Laikas! Jau laikas ir jums dirbti taip, kad šventės būtų svarbiau už darbus.
Mes, seneliai, taip jau dirbame: darželyje šventė, mokykloje šventė, mieste šventė, tėvų darbovietėse šventės…
Tarp tų švenčių – dovanų paieškos.
Tarp tų paieškų – asmeninės šventės.
***
Et, bus tų darbų! Gruodžio pabaiga turi būti džiuginimams. Tai irgi darbas! Prasmingas. Atsakingas.
Negalima sveikinti banaliai. Negalima dovanoti atmestinai. Nieko negalima pamiršti, bet negalima ir „užversti“ savo dėmesiu, kuris labiau rodo pasitenkinimą savimi, o ne tuo, ką džiugini.
Žinoma, džiugindamas kitus – džiugini ir save. Jokiu būdu negalima džiuginti kitų taip, kad pats pasijustum save skriaudžiąs, kad pajustum naštą, nuobodulį, pareigą…
*
Man patinka džiuginti! Nesupykite, jei persistengsiu. Nes man taip patinka džiuginti, kad kartais galiu persistengti…
O mane pradžiuginti jūs galite labai lengvai ir be jokių nuostolių: tik priminkite apie save; parodykite savo, savo šeimos nuotraukų; parašykite 1-2 tik jums būdingus sakinius, žodžius; priminkite apie kadaise buvusį mūsų bendrą džiaugsmą. Ir viskas!