Šventės artėja! Pasikartokime…

Šiandien buvo laiminga diena – gavau trejetą pamokų! Kažkaip „užkliuvo“ tema apie dovanas, apie šventes. Jau daug kartų apie tai esu kalbėjęs, rašęs, bet iš gimnazistų veidų perskaičiau, kad šis tas jiems buvo naujiena. Tai gal verta pakartoti?

*

  1. Geriausia moksleivio (ir ne tik…) dovana mamai, tėčiui, šeimos nariams yra pažadas. Būtent – pažadas! Nes dovanoti reikia tai, ko iš tavęs laukiama, tikimasi. Nes dovanoti reikia tai, ką tik tu, vienintelis pasaulyje, gali padovanoti. Nes dovanoti reikia taip, kad ir pats pajustum dovanos vertę, svorį. Manau, kad mama, gavusi sūnaus dovaną „Mamyte, aš niekada nerūkysiu!“, bus labai laiminga. Manau, kad tėvai, gavę dukros pažadą „Tėveliai, aš tik po vedybų…“, pajus palaimą, ramybę. Gali būti mažesnės dovanos: visada stengsiuos nevėluoti; aš jums nemeluosiu (galima pridurti – bent mėnesį… :-))); nuo šiol šiukšlių maišus į konteinerį išnešiu aš…

Žinoma, padovanoto pažado reikia laikytis! Taip, lyg jis būtų iškaltas akmenyje. Artimi žmonės nenusipelno išdavystės.

*

  1. Šventėms nereikia daug maisto, gėrimų, įmantrių patiekalų. Šventėms reikia grožio! Gražiai sutvarkyti kambariai. Labai pasipuošę šeimos nariai. Pati geriausia staltiesė. Patys geriausi indai. Tik jau ne popierinės servetėlės! Žvakės. Eglutės, žaisliukai. Mažiausiai dvylika valandų iki sėdant prie stalo negalima susipykti, susibarti! Dovanėlės, sveikinimai turi būti kuo gražiau įpakuoti! Nesvarbu, kad po to pakuotę išmesime, suplėšysime – taip reikia.

*

  1. Kaip rašyti sveikinimus? Šiandien nusipirkau naują rašiklį, kuris rašo taip, kad atrodo parašyta juodu rašalu. Taip, tik taip reikia rašyti! Jokio sveikinimo negalima rašyti mėlynai rašančiu tušinuku! Jokio sveikinimo negalima spausdinti! (Išimtis – bendrovių, organizacijų sveikinimai. Apie tokius sveikinimus čia nerašysiu.) Vokas turi būti baltas, vokai su paveikslėliais yra vaikams… Vietoj atviruko panaudokite ideliai balto popieriaus stačiakampį be jokių paveikslėlių – gavėjui patiks, pamatysite…

Artimiems žmonėms negalima siųsti vienodų sveikinimų! Šiemet negalima siųsti pernykščių ir užpernykščių sveikinimų – šiemet viskas jau kitaip, metai kiti! Labai svarbu, ką užrašysite ant voko, kaip kreipsitės į artimą žmogų.

***

Ne, visko nesurašysiu… Baigsiu svarbiausia taisykle: sveikinti reikia ne rankomis, ne žodžiais, sveikinti reikia širdimi.

Atsakymai

Burgis, 2012-12-17 20:38:09

Pritarsite?…

Slapukas, 2012-12-17 20:48:13

O ar „tik po vestuvių“ – gerai?

Matas, 2012-12-17 20:53:52

Iš esmės viskam nuoširdžiai pritariu, bet ar nemanote, kad jei jau sveikiname širdimi, tai toks apribojimas, kaip tušinuko spalva, nėra reikalingas? 🙂 Gražiausiai atrodys sveikinimas, kuriame matysime kūrybą, įdėtą meilę ir dėkingumą, nesvarbu, kokiu būdu jis bus parašytas (arba nupieštas), argi ne?

Burgis, 2012-12-17 22:49:48

Slapukui: toks pažadas tikrai puikus, jei jį duotų moksleivė, jaunesniųjų kursų studentė. Kaip jis užtikrintų ramybę tėvams, kurie jaudinasi, kad pradžia būtų teisinga, graži, patikima… Bet pažadas gali būti terminuotas… 🙂

Burgis, 2012-12-17 22:50:47

Matui: tai aš ir sakau, kad rašantis širdimi pats supras skirtumą ir norės rašyti juodu rašalu…

Vladas, 2012-12-17 23:32:17

Buvimas geriau už tūkstantį pažadų.

Sūnus, tėtis, senelis:))

Rasa, 2012-12-18 00:30:59

Tik pagalvojau eidama miegot, o kiek tų žmonių aplink, kurių pažadais dar būtų galima tikėti?.. Ar reikia pažadais tikėti? Ar galima kažką žadėti, jei nežinai ar pajėgsi ištesėti, nežinai ar nepersigalvosi? Gal būt pažadėti galima tik stengtis kažką daryti? Nežinau… Kodėl priesaikos ir pažadai virsta tuščiais žodžiais, kada jie prarado vertę žmonėms? Jie dažnai taip lengvai dalinami ir taip lengvai pamirštami… 🙂

Aš tai nelabai norėčiau dovanų pažadų, manau. Jau geriau vienas tikras kavos puodelis su saldainuku į lovą… Nes su tais pažadais paskui visokių piktumų gali gautis iš abiejų pusių :))))))) Vienas gali nepajėgt laikytis, kitas gali imt reikalaut… 🙂

Filo, 2012-12-18 00:45:31

“„Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.

