo daugiau įsisavintų, jis pasistengs į visus klausimus ir abejones atsakyti.
Pabaigai – tragikomiška scena iš KMU. Artimas man žmogus teigė, kad šiame universitete paskaitų skaidrių (kai kurie) dėstytojai studentams neplatina, tačiau per paskaitas skaidres naudoja ir reikalauja viską konspektuoti. Tuos, kurie įsigudrina atsinešti fotoaparatus – baudžia. Todėl studentai pasislėpę fotografuoja mobiliaisiais telefonais…
Mindaugas Ž, 2009-09-09 16:06:47
Pamiršau pridurti – jei dėstytojas nesugeba pasakyti nė žodžio daugiau nei parašyta knygoje, tai iš tikro į tokias paskaitas eiti neverta. Kam gaišti laiką?
petras, 2009-09-09 17:28:33
teisybę kalba mindaugas 😀 aš ir neidavau pas tokius dėstytojus į paskaitas, kurie arba perskaito kas parašyta knygoj arba jų konspekte žodis žodin ir nieko daugiau neaiškina. o ir pilnoj auditorijoj neklausinėsi gi vienas pats kas dvi minutes 🙂
sonata, 2009-09-09 21:45:55
paantrinsiu Mindaugui Ž: savo laiku ne aukštojoj, o dar vidurinėj nugvelbėm iš matematikos mokytojo jo “rudąją išminites knygutę”. Savaitę laiko 9-11 klasėms pamokų nebuvo – mokytojas nežinojo ką ir kaip dėstyti:/ Taip, mes buvom žiaurūs, bet jei jau mokai algebros ir analizės pradmenų, galima kažkaip išmokt, kuo skiriasi integralas nuo diferencialo ir be stebuklingosios knygutės:/
Dainora, 2009-09-09 22:20:31
sonatai
Na jau, netikiu, kad “savaitę pamokų nebuvo”. O jūs ne žiaurūs buvot, o paprasčiausi vagys.
sonata, 2009-09-09 22:28:59
Dainorai: na iš tiesų nebuvo pamokų savaitę (turiu omeny to žmogaus dėstomas pamokas). Galima traktuot kaip nori, tegul ir vagys, bet dėstant dalyką turi bent menką supratimą turėt apie jį. Beje, istorijai jau kelis kartus suėjęs senaties terminas. Esu gyvenime turėjus labai baisių sitacijų, bet naktiniais košmarais grįžta tik viena – “matematikos kontrolinis”. Nes nei mokytojas, nei mokiniai neturėjo žalio supratimo apie matematiką. Čia šį kart į temą, apie tai, kai pedagogas nesugeba pasakyt daugiau nei parašyta knygoje.
Vainius, 2009-09-09 22:45:43
Nei žiaurūs, nei vagys, o kieti vaikai 🙂
Andrius, 2009-09-10 09:00:10
Gal tai ir gali būti tiesa. Bet kaip tuomet tas mokytojas tikrindavo kontrolinius darbus ir namų darbus jei teorijos be užrašų nežinojo?
petras, 2009-09-10 09:08:31
nešdavo savo kolegai 🙂 aišku poto turėdavo atsiskaityt už paslaugas.
sonata, 2009-09-10 09:13:13
Andriui: tai turbūt tikėjimo paslaptis:) Per pamoką klausti būdavo blogas tonas – klausimus užrašydavom raštu ant lapuko, į kuriuos būdavo atsakoma per kitą pamoką. Ir vis iš rudos išminties knygutės:)) Dabar linksma prsimint, o prieš 25 metus nebuvo labai juokinga:)
mama R, 2009-09-10 11:26:21
Turiu kelis konspektus sandėliukyje, kurių neišmečiau pabaigusi studijas. Vienas konspektas yra kaip gerai apsitrynęs juodrascio blonknotas. Daugumoje nuobodžių paskaitų nesitikėjau, kad reikės turėti padorų sąsiuvinį. Teturėjau tik blonknotėlį plėšomais lapais. Namuose neperrašiau ir sekančiose paskaitose žymėjausi ten pat, nes nenorėjau, kad pasimestų pirmosios paskaitos užrašai. Dėstytoja Valiuškevičiūtė dirbo nuostabiai. Pagarba jai. Tyrimo metodologiją aš pilnai supratau dėl jos naudojamų gausybės praktiškų pavyzdžių. Varčiau tyrimo metodologijos knygas, bet kaip išlaikyti tyrime ašį, tik iš konspektų žinau.
