Ką jūs darytumėte, jei vidury dienos gatvėje prie jūsų prieitų žmogus, ištrauktų jūsų piniginę ir lėtai nueitų? Ko gero, pradėtumėte šaukti, rėkti, kviesti policiją, net jei piniginėje būtų tik dešimt litų.
*
O kaip jūs elgiatės dabar? Bankininkai „suka“ savo verslą, semia pinigus kibirais ir staiga… stop! Jie patys arba valstybė sako – tas verslas jau nuostolingas, gal net bankrutuoja. Ir tada valstybė sako mums visiems – teks padengti patirtus nuostolius. Na, kelis šimtus milijonų litų…
*
Palaukite, tai ir aš patyriau nuostolių?! Bet juk aš nedalyvavau tame versle! Aš negavau nė grašio nei iš banko, nei iš valstybės tuo metu, kai tas bankininkas maudėsi piniguose. Kur mano kaltė, kad dabar verčiate mane mokėti?! Kodėl tie visi bankininkai ir jų verslo prižiūrėtojai nesėdi kalėjimuose? Nusišovė tik vienas, paskubėjo… Matyt, buvo daug skaitęs, kad šimtus metų taip elgdavosi nevykėliai bankininkai, pirkliai, dvarininkai, kuriems garbė būdavo svarbesnė už gyvybę.
*
Aš žinau atsakymą, kodėl mes turime mokėti už godžius nevykėlius. Mano kaltė, mūsų kaltė yra abejingumas, kai niekšai ėmė ir ima valdžią: paštą, telegrafą, tiltus, bankus, Seimą, Vyriausybę… (čia pagal Leniną). Mes leidome savanaudžiams bukagalviams veidmainiams kurti valstybę taip, kad ji atsidurtų prie pražūties bedugnės. Prie gėdos stulpo. Dabar tos valstybės piliečiai balsuoja kojomis. Dabar tos valstybės piliečiai sutrikę dairosi nebematydami, iš ko mokytis, sąžiningumo, doros, orumo.
*
Kodėl tada, kai valstybė kūrėsi, aš pats nebuvau matomas, nebuvau girdimas? Todėl, kad prieš tai buvau aktyvus komjaunuolis. Todėl, kad ne vienas „patriotas“ tai tėškė man tiesiai į veidą. Todėl, kad tada „patriotai“ kryžium gulė rėkdami, kaip nesavanaudiškai sukurs teisingą valstybę. Aš privalėjau laukti…
*
Bet dabar mes neturime atsitraukti! Dabar mūsų svarbiausias uždavinys – mokyti ir auklėti tuos, kuriuos dar galime išmokyti ir išauklėti. Dabar mes, vyresnieji, vaizdžiai tariant turime susideginti ant aukuro, kurio ugnyje gims kitokia Lietuva.
*
Vakar ir šįryt el. paštu ir telefonu kūriau kitokią Lietuvą, ardamas vieną švietimo vagą. Sunku man, „jau pajėgos mažinas…“, bet ariu, ariu…
Atsakymai
Burgis, 2013-02-14 10:44:04
Reitingams…
Elena Tervidytė, 2013-02-14 13:13:38
Pritariu.
Saulius, 2013-02-14 13:25:17
Pritariu. Ypač fertilizacios misijai.
petras, 2013-02-14 14:06:49
tokia sistema (toks žmonių susitarimas) įsisuko ir pakeist ją kitokia, labai sudėtinga. kaip ir pakeist žmogaus prigimtį. tačiau visada galima pvz. gyvent miško glūdumoj, iš valstybės nieko neimt ir nieko neduot. tada ir bankai ir valstybė jūsų neapiplėš. bet retas žmogus taip gyvena.
o beje santvarka tokia pati ir visose kitose vakarų šalyse.
Mykolas, 2013-02-14 14:16:57
o jei tokia situacija – sugalvoju savo verslą: pvz bandeles kepti, pasiimu paskolą. Bet, deja, nepasiseka. Skolos didėja, tuomet bankrotas ir tada visi reikalauja iš manęs pinigų, o aš jų neturiu… Ką tokiu atveju daryti?
