Tai – Singapūras. Tik pagalvok, kam čia rūpi tas tavo gyvenimas…
*
„Užspeistas“, „pratrūko“ – rašo Agnė Smolienė. Matyt, ją gyvenimas užspeitė, kad tokiais žodžiais pratrūko… Gal iš darbo ją nori atleisti? Gal su vyru susipyko?
*
Visose pranešimų antraštėse minima mano pavardė. Via, Mia, Zvonkė ir Bonkė turbūt pavydi? Ir tie, kurie siunčia mane į teismą, turi pavydėti: tokį kilnų darbą Lietuvai padarė, o niekas net pavardės nepamini…
*
Aš čia rašau, rašau, žurnalistai nuo manęs nusirašinėja, bet pamiršta: „audiatur et altera pars“. Duokite gi ir kitai pusei žodį pasakyti!
*
Šįryt einu su Laurute į vaistinę K.Petrausko gatvėje. Prie bankomato stovinti moteris atsisuka ir sako man: „Aš jūsų nepažįstu, bet labai palaikau!“
*
Mano uošvei (84 m.) kaimynė sako: „Skaičiau apie jūsų žentą, skaičiau… Kaip baisu!“ O komentatoriai man rašo: jei esi teisus, eik į teismą ir įrodyk! Ale kaip man gyvam nueiti iki to teismo? O jei išteisins (o, stebukle!), tai ar Agnė Smolienė parašys? Ir nuotraukas mane kaltinusiųjų įdės?
*****
Ir visa tai – tik smulkmena! Tik gyvenimas. Mano gyvenimas. Visai nereikšmingas. Du vaikai žuvo avarijoje – tai tragedija. Ukrainoje žuvo jau bent 5000 žmonių – tai tragedija.
*
Pažiūrėkite į komentarus kitose temose. Tie du suaktyvėję pacientai-komentatoriai – tai jų ir mūsų tragedija. Negali net padėti. Bet ir tie ilgiausi komentarai ir protestai prieš juos – drama. Žmonių drama. Kaimynų drama. Vienišumas žudo žmones… Kaip sunku turi būti žmogui, kuris nori pasakyti, kuris mano žinąs svarbią tiesą, bet nedrįsta pasirašyti pavarde. Nedrįsta išsiduoti, kad kaimynai nesužinotų, kad bendradarbiai nesužinotų, kad šeima nesužinotų…
*
Toks jų gyvenimas. Smulkmena – tai tik jų gyvenimas, tiesa? Bet leiskime jiems nors čia pabūti, pakalbėti, parašyti. Man – 65, man joks viešumas niekaip nebegali pakenkti, o tas komentatorius, apie kurį galvojau, kad jis vaikas, jau turi savo vaiką… Tegu tėtis pakalba čia.
***
Graži žiemos diena!
Išnešk lyg gaublį jos dienas į saulę,
Grąžinki fėjai pasakų pasaulį…
Su Laurute ką tik pažiūrėjome filmą „Galingasis 6“. Gėris visada laimi! Aš jums padėsiu!
Atsakymai
Burgis, 2015-01-24 13:34:26
Šiaip, kad nepamirštumėte…
Marius, 2015-01-24 14:33:56
Bronislovai,
Ne vienišume drama, o kontaktiškume. Dažniausiai net ne bandoma ieškoti kontakto, o tiesiog jis užmušamas savo teisumu. Dėl kontaktiškumo ir jūsų KTU konfliktas įvyko, bet jus gi jaučiatės teisus su savo teisingomis taisyklėmis. Kaip ir teisus šiame savo komentare. Argi man reikia jūsų užuojautos, ar aš jaučiuosi vienišas, nesuprastas, negi man reikia jūsų ar psichiatro pagalbos? Jeigu jus taip manote tai ar esate tikras, kad esate kontaktiškas?
Bet tame nėra ir jokios būtinybės. Tad nėra jokių problemų ir atsitraukti. Būkit sau teisūs į sveikatą, niekas negali gyventi svetimo gyvenimo, todėl kiekvienam savo.