petras, 2009-09-10 13:53:42
o aš ir prisiminiau vieną dėstytoją, kuriam kartais sunkiai sekdavosi uždavinius spręst. Kai jam neišeidavo išspręst uždavinio, jis jį persirašydavo ir namuose išspręsdavo. kitą dieną jau mum parodydavo kaip spręst reik. ir aš tokius jo “užsikirtimus” pasižymėdavau sąsiuviny,tai daba jame pilna tokių pažymėjimų. bet kas keisčiausia, kad man patiko jo paskaitos, nes jis labai suprantamai paaiškindavo viską, nebuvo pasikėlęs ir mokėdavo sudomint ir tos jo nesekmės nesumenkino pagarbos jam 🙂
Dainora, 2009-09-10 14:34:08
Ak, kokie mes reiklūs dėstytojui (juk jis ne Viešpats dievas), ir kokie atlaidūs sau. Aš dabar pati “neuniversitetinės aukštosios” dėstytoja. Tik nežinau, ar ilgai ja būsiu – studentų požiūris į mokslą pribaigia.
nv, 2009-09-10 15:17:44
Dainorai:abejingumas,paviršutiniškumas,kaip rūdys graužia mūsų jaunimo ir mūsų ateitį.Gyvenimas šia diena-lyg greitas maistas,kai skrandį apgauni, o naudos jokios, greičiau žala vis didėjančiu viršsvoriu.
Mūsų karta,išgyvenusi santvarkų ,,lūžio”laikotarpį, gal per jautriai reaguoja į šiuolaikinio jaunimo vertybių (mūsų supratimu) koroziją.
Vienok,linkiu JUMS sveikatos, kantrybės,vilties ir pasitikėjimo,
,,ravint piktžolėtą” viendienę MŪSŲ VISŲ jaunają kartą.
Andrius, 2009-09-10 15:59:21
Gerbiamas KTU dėstytojas dr. St. Žebrauskas mėgdavo (gal ir dabar tebemėgsta) sakyti: “Kvailų klausimų nebūna. būna tik kvaili atsakymai”.
neziniukas_K_, 2009-09-10 22:07:53
Man patiko Jūsų pasakymas dėstytojau, jog niekas nieko neklausia. Kai man buvo Jūsų paskaitos, aš kelis kartus ėjau klaust, bet Jūs iš manęs tik išsijuokėt ir tiek, taip kad netaisyklingai suformuluota 4 tezė manyčiau…
Burgis, 2009-09-10 23:03:01
neziniukui: bet Jūs dabar galite uždirbti: pateikite čia viešai, kaip aš iš Jūsų “išsijuokiau”, ir jei lankytojai pripažins, kad tai tikrai “išsijuokimas” – duosiu Jums 100 litų.
O aš manau, kad kaip tik tokie kaip Jūs ir užkerta kelią kitiems ko nors išmokti…
mama R, 2009-09-11 13:22:20
Situacija kai galima klausti, bet niekas neklausia (gal prisibijo) vadinu “žaiskime demokratiją”. Labai žinomas šis žaidimas, jau moku jį žaisti. Beje, geriau neklausti visai, nei klausti bukai. Problema – klausiantysis nesupranta jog klausia “ne į temą”. Galima bandyti apginti klausiantį sakydami, kad tolerancijos (pvz. mažiau žinančiajam) tūkumas proviancialumo požymis. Oponuojant tam vėl pritaikysiu posakį: lašas po lašo ir akmenį (kantrybę) pratąšo. Galima iškelti hipotezę, kad klausiamojo reakcija į klausiančiojo kvailą klausimą proporcinga klausiamojo tolerancijai (reiktų sukonkretinti)/klausiamojo amžiui.
🙂
Andrius, 2009-09-11 13:54:48
Jei pirmas (ar vienas iš pirmųjų) žmogaus klausimų perpildo kantrybės taurę, tai kaltas ne lašas, o taurė.
Burgis, 2009-09-11 15:04:55
Andriui: labai gerai pasakyta…
GZ, 2009-09-18 00:39:28
Andriau, ką dėstė dr. Žebrauskas ?
bavaras, 2009-09-18 12:17:01
kokia ten ta mistika su policija kur buvo iskviesta i auditorija, del nusirasinejimo? Vagys- vagys. Mentai net juokiasi, klausia ir vel jis kviecia- mes nevaziuosim.
Burgis, 2009-09-18 12:33:12
bavarui: na, aš policijos dar nekviečiau – pats susitvarkau. Bet kad nusirašinėjantys yra vagys – visada perspėju. Matote, Dekaloge nėra kito tinkamo “straipsnio”, tik “7. Nevok”. Žinoma, galima taikyti “10. Negeisk svetimo turto”, bet penktasis tikslesnis. Menkesni įstaymai manęs nedomina, jie nuolat keičiami…