Arvydas, 2012-12-18 08:50:07

…jei neatiduodi žmonėms savęs-neduodi jiems nieko…Sutinku su Rasa-saldainukas ir kava geriau ( ypač ,kai jie patiekiami tiesiai į lovytę).Prajuokino tie “piktumai iš abiejų pusių”-geras moteriškas jumoras-švelni ironija.Na ir su Filu tenka nenoromis sutikti-negi ginčysies su tais “protėviais”-toks jau gyvenimas ,kaip sako “varliaėdžiai”-tikrai nežinai -ką rytoj valgysi,o gal jau valgys tave…( kažkodėl tie žydų protėviai nuteikia niūriai).O kol kas-“mūsų dienos-kaip šventė…”-pagalvojau-juk jeigu yra tie “protėviai”-kodėl negalėtų būti ir “promamos”-gal jų palinkėjimai būtų šiltesni….ir saldesni ,kaip tas saldainukas su kava..(promamos-mėgsta saldumynus).

TT, 2012-12-18 09:02:40

Rasa, pažadų pajėgia laikytis tie, kurie save pažįsta ir moka save valdyti 🙂 Kiek esu patyręs, niekaip kitaip ir neišmoksi, kaip tik stengdamasis ir pasižadėdamas, vis iš naujo pasiryždamas. Net nesėkmės veda į sėkmę, kai iš jų pasimokai ir nepasiduodi nusivylimui. O kad nesigautų piktumų – reikia įvertinti ne tik rezultatą, bet ir žmogaus įdėtas pastangas. Kai pažįsti kitą ir žinai, kad kažkas jam iš principo sunku, bet jis pasiryžo ir bent kurį laiką to laikės – negali nesidžiaugti.

Labai gerai įsidėmėjau šio pamąstymo žodžius: “Dovanoti reikia tai, ką tik tu, vienintelis pasaulyje, gali padovanoti”. Visiška tiesa.

Rasa, 2012-12-18 09:32:32

Arvydui: Yra ir “promamos” 🙂 Bet ne saldžios jos, ne saldžios… 🙂 Jos klauso švilpiančių vėjų, žaidžia kaulais ir akmenimis, jos šoka mintyse laukinius šokius ir mėgsta bėgioti su vilkais… Tik pamatyti jas sunku, nes dažnas apsigauna, jos moka slėptis, jos turi daug pavidalų… Ir kalba jos tik su tais, kas jas girdi. Jos vis dar gyvena tarp mūsų, vis dar moka… Daugelį dalykų moka…

Tik dažnas žiūrėdamas, kaip tokia promama maišo virtuvėje puodą su cepelinais TAU, nemato, kad ji tuo pačiu bėgioja su vilkais ar skraido su žuvėdromis… 😀 Ar užkalba tavo maistą 😉

sonata, 2012-12-18 10:49:21

Rasa kaip visad – geros nuotaikos ugnikalnis. Taip ir pamačiau, kaip mano verdami spagečiai prakalbo itališkai ” ti amo”, o Catalina padažas švelniai sukuždėjo “je t`aim”, gi išsivertus į lietuvių kalbą – “Tave myliu, bet labai noriu valgyt. Kada bus?” 😉

Arvydas, 2012-12-18 12:20:52

matom ,matom,Rasele ,galite tuo neabejot-mes ,jus raganėles (ir Dideles Raganas )-pažįstam -juk esam -medžiotojai,bet…raganos ,kaip ir medžiotojai,turi”praeiti testą”- ir čia skraidymas su šluota-pats lengviausias uždavinys.Ragana turi mokėti kerėti (man labai patinka šis žodis -kerėti).Galima pradėti ir nuo lengvesnio varianto -apžavėti (raganos naudoja apžavus).Kaip ten bebūtų -mūsų raganos,nenusileidžia geriausiems Meksikos indėnių pavyzdžiams (bet ,aišku ,patirtmi -reikia dalintis).Aūūūūū-Aūūūūūū ūūūūū…Sėkmingo kerėjimo ir apžavėjimo….Laukinė moteris -poeto svajonė….