Dabar ateisiu nebent tik prabalsuoti už jus ir tiek. Daugiau čia neberašysiu. Atsiprašau, kad esu durnas ir per daug čia užverčiau savo durniškų rašliavų šlamšto. Atleiskit ir nepykit.
Sudie.
vytis valatka, 2015-01-24 14:36:24
Gerb. Bronislovai, per porą metų pralaimėjau 2 teismus (apylinkės ir apygardos), bet visai neseniai Aukščiausiame Teisme pasiekiau pergalę. Teisingumas yra, reikia tik nenuleisti rankų ir eiti iki galo, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų. Nelengva, žinau tą jausmą, savijautą, kartais rimtai besikėsinančius į savo vertės jutimą ir to jutimo išlaikymą… Esate vėtytas ir mėtytas, o tokie paprastai gauna labai rimtus išbandymus (prisiminkime biblijinę Jobo istoriją), bet paprastai ir laimi. Stiprybės jums.
Burgis, 2015-01-24 14:38:35
Mariui: ne, nepalikite mūsų. Jūs gerai rašote! Tik gal rašykite šiek tiek rečiau ir šiek tiek trumpiau…
Burgis, 2015-01-24 14:40:12
Vyčiui Valatkai: ačiū Jums! Ir aš sakau – Likimas yra teisingas! Jis man suteikė tiek gėrio, kad dabar turiu pajusti ir kitą gyvenimo pusę.
Marius, 2015-01-24 15:15:49
Bronislovui:
Gerai, nepaliksiu, nes kontaktiškumas gyvybingesnis abejoms pusėms, o principingumas dažnai tik vienai. O dėl saiko ir lakoniškumo su jumis sutinku 100%.
Jolanta, 2015-01-24 15:47:50
Štai kur poetas! Va per kokias mažas detales pasireiškia žmogaus genijus! Singapūro nuotrauka ir lakoniški pamąstymai apie gyvenimą: atrodytų du nesurišti dalykai. Tačiau jie surišti ir dar kaip! Tik poetas, filosofas atras sąsajas su, atrodytų, nesusijusiais dalykais.
O dar komentatorė Violeta man bando įteigti, kad “filosofuoti gali tik šio mokslo atstovai”! Bet man — tikriausiai priešingai nei Violetai — nereikia, kad profesorius Burgis man po akim pakištų popiergalį (aukštajį diplomą) filosofijos srityje — man šis žmogus filosofas iš didžiosios raidės ir be jokio diplomo, ir nė nebūdamas to mokslo atstovu!
O dėl vienišumo (kad jis “žudo”), tai aš, pagarbiai, nesutikčiau su profesoriumi: dažnai įmanoma atrasti save tik pasišalinus į vienutę, užsidarius nuo kitų (ir mylimų ir pašaliečių), mat giliems apmąstymams reikalinga vienatvė.
Ne veltui tokiose geografinėse vietovėse kaip Indija, Tibetas…žmonės sąmoningai pasirenka atsiskyrėlio gyvenimą ir išeina…kas į džiungles, kas į mišką, kas į dykumą, o kas užlipa ant kalno (įlenda dviems, trims metams į uolą) ir paskui grįžta (jei labai nori) atgal į visuomenę, pas mylimus ir nemylimus. Bet grįžta tik tada, kai praeina per tam tikrą patirtį ir juos aplanko suvokimas kas tas Kosmosas, Visata, žmonija, ir kai suvokia savo ir žmonijos būties svarbą (arba atbulai — nesvarbą).
petras, 2015-01-24 16:26:24
Jūs profesore Jolanta, esate tikra filosofė
Stebėtoja, 2015-01-24 16:37:15
B. Burgis yra kontaktiškas žmogus. Todėl tiek daug mylinčių ir gerbiančių Jį buvusių ir esamų mokinių- vaikų. Vaikai yra atskiras pasaulis ir su jais reikalingas kontaktas ir kitoks kontaktas. Kitaip yra suaugusių pasaulyje. Mano anūkėlis būdamas devynerių metų,susidūręs ir pamatęs skaudų jam ,suaugusiųjų pasaulį pasakė:” nesuprasi to suaugusių pasaulio”.
