Sugrįžo mūsų jaunoji šeima iš Japonijos į Stokholmą. Įspūdžių – galybė!
***
Prieš pat metų pabaigą mus aplankė du broliai – Ridas ir Raidas. Vienas iš Vokietijos, kitas iš Šveicarijos. Abu labai mokyti! Abu labai savarankiški gyvenime. Abu teisingas profesijas pasirinkę.
Gimnazijoje aš nebuvau išmokęs jų atskirti. Ir nereikia. Abu jie – pasauliui lobis. Aukšti, stiprūs, gražūs, protingi, geri…
Padovanojo man knygą „12 Rules for Life“ (Jordan. B. Peterson). Prisakė perskaityti ir parašyti savo gyvenimo taisyklių knygą. Pagalvosiu… Dar nepradėjau tos knygos skaityti, bet vieną savo knygos tezę jau žinau ir jums vis kartoju: gyvenk teisingai – nepasigailėsi!
***
Kai tik leidžia prižiūrėti jauniausią anūkėlį Mindaugą, mudu grįžtame į savo metus, kai buvome jauni seneliai. Gėris sugrįžti!
***
Bet ne tik grįžtame. Vis dar gana greitai judame pirmyn. Ir jums to linkiu!
Atsakymai
skaitytojas, 2019-01-07 15:59:28
B.Burgiui: gal galite įvardinti, kokios tos teisingos profesijos? Ačiū.
Rasa, 2019-01-07 16:40:14
“Gyvenk teisingai – nepasigailėsi!”,- sakot. Teisingas pasakymas 🙂
Bet va teisingai pagal ką? 🙂 Labai daug žmonių jaučiasi gyvenantys visiškai teisingai. Visiškai. O kai iš šono pažiūri- nei šis nei tas ten ta jų teisybė 🙂
***
Anūkėliai- gėris. Čia tai irgi teisybė.
Mūsų mažoji žiūrinėja per youtube žaislų pristatymus ir vis klausia: “močiute, kai tu užsidirbsi daug daug pinigų, ar tu man nupirksi tokį žaisliuką?”. “Nematau reikalo”,- sakau. “Tai tu akinius užsidėk”,- visai rimtai man pataria mažoji ☺
Burgis, 2019-01-07 19:48:18
skaitytojui: vienas brolis – statybų inžinerijos žinovas, kitas brolis – energetikos inžinerijos žinovas. Čia parašiau supaprastintai, nes jie plataus profilio ir kartu labai konkrečių dalykų specialistai, atlikę praktikas žymiose pasaulio firmose.
Virginija, 2019-01-07 23:35:27
Visada reikia prisiminti Petro Vileišio žodžius:”Specialybę reikia turėti tokią, kad turėtum duonos, o paskui domėkis, kuo nori…”
Kitaip:
Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.
Henrikas Radauskas
Juozas P., 2019-01-08 00:31:43
…”gyvenk teisingai – nepasigailėsi!”
Geras patarimas, kaip ir toks- “Skaityk TIK geriausias knygas”
Bėda – tik perskaitęs sužinai. Ir – nugyvenęs. Deja.
Ir tai- ne visada.
Lietuvis, 2019-01-08 01:43:11
Labai džiaugiuosi, kad užsienyje gyvenantiems Ridui ir Raidui sekasi, kad jie atliko praktikas žymiose pasaulio firmose. Dar labiau nudžiugčiau jei pasakytumėte, kad šie broliai ir Tėvynės nepamiršo bei ją myli konkrečiais, apčiuopiamais darbais, o ne tik Lietuvos garsinimu.
Burgis, 2019-01-08 11:56:14
Teisingai gyventi? Neaišku kaip? Nevok, nemeluok, neišduok, dirbk, mylėk. Viskas! Visiškai viskas!
