Kai gyvenimas apkarsta, sulėtėja, išblunka – sugrįžk į Sorrento… Apsistok pas gyvenimo mačiusią moterį, valgyk tešloje apkeptus cukinijų žiedus, parymok po prinokusių vynuogių kekėm. Nei tu pasiimsi tų kalnų, tos saulės, tų vynuogių, nei tu išgersi daug iš jų pagaminto vyno, bet pajusi, kad pasaulyje nesi niekas, kad ir tau priklauso tas grožis, tas gėris. Keista, kad tau niekas nieko nepavydi ir tu niekam nieko nepavydi. Keista, kad, pajusdamas amžinybės gėrį, mažiau bijai šio trumpo gyvenimo laikinumo…
Ačiū, V.!
Atsakymai
Andrius, 2008-10-24 12:56:20
Visiškai ne į temą, bet ar tiesa?
Burgis, 2008-10-24 14:23:23
Andriui: tiesa; mano atsakymas iš ktug.lt:
Taip, “Kompiuterijos” nuo naujųjų metų tokiems kaip Delfius nebeleisime. Priežastys paprastos: 1) mes neisime paskui skaitytoją, žurnalą leidome, kol skaitytojas ėjo su mumis; 2) mes nesilenksime reklamos davėjams, žurnalą leidome, kol jie ieškojo mūsų; 3) daug kas persikėlė į virtualiąją erdvę – ir mes norime…
Svarbiausia – mes mėgstame dirbti tik gerus, prasmingus darbus. Jeigu tokiems kaip Delfius atrodo, kad rezultatas nėra geras – tai kam dirbti? “Popierinę” leidybą galbūt pratęsime tiems, kuriems patiksime ir kurie mums patiks.
Ačiū visiems bendrakeleiviams!
B.B.
Egidijus, 2008-10-24 23:11:10
Man asmeniškai irgi labai gaila, jog nebebus tokio gero žurnalo. Vienintelis žurnalas, kuriam dar nepagailėdavau pinigų, nes daugiau tai nieko gero iš kitų, jokio įdomumo.
Andrius, 2008-10-25 09:03:07
Aš, pvz., net akyse niekad nesu matęs to žurnalo. Bet čia jau interesų reikalas. Tarkim aš su malonumu skaitau ir prenumeruoju žurnalus apie fotografiją. Tik norėjau pasiteirauti, kad per vienas tas “Delfius” ir kaip čia jis susijęs su “Kompiuterija”?
Burgis, 2008-10-25 09:15:06
Ačiū, Egidijau!
Andriui: nežinau, kas tas “Delfius”, bet žinau, kad tai žmogus, kuriam labai smagu kam nors iš pasalų (anonimiškai) įgelti…
Grįžkime į Sorentą…
man aktualu, 2008-10-25 22:58:50
Šiandien lankiau su mama artimųjų amžinojo poilsio vietas. Važiavom į pačią Lietuvos šiaurę. Nyksta lietuvos kaimai. Kaip mama sako, greit karves matysim tik raudonojoje knygoje. Liūdnai nuteikė nunykę malūnai, senos medinės trobelės galu į gatvę tuščiais aklais langiukais. Kaime pasirodo viena kita sena senučiukė, grėbianti paskutinius nukritusius lapus. Kur dabar Lietuva? Tik Vilniuje, Kaune, Airijoje. Taip gaila tų senučių, kurių, galbūt, niekas nebelanko. Vaikai sostinėje, anūkai užsienyje. Nebėra to giminės tęstinumo. Ir mes, praradę didmiesčiuose tą dvasios ramybę, tokie vieniši… Vis skubam, bėgam. Reikalai, reikalai, o artimam žmogui neturim laiko pasakyti gerą žodį…
Rasa, 2008-10-25 22:59:18
Tai dabar taip ir nežinau, ar čia V. taip gražiai rašė, ar ponas Burgis beveik rašytoju patapo… 🙂 Nuotraukos, matau, tai mokytojos V.
Net užsigalvojau apie tuos cukinijų žiedus. Mėgstu arbatą su rožių pumpurais, kai kurie patiekalai puošiami gėlėmis, bet kad kepama tokie žiedai?!! Sužavėjo… 🙂
Eilinį kartą su liūdesiu pagalvojau, kad dar vis neatradau laiko perskaityti “Ateik ir pasilik”. Bet pasistengsiu, jei tik gausiu dar nusipirkti 🙂
V., 2008-10-25 23:11:18
Rasai. Čia poną Burgį įkvėpė mano itališkos nuotraukos, užtat “beveik rašytojas”! Va, ką gali Italijos grožis!
“Ateik ir pasilik” dar tikrai gausite, nors ir nebe visuose knygynuose.238 puslapyje rasite ir p.Burgio citatą apie meilę, jis man leido nenurodyti autorystės, todėl ten sakoma “kaip pasakė vienas poetas…”, nes negi rašysi “kaip pasakė vienas matematikas…”, kaip atrodys!