Marių aš jau skaitau daug metų, o B. Burgį atradau, pamačiau visai neseniai. Aš už kontaktiškumą ir man visiškai netyčia prieš kelias dienas klaidžiojant internete “užkabino ” elėraštis, deklamuoju:
Gruodis
Žmonės, atverkite, atverkite duris,
Beldžiu prie slenksčio ir nerimstu ,
Žmonės, atverkite duris, aš ,vėjas,
Vilkįs kritusiais lapais.
Tamsta vėjau, užeikit,
Prie židinio,
Ir jo dažytos angos,
Tamsta vėjau, užeikit.
Žmonės, atverkite duris, aš – lietus,
Esu našlė pilka suknele,
Skubanti šmėžuojančioje,
Purvo spalvos migloje.
Našle, užeikite pas mus,
Šalti ir balzgana, užeikit,
Ant drėgnosios sienos driežai,
Apsistoja tik dėl jūsų.
Žmonės, atkelkite vartus,
Žmonės, atidarykite, aš – sniegas,
Mano baltasis apsiaustas ištirpsta,
Senos žiemos keliuose.
Tamsta sniege, užeikit,
Užsėkite lelijų lapais lūšnas,
Iki pat žaizdro, alsuojančio ugnimi.
Esame nekantrūs žmonės,
Gyvenantys niūriuose šiaurės kraštuose, kuriuos mylime,
Tad pasakykite, svečiai,
Kiek gi laiko mes jau nuo Jūsų iškentėjome?
Décembre
(Les hôtes)
Jolanta, 2015-01-24 16:52:46
@Petras
Vat ir nepataikėt. Iki filosofės (juo labiau profesorės) man — toli, toli. Aš — santechnikė. Moteris negali būti santechnike? Ir vargetai čigonų tabore, ir Sultono Kabuso pilyje Maskate reikia, kad kažkas su “dratu” ateitų, ir vamzdžius “pravarytų”. Ir tokio darbo — nebijau. Kai vienui viena, palinkusi prie vamzdžių, su “dratu” darbuojuos, spėju paskęsti mintyse ir šiek tiek pafilosofuoti. Bet čia — tik šiaip sau.
LeON, 2015-01-24 22:04:39
Mariui:
Bronislovas pastebėjo gan taikliai. Prieštaraujate pats sau; tik faktas, joks, be emocijų.
Cituojate žemiečio Miltinio nuomonę apie filosofiją, o pats, tuo tarpu, “neužsičiaupiate”.
Kaip ne komentaras, taip filosofija. Rytų, beje. Jei visai konkrečiai – indų. Bet pateikiate taip, tarsi tai būtų kažkokia naujovė ar kažkas originalaus, kaltinate (hierarchiškai, ir vargiai kontaktiškai, beje) kitus atsilikimu.
Nes būtent kiti protai ir jų rūšys patys benckiausi.
Kiba renkate taškus lankytojų (į savo svetainę) pavidale?
Tarp jūsų eilučių dvelkia kažkokiu užslėptu gudrumu 😉
O prieštarauti pačiam sau – tas pats, kas …
Pasižiūrėkite “Karštas galvas” ir suprasite, kas omeny.
Miltinio kvalifikacija režisūroje pripažinta, tuo tarpu filosofijoje – bau.
Vargu bau. Ir kažin ar besužinosime, nebent iš memuarų.
O ir filosofijos traktavimas už mokslą – pelnytas.
Visame pasaulyje, beje. Ir netgi Rytuose.
Iš jos kilo visi kiti mokslai, tame tarpe ir matematika, jos atstovo bloge ir turškiamės.
Ir elektronika bei ESM (rašome komentarus kompiuteriais).