Pakeleivis, 2019-01-08 13:42:07
“Tikrąją laimę sudaro tik tarnystė žmonėms, gyvenimas santarvėje su gamta, mūsų vidinės išminties ir neribotų proto galimybių suvokimas” (Budistų išmintis)
Rasa, 2019-01-08 13:59:01
Burgiui: Taip, tam tikra prasme viskas labai paprasta ☺
Bet pažiūrėjus kitu kampu būna visaip. Kartais neišduodamas kito, išduodi save- savo jausmus, poreikius, savo gyvenimą… Ir kaip tada “išgauti” tą “teisybę”? ☺
Burgis, 2019-01-08 15:02:47
Rasai: sprendimą duoda širdis ir protas. Bet turi nebūti minkštakūnis.
Juozas P., 2019-01-08 15:56:31
“Neaišku kaip? ”
– Pagal Dekalogą. Pagal Komunizmo statytojo kodeksą. Pagal Sąžinę (ji tikrai švari tik pas tuos, kurie ja nesinaudoja)
Reikia gyventi būtent taip, kaip parašėte, p.Burgi. Tai elementaru.
Deja, taip pragyvenus tenka gailėtis apgailėtinais rezultatais. Toks jau tas pasaulis.
Ir- nepaisant to – reikia gyventi būtent taip.
Dalius, 2019-01-09 13:45:27
O tai jo klausyti, Bronislovai? Proto ir širdies? Ar abiejų? O jei “jų” nuomonės skiriasi?
petras, 2019-01-09 16:24:57
Daliau, tai čia jau asmenybės susidvejinimas. gydyti galit mėgint, kol liks viena nuomonė.
Burgis, 2019-01-09 23:13:35
Daliui: „Jų“ nuomonės beveik visada skiriasi! Tai – gyvenimas. Jis yra kova. Ir toje kovoje jūs esate trečias. Visa savo esybe – fizine ir dvasine. Savo prigimtimi, istorija. Toje kovoje teks ne kartą pralaimėti. Išmokite tas pamokas. Bet vis tiek, vis tiek sakau: visada, visada klausykite IR proto, IR širdies.
Senelė, 2019-01-09 23:43:21
Parašęs “grįžtame į savo metus, kai buvome jauni seneliai” netikėtai pribloškėte ir paskatinote susimąstyti. Dabar esu jauna senelė. Iki šiol kažkaip nepagalvodavau, kad seneliai būna jauni, ir būna seni, nors tai yra akivaizdu, logiška, dėsninga.
Dalius, 2019-01-10 00:31:09
Bronislovai, kuris nusveria to ir klausyti?
Burgis, 2019-01-10 10:30:12
Daliui: taip. Bet prisiminti, kad tai gali būti klaida…
Giedrius, 2019-01-13 13:16:39
Įdomi filosofinė dilema. Jeigu galiu pasirinkti ko klausyti: savo proto arba širdies, reiškia nesu nei viena, nei kita. Taip pat neasocijuočiau savęs ir su patiriamais jausmais. Juk būna, kad ir patirdamas kokius nors jausmus, pvz. – baimę, vis tiek pasielgi drąsiai. Yra tokia sąvoka – sąmonė, bet ji, nors ir labai sunkiai bei ilgai, bet vis tik yra kintantis dalykas, kuris vėl gi dažnu atveju negali būti etalonu…
Tai KAS AŠ ESU? Niekada nemėginote paieškoti atsakymų į šį klausimą?
Burgis, 2019-01-13 14:30:00
Giedriui: ar nebijote, kad, beieškant atsakymo į klausimą „Kas aš esu?“, gyvenimas praeis ir atsakymas bus – niekas?
Giedrius, 2019-01-13 16:08:16
Burgiui: Nustojau bijoti 🙂 Labai jau tai destruktyvus užsiėmimas. Žymiai įdomiau sužinoti kaip bus, jeigu baimėms nepasiduosiu. Dažniausiai pasirodo, kad ne tik nieko blogo nenutinka, bet įvyksta daug puikių ir svarbiausia – maloniai netikėtų dalykų…
Be to, jau vien tik atsakymo paieškos suteikia gyvenimui tam tikrą prasmę. Galų gale, nematau didelės prasmės kopti karjeros laiptais bet kokioje pasaulio įmonėje, kaupti turtus, kasmet važinėti atostogauti į Maljorką, Turkiją, Ispaniją ar Afriką. Manęs tai nemotyvuoja. Lygiai taip pat aukšto posto užėmimą, išdavus vidines vertybes, laikyčiau visiškai niekiniu rezultatu.
