Senas tas straipsnis „Delfyje“, 2009 gruodžio mėn. 24 dienos… Bet vienas šios svetainės lankytojas tik dabar paprašė jį pakomentuoti, tai ir padarysiu.
***
„2000-aisiais Švedijoje duris atvėrė pirmos šešios Gebėjimų tipo mokyklos, o šiandien jų jau 30. Jose dirba 700 darbuotojų ir mokosi beveik 10 000 mokinių.“
***
B.B.: Naujas žodis švietime? Penkis tūkstančius metų niekas nemokėjo mokyti, o dabar išmoko? Labiausiai mane gąsdina eksperimentai su gyvais žmonėmis, o jei tie žmonės – vaikai, tai aš visai pašiurpstu! Nepamirškime, kad ugdymo klaidų pasekmes galime pajusti net (tik) po šimtmečių!
***
Kokia gi tos naujovės esmė?
„…kiekvienas vaikas išsikelia savo tikslus ir jų siekia savo keliu.“
***
B.B.: Va, va! Geriau nebūna! Tegu vaikai sprendžia, ko ir kaip mokytis – vaikai bus patenkinti! Nei varnėnai, nei lokiai, nei kiti Žemės gyventojai taip nedaro – mes padarykime… Kodėl?
***
„…mokyklą gali steigti bet kas, kas atitinka minimalius reikalavimus; kiekvienas vaikas gauna savo, valstybės skiriamą, krepšelį; vaikai priimami be egzaminų – sudarius laukimo eilę; tėvams už mokslą mokėti nereikia ir… mokyklos gauna pelną!“
***
B.B.: Tai įmanoma tik Švedijoje – gauti pelno iš valstybės! Lietuvoje gi privati mokykla gauna valstybės krepšelius ir iš tėvų per metus paima po 8800 litų… Gal girdėjote, kad jie pasistatė stiklo rūmus? Gal girdėjote, kad jų abiturientai pranoko Licėjaus ar KTU gimnazijos abiturientus?
*
Toks štai komentaras…
Atsakymai
Burgis, 2011-01-25 09:36:11
Iškart gavau štai tokį gerą laišką:
*
Ačiū!
Labai įdomu išgirsti Jūsų nuomonę. Labai dažnai skaitau Jūsų tinklaraštį, ir nors ne visada sutinku su Jūsų nuomone, bet manau, kad esate Mokytojas ir Gimnazijos Vadovas 🙂 Labai džiaugiuosi, kad turim tokių žmonių Lietuvoje.
***
Kadangi patekau į tokį amžiaus tarpsnį, kai tenka daugiau pasidomėti švietimu (tiesiog du mažyliai po namus laksto), tai dar norėčiau Jus „pakamuoti“. Be to, tikriausiai ne aš vienas toks esu 🙂 O gal dar trumpą komentarą tinklaraštyje apie čia išsakytas mintis: http://www.austejosblogas.lt/2010/11/musu-svietimo-sistema-yra-ne-siems-laikams/
*
Man ypač daug klausimų ir idėjų sukelia tinklaraštyje įdėtas Sir Ken Robinson pristatymas ir ten išsakytos mintys. Ką Jūs galvojate apie švietimo sistemą kaip konvejerį? Kiek tai atitinka šių laikų visuomenės poreikius?
O gal tikrai teisingas “Chinise mothers” kelias? http://online.wsj.com/article/SB10001424052748704111504576059713528698754.html
*
Kadangi neturiu jokių edukologijos pagrindų, tai galiu remtis tik savo stebėjimais. O man kol kas tie kuklūs stebėjimai sako, kad kai tik savo sūnaus neverčiam kažko išmokti, o tiesiog žaidžiam su juo (http://www.smailyte.lt/2010/11/is-kur-tas-lietus-atsiranda-eksperimentas/) tai pasiekiam geresnių rezultatų, negu naudojant “Chinise mothers” metodus. Tačiau kur tas balansas turi būti tarp sudominimo, spaudimo, reikalavimo?
Sėkmės!