Bet dar galite palaukti vasario – kovo, turėtų pasirodyti antra tos pačios knygos dalis “Visada su tavimi”. Tai ten bus ir apie cukinijų žiedus. Perskaitysite abi iš karto.
V., 2008-10-25 23:23:52
Ir dar Rasai. Dabar reklamuosiuos 🙂
Dar galite perskaityti romaną “Vasara eina per greitai”, kuriame, anot B.B., geriausia yra pavadinimas… Pavadinimas ir man pačiai patinka, nes tai – tiesa.
Dar vienam kitam knygyne yra užsilikę…
Rasa, 2008-10-25 23:38:14
V:
…Jei tik ji būtų jo žmona, dabar lauktų namuose su iškeptu jo taip mėgstamu varškės apkepu. Arba bulviniais blynais. Arba obuolių pyragu. Ir vynu. Arba tiesiog lauktų žinodama, jog sulauks- devintą, dešimtą o gal ir pirmą nakties. Bet sulauktų…
Grotų tyli muzika. Vakaras būtų tik jųdviejų. Naktis būtų tik jųdviejų. Atsigautų sielelė… Ir ryt vėl būtų galima gyventi toliau.
Jei bent kada sugrįžtų, galėtų matyti jį- dirbantį, miegantį… Juk užtektų tik jį matyti ir žinoti, kuo jis gyvena. Galėtų paruošti jam arbatos…
Čia iš “Vasara eina per greitai” 🙂 Nusipirkau ją, jau seniai, kai tik išėjo, tada ir perskaičiau 🙂
Rasa, 2008-10-26 00:00:17
Blemba šeštadienis, ryt laisva, tai naktinėju… 🙂 Net užsigalvojau apie ktug mokytojus. Be mokytojos V. (direktorius nesiskaičiuoja :))) vis tik labiausiai man patinkantys dar buvo ponai Narkevičius ir Naujokaitis. Perduokit kas nors jiems nuoširdžiausius linkėjimus ar ką… Aišku, jie manęs nepažįsta, bet vistiek. Nerealūs, su nuostabiu jumoro jausmu, labai simpatiški išvaizda, charakteriu ir visokiausi… 🙂 Ir labai taktiški… Dabar net prisiminiau, kaip vienas jų apibūdino kai ką: ” Na, ji(s) man atrodo labai neblogai moka mano dėstomą dalyką, labai neblogai gaudosi… Tik va retoookai pamokose matau… Jei tankiau matyčiau, tai daugiau galėčiau ką nors pasakyt…” :))))
V., 2008-10-26 00:15:42
Oi, net susijaudinau !… Pasijutau tokia nuoga ir tokia atsakinga – kažkas skaito ir net cituoja!
Negi šita vieta Rasai patiko labiausiai?…
V., 2008-10-26 00:19:42
Rasai, kuri vis tiek “naktinėja”… Nepamirškite laikrodžio persukti šiąnakt. Naktis pailgės…
Rasa, 2008-10-26 01:28:33
V.: Ne, nevisai šita vieta labiausiai patiko :), daug kitų gražių yra, tiesiog dabar užkliuvo šita 🙂 Kas patiko daugiausia, nesakysiu, nes tada jau aš būsiu “nuoga” :)))
Tiesiog pirmai vėl pagalvojau apie tai, kaip gera tiesiog būti, jei mylimas žmogus šalia. Tiesiog patylėti, apsikabinti, prisiglausti ir pabūti…
Atrodo taip paprasta ir vis dėlto tai tokia prabanga… Ne visiems galima… 🙂
V., 2008-10-26 16:55:36
Rasai.
Būtent. Prabanga. Ir tokia prabanga, kurios net nesuvoki ją turėdamas.
Neprisistatantysis, 2008-11-01 00:43:09
Manau, kad gerbiamasis “Kompiuterijos” redaktorius ir visi į ją rašiusieji atliko didelį darbą — padėjo Lietuvos žmonėms prisijaukinti tą egzotišką ir mistišką padarą — kompiuterį.
Šiek tiek liūdna, bet … kartu ir džiugu — gerb.B.B. turės daugiau laiko daryti kitus gerus darbus. Bet aš linkėčiau atsirasiantį laisvą laiką skirti sau ir šeimai. Tai pati prasmingiausia investicija!
man aktualu, 2008-11-01 01:53:50
Pritariu Neprisistatančiąjam. Šeima yra didžiausia verybė. Aš viską investuoju į šeimą. Kas padės nelaimėje? Šeima. Su kuo dalinsies džiaugsmu? Pirmiausia su šeima. Draugai, jei jų turi, jei jie tikri padės, bet pasiteisins, kad turi savų problemų, kad patiems rūpesčių iki kaklo. O šeima atras laiko viskam, net jei jo ir neturės. Man gaila tų žmonių, kurie neturi savo šeimos ( iš savo praktikos). Nėra kas paduoda vandens susirgus, nėra, kas paguodžia bėdoje. Laimėje visada atsiras draugų, kurie norės pasišildyti šlovės spinduliuose. O bėdoje?