Tai bet kokiu atveju, nelabai ką turiu prarasti 🙂 O atrasti šansas vis tiek yra!
Rasa, 2019-01-13 16:29:24
Burgiui: ☺ Bet gal būt po “niekas” ateitų ir “viskas”? ☺ Argi tarp jų didelis skirtumas? O po to gal dar koks atsakymas ateitų…
Giedriui: o aš tai keliaučiau ir keliaučiau jei galėčiau ☺ Ne ilsėtis. Gerti į save Pasaulį- spalvingą, gyvą, nuostabų, margą… O sako Balyje mėnulis kabo kitaip. Kaip laivelis. O kažkur dainuoja banginiai. O Madagaskare gyvena lemūrai! O… ☺Ir dar žmonės… Kokie jie visur įvairūs ir gražūs! Žinai, paskutinėj kelionėj man staiga atėjo tokia mintis, kad gaila tik vieno- aš nesuspėju pilnai sugert to grožio. Nes per greit einama. Tu spėji tik prisiliesti, bet nesuspėji sugerti. Būtų tobula keliauti vienai. Arba su tais, kurie mato panašiai.
Na va, nuo “nieko” užsisvajojau. O tupiu namie su nesibaigiančiais remontais ir kitais rūpestukais. Ir ko gero šiemet niekur neišvažiuosiu. Bet nieko tokio. Ir pas mus labai gražu. Jei imi matyti tai, į ką žiūri ☺
Giedrius, 2019-01-13 23:24:00
Rasai: Grožis yra gerai. Grožis išgelbės pasaulį. Juo esame nepasotinami, kad ir kiek begertume… O dar A. de Sent Egziuperi yra pasakęs, kad “Tikrasis grožis yra nematomas”. Tai matyt turi būti kažkas daugiau nei tik išoriniai grožio atributai, kažkas neišmatuojamo ir nesuskaitmeninamo, ką vos vos gali apčiuopti ir ką gali tik gamta arba žmogus…
Šiandien kaip tik bendravau su dviem skulptoriais, kurie sakė, jog jie dar yra iš tos kartos, kurie viską lipdė ir lipdo savo rankomis, o dabar jau vis dažniau tam pasitelkiamas kompiuteris. Paspėliojo, kad po 20-30 metų skulptorių ko gero nebereikės. Tik ką mes tada turėsime: meną ar instaliacijas?
Rasa, 2019-01-14 23:40:05
Giedriui: grožis… Neperseniausiai galvojau apie tai, kas yra gražu. Kas yra idealu, o kas tobula.
—
Tikriausiai ir mes visi norim būti gražūs. Tiek, kiek pajėgiam iš savęs „išspausti“. Kartais. Moterys turbūt ypač 🙂 Taigi kartais tokiomis ir pabūnam. Gana gražiomis. Gal. Kartais tiesiog taip pažaidžiam. O kartais kažkas įsijaučia ir jau net ima bijoti būti negražia, netobula, senstančia ir t.t.
Bet va kada mes išties gražesnės, tikresnės ir tobulesnės? Manau tada, kai būnam visai kasdienės. Norėčiau, kad mane pažintų (mylėtų? ☺ ) ne šventišką. O tą, kuri būna murzina ir susivėlus. Tą, kuriai kažką skauda. Tą, kurios krūtinė gražiai „stovi“ tik tada, kai ji keturpėsčia valo grindis 🙂 Tą, kuri būna pikta (nors pikta aš beveik nebūnu) ar liūdna. Tą, kuri banguojant nuotaikoms verkia arba juokiasi. Arba daro tai vienu metu…
Galbūt perfekcionistai nepritars, bet man „tobulas“ ir „idealus“ nėra sinonimai. Tobulumas… Jis toks gražiai paprastas. Visi patys tobuliausi dalykai žemėje yra paprasti ir kasdieniški. Ir be galo gražūs. Žemės sauja byranti tarp pirštų. Duonos riekė ant stalo. Rasa spindinti ant žolės. Debesys. Žmogaus akys, kurios žiūri į tave su tikru rūpesčiu. Arba tos, kuriose gali paskęsti… Šypsena. Puodelis kavos. Spalvoti rudeniniai lapai. Snaigė ant delno. Žemuogės ant smilgos. Ir mes. Visi. Tada, kai išties būnam savimi, o ne tik „atrodom“. Tokie ne idealūs, bet netobulai tobuli…
☺
Petras, 2019-01-15 19:50:31
Gal kas padėsit nusimanantis matematikoj tikimybių teorijose. Turiu kelis klausimus.