Donatas
***
Atsakysiu palaipsniui…
Nepris, 2011-01-25 12:51:00
Kinietiškas metodas nelabai skiriasi nuo sovietinio čempionų ugdymo metodų. Ir vunderkindus, ir čempionus padaryti galima, tai įrodyta šimtus kartų. Kiek jie laimingi ir produktyvūs užaugę — kitas klausimas.
Užsiciklinimas ant vienos veiklos tiesiog žalote žaloja mažą vaiką, nes ikimokykliniame amžiuje jis yra imlesnis nei bus bet kada gyvenime, ir turi išmokti labai labai daug visko — vien tik kokią smuikelę brūžinti tikrai negana.
Gali pasirodyt netikėta, bet kinietiškas metodas, su tuo dideliu akcentu ant kartojimo (rote repetition), ypač netinka išskirtinai gabiems (gifted) vaikams, nes jie labai žingeidūs, imlūs, įsigilinantys… bet tik iki tiek, kiek jiems patiems įdomu. Tėveliai gi, neretai, pamatę pirmą didelį vaiko užsidegimą kažkokiai veiklai, skuba suplanuoti jam visą gyvenimą (bus daktaras! architektas! pianistas!). O kai vaikui tampa įdomu kažkas kito, tai užsispyrusių tėvelių verčiamas likti toje pačioje veikloje patiria didelę traumą.
Bet kuriuo atveju, visą dėmesį skiriant kažkokių vienų įgūdžių šlifavimui, vaikas nespėja laiku išsiugdyti žmogiškų bendravimo ir problemų sprendimo (coping) įgūdžių. Taip žymiai sumažėja tikimybė, kad užaugs pilnavertis visuomenės narys ir laimingas žmogus.
Nepris, 2011-01-25 13:06:44
Importines švietimo (ir ne švietimo) filosofijas turim vertinti labai atsargiai. Turim nepamiršti, kad esam (nepabijosiu to žodžio) provincialai, ir mūsų (ypač vyresniosios kartos), langelis į pasaulį yra labai dar mažas.
Labai nedaug kas iš mūsų turi realų supratimą apie amerikietišką ugdymą, karjeros darymo principus, kultūrinį foną, istorinę, politinę perspektyvą. Dar mažiau suprantam apie tolimosios Azijos žmones. Net ir skandinavų gyvenimas mums yra egzotika.
Todėl ir tame straipsnyje pateikiamas amerikietiškos ir rytietiškos ugdymo filosofijos palyginimas mus labiau klaidina, nei duoda ką tikro.
Tarkim, ar kiekvienas suprantam visas konotacijas žodžių sleepover, playdate, school play? Garantuoju, kad net į žodį parenting įeina daug kitokių dalykų, nei esam pratę sieti su “vaiko auginimu”.
ilja, 2011-01-25 13:50:14
fe, pagyrunas
Burgis, 2011-01-25 14:46:32
ilja: kuris?