Arvydas, 2012-12-18 12:45:36

…o poetas medžioja žodį…

Rasa, 2012-12-18 13:06:10

Arvydui: 🙂 na kad jau nukrypom į lankas truputį, tai galim ir pasvarstyt truputį. Tu viską truputį maišai 🙂 Raganos būna geros ir blogos, o laukinės moterys- išmintingos 🙂 Jose telpa daugiau negu turi raganos 🙂 Bet kerėti yra smagu. Mano manymu. O dėl apžavų… Tai pernelyg primityvu, apžavėti vyrą kuriam laikui nėra sunku. Todėl net normalių moterų tai nedomina. Tikros moterys žavios pačios iš savęs, nuolat, net jei sėdi parietus kojas ant sofos su pilna galva suktukų :), jos neturi jokio poreikio nieko apžavėti, tai jaunų ir dar bandančių savo jėgas arba nesubrendusių pokštai 🙂 Mat dirbtiniai apžavai anksčiau ar vėliau baigiasi :))) Kam eikvoti tam jėgas? Na nebent norisi pažaisti. Vyrai- medžiotojai sakai? :))))))))))) Na, kaip ir sakoma taip, bet… sakyk, bet tai kokie jie medžiotojai, jei dauguma patys kimba ant “apžavų” kabliukų, kaip kokie kilbukai ant pirmo pasitaikiusio masalo :)))))))

Ne taip daug tų medžiotojų, vertų tikro grobio 🙂

Arvydas, 2012-12-18 13:33:27

Rasa-aš į apžavus žiūriu daug plačiau,daug plačiau…apžavėti galima vėją,upę per dangų plaukiantį debesėlį-primityvų vyrą galima sugundyti (bet neapžavėti).Aš kažkaip negirdėjau apie geras raganas… raganos yra raganos-nepasakysi ar jos “geros” ar “blogos” (juk jos pačios ir yra “atskaitos centras”).Kas dėl vyrų -jie moka maskuotis-iškart ir nepasakysi,kas medžiotojas ,o kas tik….

Arvydas, 2012-12-18 13:39:37

Beje-tikri medžiotojai ,niekada nemedžioja moterų….šis “grobis” jiems netinka

Rasa, 2012-12-18 14:07:22

Na tuo žmonės ir įdomūs, kad jie visi viską mato savaip 🙂 Ir priima savaip. Vieniems raganos tik raganos ir viskas, nei geros nei blogos, kitiems jų išvis nėra 🙂 Vieni laukia Kalėdų senelio ir Kalėdinių stebuklų, jais tiki (kaip pav. aš), o kitiems švenčių nėra, tik masinė psichozė matosi 🙂

Arvydai, o ką medžioja tikri medžiotojai? Ir kodėl? 🙂 Kažko smalsu pasidarė, koks tavo požiūris į tai 🙂

Arvydas, 2012-12-18 18:16:26

tikri medžiotojai ?-jie medžioja žvėrį (kartais savyje)-“pasaulio žvėrį”…..(na,o žvėris medžioja juos).

Filo, 2012-12-18 18:55:17

Bėganti su vilkais.

Medžioti neįmanoma prijaukinti?

🙂

Rasa, 2012-12-18 21:02:31

Filo: ir daina graži (tikiuosi, nes nesuprantu angliškai 🙂 ir klipas gražus. Ne, klipas labai gražus 🙂 O šita daina… Na, aš ją bandžiau išsiversti 😛 tai truputį suprantu 🙂 Ji skambėjo mano ausyse jau seniau, kai rašiau šitoj svetainėj apie tai, ko norėtų moteris, jei ją įsivaizduotume kaip vilkę 🙂

Šiemet Kalėdų Senelio prašiau vienos tokios vilkės… Kaip manot, ar buvau gera, ar atneš? 🙂

D., 2012-12-19 15:43:05

Kartais tas Senelis atneša hienų 😉

Rasa, 2012-12-19 15:50:11

Na jau, D., 🙂 Gal ne tada ne to Senelio prašoma? 🙂

D., 2012-12-19 16:12:14

Rasa, o gal tas Senelis žino, jog kiek vilką bešertum, o jis vivien į mišką žiūri (klipo atveju į vandenyną) 🙂

Rasa, 2012-12-19 16:43:45

D.: :)))) Tai argi tai nėra teisinga? Tai taip ir turi būti! Ar ne? O į ką tam vilkui žiūrėt? Vilkui apskritai nereikia kad jį šertum. Jeigu jis laisvas 🙂 Jam, kaip ir kiekvienam gyvam padarui, tame tarpe ir mums, manau reikia duoti tai, ko JAM reikia, o ne tai, ko mums atrodo, kad jam reikia 🙂

D., 2012-12-19 16:59:28

Rasa, tai kam tada to Senelio prašyti vilkės, reikia prašyti, kad nuveštų jus į mišką pas tą vilkę 😉

Na o metų pabaigai, siūlau pažiūrėti metų vaizdelių santrauką tinkle – http://youtu.be/0YlTOSiVLnQ

Rasa, 2012-12-19 17:10:28

D., taigi aš ne gyvos vilkės prašau. Kitokios.

O vaizdeliai gražūs 🙂

Vladas, 2012-12-19 17:52:00

“Gal būt vilkė silpnesnė už liūtą ar tigrą, bet atkreipkite dėmesį, kad nei viena vilkė, cirke žioplių nelinksmina”

Čia Rasai, Kalėdų proga:))

Rasa, 2012-12-19 18:30:33

Ačiū 😉