Kokia tikimybė, kad metant centą tris kartus, bent kartą iškris herbas. Kokia tikimybė, kad metant centą penkis kartus, nei karto neiškris herbas.
Kokia tikimybė, kad metant tris skirtingus centus, skirtingose vietose, skirtingu metu (vnž nesusiję centai visiškai) iškris herbas ?
Petras, 2019-01-15 19:54:52
Ir dar klausimas, kiek minimaliai kartų reikia mesti centą, kad tikrai iškristų herbas ? Ar čia tokio bajerio matematiškai neįmanoma paskaičiuoti ?
Burgis, 2019-01-15 20:13:12
Petrui: tikimybė, kad metant centą tris kartus bent kartą atsivers herbas yra 1-(1/2)^3=7/8. Kad iš penkių metimų nė karto neatsivers herbas – (1/2)^5=1/32. Kad tikrai atsiverstų herbas garantijos nėra, net ir metus monetą begalybę kartų…
Petras, 2019-01-15 20:27:37
O tikimybė, kai metami skirtingi centai (nesusiję tarpusavyje), ta pati ?
O jei tas pats centas metamas ir du kart iškrenta skaičius, tai tikimybė, kad trečią kartą iškris herbas yra
1/2 ar didesnė ?
LEVUTĖ, 2019-01-15 22:57:35
O kokia tikimybė kad naujas Švietimo mimistras Monkevicius atves švietimą į šviesų rytojų?
Man tai nesvarbu, nes neturiu ne vaiku ne anuku, ale tep idomu.
Burgis, 2019-01-16 10:51:23
Petrui: gali dešimt kartų atsiversti herbas, bet tikimybė vienuoliktą kartą atsiversti herbui vis tiek bus 1/2… O centas nuo cento nesiskiria.
Burgis, 2019-01-16 10:52:47
Levutei: švietimo į šviesų rytojų ministras negali atvesti. Gali atvesti Lietuvos žmonės ir Lietuvos valdžia. Bet nei žmonės, nei valdžia dabar nepasiruošę tam…
petras, 2019-01-16 11:28:20
Dėkui labai už atsakymus.
skaitytojas, 2019-01-16 22:14:08
Dieną naktį žiniasklaidoje kalama :”šiame pasaulyje svarbiausia- pinigai”… Protas pritaria, bet širdis toliau daro klaidas…
vilkas pilkas, 2019-01-16 22:15:14
Petrai, o jei taip nuo matematikos per plauką pasislinktumėm link tikimybės surasti tobulybę/save/”teisingą” pasirinkimą, reikėtų kiek patikslinti autoriaus teiginį: “Kad tikrai atsiverstų herbas garantijos nėra, net ir metus monetą begalybę kartų”. Pabandom taisyti į “begalybę minus vienas kartų”, nes begalybės metimų atveju rezultato taip ir nesužinosim (gal gravitacijos reiškinys išnyks, gal skirtingi tikimybių įvykiai “susilies” į singuliarumą). Taip galima ir numirt neatsakius į svarbiausią klausimą (atsivertė herbas ar ne?). Smagiausia, kad “centas” turi savybę retkarčiais nukristi ant briaunos – maždaug kas šešis tūkstančius metimų (visai panašiai kaip tikimybiniai “netikėtumai” realiam gyvenime).