Donatas, 2011-01-25 22:30:22
Sakyti, kad esam provincialai, bijoti nereikia. Kol nekonstatuoji fakto, esamos situacijos nepakeisi 🙂
Pažiūrėkit, vien ko vertos kalbos apie ministrų atlyginimus ir lėšas reprezentacijai… Dauguma pasisakančių visuomenėje (gal reikėtų sakyti komentuojantys) kalba kaip žmonės tik žagrę matę, ir nesugebantys suprasti, kad ne visų atsakomybės, pareigos, atliekami darbai, bei galų gale poreikiai tapatūs jų pačių situacijai ir pasaulėliui…
jurgis, 2011-01-26 00:05:52
kaip tik šnd aptikau iniciatyvą apie LT moyklas „Atrask sėkmę“ http://www.nmva.smm.lt/index.php?id=139
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-12-20-rezisieriaus-v-reivycio-filme-pristatomos-sekmingiausiu-mokyklu-istorijos/54943
įdomu…
sonata, 2011-01-26 16:17:03
kad laukiant persėdimo iš Stavangerio neprailgtų laikas, įsimečiau Malcolmo Gladwelo “Outliers. The story of success”. Geras posmas apie tai, ką rašė Nepris – geležinę genijų darymo metodiką. Aukštesnei nei vidutinei kompetencijai įgyti pasirodo reikia kryptingos veiklos nei daug nei mažai-tik 10 000 valandų. Su vienu talentu “prasisukti” neįmanoma. Čia autorius paskaičiavo Mocarto, Bilo Geitso ir panašių veikėjų “treniruočių” valandas. Kartais pasigailiu, kad manęs taip netreniravo… Mieliau sutikčiau būti kaip Nepris rašo “nepilnavertė” kokia nors Skladovska nei daugiau mažiau socialiai “suorientuota” -ienė:)
Nepris, 2011-01-26 17:38:17
sonata, žmogui tapti kažkokio reikalo fanatiku niekada nevėlu — tai tik intensyvesnė mokymosi visą gyvenimą forma. 😉
Nepris, 2011-01-26 17:54:12
pamiršau pridėti — “su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm”…
sonata, 2011-01-26 18:45:45
aha, Nepri, bet kad mokymasis po penkiasdešimties yra tik senųjų įgūdžių tobulinimas:)
Nepris, 2011-01-26 18:57:13
Esu tikras, atsirastų nemažai trisdešimtmečių, kurie lygiai taip pat renkasi nebesimokyti naujų ir kitokių dalykų, nes
-
dar “neatsipirko” įgytas išsilavinimas/specialybė;
-
negali sau leisti finansinio nestabilumo pereinamuoju laikotarpiu;
-
neleidžia sau keisti darbo į mažiau prestižišką (net jei jis n kartų arčiau prie širdies).
sonata, 2011-01-26 19:13:13
Nepri, taip, sutinku. Ir nesuteikiu tiems apsisprendimamas neigiamo atspalvio. Žmonės jaučia atsakymobę:
-
neatsipirko specialybė- jaučia atsakomybę prieš valstybę, jei tai buvo nemokamos studijos; prieš tėvus, jei studijavo iš jų kišenės; prieš save, jei pats save finasavo. Už klaidas reikia mokėti. Vienaip ar kitaip.
-
negali sau leisti finasinio nestabilumo, nes už trisdešimtmečių pečių dažnai yra mažas pyplys ir nėščia žmona.
-
neleidžia sau leisti darbo į mažiau prestižišką, o dažnai tą daro šalia prestižinio darbo. Savo sveikatos sąskaitą. Šiandien iš Vilniaus aerouosto į Kauną parvežė doktorantas, “taksaujantis” nuo 2 val. nakties iki 9 val. ryto. Sakė, “viskas gerai, labai mėgstu vairuoti, bet po pietų lėksiu vesti laboratorinių darbų studentams”.
Idealaus pasaulio, tame tarpe ir žmogaus vaizdas yra siekiamybė. Skaitau Jus ir kartais galvoju, kad nereiktų “privalomų” stebuklų ir bent jau katalikų būtumėt paskelbtas šventuoju. Žinoma, jei teorija nesiskiria nuo praktikos.
Nepris, 2011-01-27 02:52:07
Lengvabūdiškumu tų trijų priežasčių ištakas galima paaiškinti ne ką mažiau įtaigiai nei atsakingumu. Bet aš čia ne tam, kad išjuokčiau žmogiškosios prigimties silpnumą.