Burgis, 2013-02-14 14:57:40
Mykolui: be garantijų Jums paskolos neduos nei bankas, nei draugai. O jei duos, tai patys žiopli ir nukentės. O Jūs turite patirti skaudų smūgį, jei ko nors imsitės ir nesugebėsite. Kitaip jūs vėl ko nors neapgalvotai imsitės…
NiekurNeiva, 2013-02-14 19:42:19
Mokėti reiks ne už visus “godžius nevykėlius”:
…
12 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai
Draudimo įmokos nemokamos:
- banko administracijos vadovams, banko filialų vadovams, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos nariams; …; asmenims, atliekantiems nepriklausomą banko auditą; šiame punkte nurodytų asmenų vaikams, įvaikiams, sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems sugyventiniams, tėvams ir įtėviams;
…
Žiauru, tiek SNORO, tiek ŪKIO BANKO filialų vadovams (? Tauragės , Marijampolės, Utenos, Alytaus, kitų rajonų ir t.t.) iš tikrųjų pritaikyta 12 str. 1 d. 3p. nuostata, įskaitant vadovų pensininkus tėvelius, kuriems vaikai galvojo, kad daro gera….
Regina D., 2013-02-15 07:13:01
Viskas tiesa. Deja… O Lietuva ir toliau balsuoja kojomis. Iš mano buvusių auklėtinių tik koks ketvertas kartais šmėžuoja Lietuvoje. Kolegų mokytojų vaikai beveik visi užsienyje. O ką daryti likusiems? Kaip tam arkliui Dobilui iš Orvelo “Gyvulių ūkio” rėkti, kad dirbsim dar daugiau? Net kai veža į skerdyklą??? Nematau nė mažiausios išeities! Viskas, ką bedarytume, vis tiek penės valdžios “kiaules” ir jos “šunis” (čia irgi pagal Orvelą).
Andrius, 2013-02-15 08:15:30
Ar galima išmokti neklystant?
Kirke, 2013-02-15 10:11:18
Mes mokate todėl, kad yra indėlių draudimo įstatymas. Jis reiškia, kad jei bankas, kuriame mes laikote pinigus, bankrutuotų, mes juos irgi atgautumėte, kaip ir tie žmonės, kurie apsižioplino su Ūkiu. Taip pat, kaip mes mokate draudimui, nors patiems gal net per visą gyvenimą neįvyks draudiminių įvykių. Mokame už saugumą.
Burgis, 2013-02-15 10:47:51
Kirke: aš suprantu, kad mokame pagal įstatymą, bet ne apie tai rašau! Aš rašau apie tai, kodėl joks įstatymas manęs negina nuo bukagalvių neišmanėlių žioplų vagių bankininkų?! Kodėl šioks toks pašlemėkas gali pasimaudyti piniguose ir po to man pasakyti – tu užsimokėk.
Arvydas R., 2013-02-15 11:06:50
O iš kur įmonėje “Indėlių ir investicijų draudimas” kasoje atsiranda pinigai, įvykus draudiminiam įvykiui? Vyriausybė skolinasi ar reikiamas kiekis tiesiog atspausdinamas, taip didinant ir taip nemažą infliaciją?
petras, 2013-02-15 12:37:34
Akivaizdu, kad dabartinė visuomenė be bankų tiesiog negalėtų egzistuoti. ir žinoma atsiranda žmonių, kurie tuo pasinaudoja. net ir nedorais būdais 🙂 bet jie turi būti labai sumanūs, įtakingi ir t.t. ir t.t.. juk retai pinigų pardavinėtojai sėdi kalėjime kartu su paprastais neišmaniais nusikaltėliais. bet tie bankai toli gražu ne tik lietuvių problema.
Kirke, 2013-02-15 13:00:37
p. Burgi, matyt ne tap supratau Jūsų mintį. O gal Jūs turite nuomonę, ką su tais žiopliais bankininkais daryti?