Rasa, 2011-01-27 10:03:13
Sonatai: “Idealaus pasaulio, tame tarpe ir žmogaus vaizdas yra siekiamybė.”- mhm, siekiamybė… kurios retai kas siekia… O kodėl nesiekiam? Nes sunku? Nes mums patinka sau nuolaidžiauti? Nes sugalvojam sau milijoną “REIKIA”? Nes žmogus, siekiantis tobulybės dažnai mums atrodo atitrūkęs nuo tikrovės ir kažko nesuprantantis? (jau nekalbu, kad daug kam jis atrodo tiesiog vargšas idiotas 🙂 Nes tobulybė neturi būti pasiekiama, apie ją turi būti tik “pasvaigstama”? O mes galim tada ramiai atsidusti save pateisindami: “toks gyvenimas…” 🙂
Va, tik pagalvojau taip atėjus į darbą 🙂
Karolis, 2011-01-27 11:55:12
Sveiki! Kas Lietuvoje ruošia mokytojus? Universitetai, “Privačios mokymo įstaigos”.Tada tie mokytoja ruošia mokinius. Mokiniai pasisėmę “žinių” džiaugsmingai atšventę išleistuves bėga į Universitetus, Kolegijas ir t.t. į tai dienai prespektyvias specialybes, įgauna “specialybinių žinių” ir dalis imasi mokinti mokinius, kurie vėl sukasi tame rate. Viskas kaip ir puiku, išskyrus tai, kad tame rate nėra jokių žinių ir ABIPUSES atsakomybės. Rato ašyje – valstybė, kurios tikslas, kad tas ratas atrodytų (Tik atrodytu), kaip prabangaus Mersedeso. Paradoksas, mes pagal išsilavinusių žmonių skaičių užimame neblogas pozicijas Europoje, bet specialistų neturime…Graudu ziureti i tuos žmones kurie ateina darbintis, išdidžiai deklaruoja savo mokslo laipsni (populiaruji bakalaura), papasakoja ka mokėsi, kas jam aktualu. Malonu klausyt, bet ne tada, kai žmogus pretenduoja į sandėlininko ar ruošiuotojo darbo vietą (Bet vel gi, toks reikalavimas darbadavio ). Aš asmeniškai rinkdamas savo komanda firmoje, nepriimciau ne vieno su aukštuoju (Netgi parašyčiau reikalavima, kad neitu su aukštuoju), išskyrus pavaduotoja ir specialistus.
petras, 2011-01-27 12:49:46
Karoli, kadangi mūsų lietuvėlėj, beveik visi baigę normalias vidurines mokyklas stoja į universitetus ar kolegijas, tai jei nepriimtumėt tarkim tų kurie ten mokėsi, tai realiai jum liktų labai prastas kontingentas. man užteko pas draugą užsukt į keletą pamokų vilniuj, statybininkų mokykloj (ten su vidurine mokykla sukombinuota, ta prasme 10-12 kalsės plius profesinė mokykla), tai su tokiais piliečiais apskritai bendraut nesinori 🙂 kažin ar poto su tokiais darbuotojais išvis norėtumėt bent keliais žodžiais persimest, ar išvis sutikt kur. taip jau yra pas mus, kad bet kuris normalesnis žmogus, bus mokęsis ar baigęs aukštąjį ar kolegiją 🙂 tai gal ir nėra gerai, bet taip jau yra.
Karolis, 2011-01-27 14:37:08
P. Petrai, profesine mokykla Lietuvoje tolygu 12 klasių baigimui (Darbdaviu akimis), problema ta, kad nera tarp zmoniu issilavinimo vidurines grandies. Siai dienai turime tik su Aukstojo mokslo diplomais ir 10 ar 12 kl. baigusius. Gaila, kad profesines mokyklos yra taip nuvertinamos. Darbuotojo Kuris atlieka zemos kvalifikacijos darba nepriimciau su aukstuoju issilavinimu del to, kad tai butu nekorektiska specialistu ir kito personalo atzvilgiu, kuriam yra keliamas reikalavimas – aukstasis mokslas (To reikalauja ju darbo specifika)
Nepris, 2011-01-27 15:08:20
Apie siekiamybes:
“Progress lies not in enhancing what is, but in advancing toward what will be.”
~K.Gibran
“Progresas — tai ne taisinėjimas to kas yra, o veržimasis į tai kas dar bus.”
~K.Gibran
sonata, 2011-01-27 15:39:16
Rasa, na nesinori man gyvai į dangų patekti, todėl ir nesiekiu idealo:))) O jei rimčiau, tai tobulėjimui ribų nėr, taip kaip nėr π baigtinės išraiškos sveikais ir racionaliais skaičiais (tiek teprisimenu iš trigonometrijos:)))
Rasa, 2011-01-27 16:19:14
Sonatai: prisiminiau knygą tokią (iš jos geras tik pavadinimas, nes daugiau nieko neatsimenu, nieko gero ten nebuvo 🙂 “Geroms mergaitėms dangus, blogoms- viskas” 🙂 Turbūt norit visko 🙂
sonata, 2011-01-27 20:51:13
Rasai: o kokį prizą skiriat “žmogiškoms” mergaitėms?;)
Rasa, 2011-01-27 22:34:04
Sonatai: na, aš prizų neskirstau, jeigu ką 😀 Bet jei kalbant apie jus, mano nuomone jūs puiki protinga tikra šiuolaikinė moteris 🙂 Ir tikiu, kad turėsit visko, ko norit 🙂 Linkiu jums to nuoširdžiai 🙂
prabegom, 2011-01-28 15:14:34
p. Burgi,
Būčiau labai dėkinga, jei pasidalintumėte savo pamąstymais vaikų lavinimo temomis. Kaip visokios netradicinės alternatyvos atrodo Jums, kaip ugdymo profesionalui?
Nes tėvams – sunku. Nuolatinis spaudimas ir abejonių kėlimas, ar gerai auklėji, ar tinkamą mokyklą lanko, ar tinkamus mokslus graužia.
Burgis, 2011-01-28 15:50:44
prabėgom (probėgom?): taip, vaikų lavinimas – labai sunki problema! Jau maždaug 5000 metų sprendžiama ir neišsprendžiama… :-). Dėl to ir buvau konferencijoje (žr. kitą temą), dėl to ir rašau apie teatrą (žr. kitą temą).
*
Man atrodo, kad svarbiausia – saikas. Žvirblis moko žvirbliuką, gandras moko gandriuką – ir jų vaikai visko išmoksta! Bet neišmoksta, pavyzdžiui, rausti tunelių… Nes tėvai supranta, kad vaikai turi išmokti maždaug to ir tiek, kiek moka tėvai.
*
Jau rašiau, kad Danijoje bet kuris mokytojas gali mokyti bet kurio dalyko. Pas mus matematikui niekada nebus leista mokyti lietuvių kalbos. Kodėl?! Kodėl aš negaliu mokyti lietuvių literatūros, jei aukso medaliu baigiau mokyklą?!
*
Bet aš tikrai žinau, kad muzikos savo anūkėlių nemokysiu – pats niekada muzikos nemokėjau! Ir žinau, kad juos reikia pamokyti muzikos tiek, kiek gamta jiems davė galimybių išmokti.
*
Bet svarbiausia – vaikus reikia mylėti! Mylintis visko gali išmokyti, mylimas visko išmoksta.
Saulius, 2011-01-28 15:58:05
prabegom: žvilgtelk atidžiai į rezultatą ir iškart bus aišku “ar gerai auklėji, ar tinkamą mokyklą lanko, ar tinkamus mokslus graužia” 🙂
prabegom, 2011-01-29 16:34:58
Laba,
p. BB, skaitau Jūsų blogą, jau ilgesnį laiką. Ypatingai temas, vienaip ar kitaip susijusias su ugdymu.
Sauliui – nieko neaišku. Nes, neaišku, kurią akimirką stabdyti – ar tada, kai viskas atrodo gerai, ar tada, kai paaiškėja, kad vis dėlto nebuvo? O juk kiekvienai pelėdai savi pelėdžiukai visada bus patys pačiausi.
O jei rimtai, tai man mįslė vidurinis mokymas. Pradinis – Vilniuje ar Kaune daugmaž gali kažką rinktis. Bent jau mokytoją ;). Su viduriniu mokymu – visiškai neaišku. Mano patirtis tokia – buvau stipri mokinė silpnoje klasėje. Tai labai traukė žemyn. Todėl kai istorija ima kartotis, motiniškai norisi įsikišti. O gal nereikia?