Aš turiu kažkokį jautrumą pasisakymams a la “valdžia bloga ir viskas yra labai labai blogai”. Žinau, kad Jūs turite galią (save) stumti link geriau makrolygiu, tik ar tikrai visą laiką reikia taip labai piktintis viskuom?
Per jauna esu, kad tiksliai žinočiau, kaip ten buvo su “Sekunde” ir kitais bankais, bet gal kartais šį kartą geriau? Gal yra kuo pasidžiaugti? (čia klausimas, o ne teiginys).
Bet kokiu atevju, vis tiek gerbsiu Jūsų nuomonę, net ir tokią piktą.
Burgis, 2013-02-15 14:55:16
Kirke: ačiū, Jūs parašėte labai gražų komentarą, tai pasistengsiu kuo tiksliau atsakyti.
*
Taip, bankininkystėje ir valstybėje yra daugybė dalykų, kurie mane džiugina! Aš prieš trisdešimt metų nė sapne negalėjau susapnuoti, kad su ta pačia banko kortele Lietuvoje iš bankomato pasiimsiu litų, o Stokholme – kronų. Kiek tik noriu pasiimsiu! Jau nekalbu apie tai, kad mes į tą Stokholmą nuskrendame vos ne dažniau , nei nuvažiuojame į Vilnių.
*
Vasario 16-osios proga reikėtų vardyti daugybę mūsų šalies privalumų, jų yra! Bet grįžtu prie bankų. Kokie žiopliai ir/arba sukčiai, ir/arba kyšininkai kadaise leido veikti „Sekundės“, LAIB bankams? Kur dabar tie, kurie leido? Nenubausti!
Todėl istorija kartojasi. Na, pagalvokite, kas būtų, jei bet kuris bukagalvis, žioplys ir godus vagis sugalvotų už pinigus operuoti mano širdį?! Kas jam leistų! O banką įsteigti, pinigus pasiglemžti leidžia! Lietuvos valstybinis bankas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė leidžia. Juk yra galinga bankų priežiūros sistema, tai kaip ji prižiūri, jei niekšeliai „bankininkauja“.
*
Bankininkystė yra verslas. Ne taip seniai užsiiminėjau knygų leidybos verslu. Ar valstybė rūpinosi, kiek aš galiu užsidirbti? Ne. Ar valstybė prižiūrėjo mano verslą? Ne. Bet kai aš nebegalėjau „išsiversti“, valstybė irgi manimi visai nesirūpino. Mano problemos! Tai kodėl bankininkystės versle kitaip? Todėl, kad ten gali nukentėti indėlininkai. Tai tegu valstybė iš anksto pasirūpina, kad, bankui žlungant, indėlininkai nenukentėtų – banko, bet ne valstybės, mūsų visų sąskaita! Tai taip paprasta…
Kodėl nepasirūpina? Todėl – žr. komentarą apie „Sekundės“ banką. Kažkam iš tų, kurie turėtų pasirūpinti, bankai labai padeda nepasirūpinti.
qwerty, 2013-02-18 21:43:26
Pritariu Burgiui. Turi būti sistema, kad banko bankroto atveju bent didesnė dalis indėlilių būtų grąžinama iš pačio bankrutuojančio banko lėšų.Formų gali būti įvairių: draudimas, atidėjimai, etc. Taip, gal tai ir pabrangins bankų paslaugas tačiau reikia realiai pažiūrėti kiek konkrečiai. Gal ne tiek ir daug. Dabar gi, bankroto atveju visu 100 procentų indėlius kompensuoja visi kiti, tik ne bankas. Neskaidri, todėl neaiški ir indėlių draudimo sistema, klausimas yra toks, kodėl banko bankroto atveju valstybinė indėlių draudimo bendrovė pinigus ima iš bendro katilo, kodėl iš bankų draudimo įmokų (jei tokios yra) nesuformuojamas pakankamas išmokų fondas. Vieni klausimai…