Be to, kadangi atžalų daugiau, man tikrai įdomios visos naujovės ir nevalstybinės idėjos švietimui.
Geros dienos visiems.
arturas, 2011-01-30 16:00:22
mintis “Penkis tūkstančius metų niekas nemokėjo mokyti, o dabar išmoko?” klaidinanti. Tokia mokykla kokia yra dabar atsirado mažiau nei prieš 150 metų
kartu su industrinę epocha. Šiais laikais informacija nėra mokytojų monopolis. Mokytojas turėtų padėti atrinkti informaciją , pamokyt ją pritaikyt. Skaityt , rašyt , skaičiuot reik išmokyt. O toliau ?
toliau reik mokyt mokytis ir to kur linksta kiekvienas individualiai. Tai kas puikiai realizuota Švedijoje minėtose Gebėjimų mokyklose. Vieningos programos , valstybiniai egzaminai verčia kimšti kruvas nereikalingos dažnai niekur ir niekada nepritaikomos informacijos. Testomanija bukina jaunuomenę.
“Labiausiai mane gąsdina eksperimentai su gyvais žmonėmis, o jei tie žmonės – vaikai, tai aš visai pašiurpstu! Nepamirškime, kad ugdymo klaidų pasekmes galime pajusti net (tik) po šimtmečių! ”
Nereikia baugintis , reikia labiau susipažinti su tuo kas vyksta Švedijoje ir Vokietijoje Europoje.
Pasekmės juntamos jau po 10 metų auga kūrybingos savarankiškos laimingos asmenybės, nereik laukti 100 metų.
Yra puikus filmas “Ateities laboratorijos” , kuriame nufilmuotą keletą puikių “nesisteminių” Vokietijos mokyklų. Europa keičiasi.
Lietuva kaip nei viena kita Europos šalis turi totaliai centralizuotą švietimo sistemą ir nesmarkiai blizga tarp kitų.
Pridėjus tokius rodiklius kaip patyčios ir savižudybės moksleivių tarpe tai mes nenugalimi.
Nemanau , kad KTU gimnazija turi bėdu , ir gali džiaugtis turinti tokį šaunų direktorių. Bet apsidairius plačiau , kas vyksta kitose ypač pagrindinėse mokyklose , tai
visiškai nesinorėtu kad taip liktu amžinai dar šimtus metų. Ir neliks , moksleiviai nuneš stogus ir mokytojams ir direktoriams 🙂 ir tėvams taip pat :). Kaip sau nenorit mokykla išlieka prievartinė sistema. Sakysit kad kitaip būt negali. O aš sakysiu kad gali nes yra tokių neprievartiniu ir rezultatai puikus . Minėtame filme apie Vokietijos mokyklas minima, kad PISA vertinimai kuo puikiausi, moksleiviu lygis vienais metais lenkia bendraamžius iš kitų mokyklų.
Donatas, 2011-01-30 23:42:35
Dar norečiau paantrinti Arturui, jei žmonės nebūtų eksperimentavę su gyvais žmonėmis ir mokę tik to ką mokėjo patys (“Nei varnėnai, nei lokiai, nei kiti Žemės gyventojai taip nedaro”), tai gal kaip kiti žemės gyventojai vis dar vaikščiotume keturiomis?
Man atrodo, kad p. Bronislovas KTU gimnazijoje puikiai diegia naujoves ir labai teigiamai eksperimentuoja su žmonėmis. Pabandykit rasti dar bent vieną mokyklą, gimnaziją, kuri taip tvarkytųsi su rūkymu, arba leistų reitinguoti mokytojus. Kuo ne ekspermentas su gyvais žmonėmis? Ir dar bandymas daryti ne taip kaip kiti “žemės gyventojai” kitose Lietuvos mokyklose daro 🙂
Nepris, 2011-02-06 14:31:43
Iliustruojant skirtingas ugdymo kultūras:
“tik vienas mygtuko paspaudimas, ir jūsų vaikas atrodys laimingas”. (Japonija)