“Studijuokite istoriją, antraip liksite vaikais”.
Jėzus pagirtų (“Kol netapsite kaip vaikai…”), tačiau nūdienos pragmatikas – vargu.
Traktuokite vis tai už, viso labo, ironišką pa-advokatavimą protui (protams?) ir filosofijai.
Nes jūsų komentarai, visumoje, įdomūs. Provokuojantys.
petras, 2015-01-24 22:53:08
Jolanta, labai kvaila, kad tapote santechnike vien tik tam, kad valyti vamzdžius. nes tokiam darbui atlikti nereikia jokių specialių gebėjimų, galite juos valyti apskritai nieko nesimokiusi.
Darius, 2015-01-24 23:13:57
Ir vis dėlto, ponas Burgi, man neduoda ramybės klausimas, į kurį Jūs neatsakėte:
O kodėl ne Kauno meras? Kodėl į Vilniaus tarybą? Čia Jus pažįsta, gerbia ir myli tūkstančiai, parašus surinkti būtų juokų darbas.
Tai kodėl mus paliekate? Kaunui irgi reikia reiklaus ir sąžiningo mero.
Bugis (ne Burgis!), 2015-01-24 23:34:17
Dariui: apie tai p. Burgis jau seniai rašė – Kaune jis nenori, be to, niekas ir nekvietė. Prašom neuždavinėt klausimų, į kuriuos jau buvo atsakyta. Ačiū!
Be to, Vilniuj jis ne į merus taikosi, kiek žinau.
Burgis, 2015-01-25 08:18:37
Dariui ir Bugiui: netiesa, Kaune mane kvietė net dvi partijos. Bet, pirma, aš jau buvau pažadėjęs vilniečiams ir nesu tas, kuris išduoda; antra, ar Kauno valdžia pastebėjo, kaip su manimi elgiamasi? ar pastebi dabar? Kauno žmonės yra puikūs, ačiū jiems, bet Kauno valdžia, Kauno teisėsauga nėra žmonėms; trečia, Vilniuje auga mūsų anūkėlės, aš joms reikalingas…
Bugis (ne Burgis!), 2015-01-25 11:42:39
Tai gal Jus ir kvietė, po to kai jau buvo įsirašęs į Vilniaus sąrašą. Aš nežinau. Bet PO TO, o ne PRIEŠ TAI. Todėl mano informacija nėra neteisinga.
Greta, 2015-01-25 21:58:57
Svarstau, po kuriuo įrašu geriau pasireikšti, tačiau visai tikėtina, kad nėra labai svarbu kur, svarbiau kam ir ką nori pasakyti.
Negaliu teigti, kad seku situaciją ar domiuosi kiekviena šios istorijos smulkmena – niekada nemėgau klausytis/skaityti pilamo purvo. Tačiau to, ką girdėjau, užtenka, kad nusipieščiau abstraktų paveikslą. Ir vienintėlis dalykas, kuris sukasi ant liežuvio galo yra: netikiu!
Mano trumpa, netiesioginė pažintis su gerb. Bronislavu Burgiu įvyko mano stojimo į KTU gimnaziją metu. Įstoti nepavyko, aišku, pasiutau, tačiau dabar žinau, kad tai, kas įvyko vėliau, atnešė į mano gyvenimą kryptį, kurios veikiausiai nebūčiau atradusi besimokydama KTUG. Tačiau, šiandien ne apie mane, o apie “pažintį” su vienu bene šviesiausiu žmogumi, iš tų, kuriuos lig šiol sutikau. Atėjusi į pirmąjį MLT, aš, aštuntokė iš mažo miestelio, drebėjau. Aplink mačiau vaikus su tėvais arba vaikus su draugais. Tokioje komanijoje vienai atrodė baugu. Iki tol, kol prasidėjo direktoriaus kalba. Scenoje pamačiau žmogų, kuris 100% tikėjo tuo, ką darė. Žinojo, kad jo kelias – teisingas. Užtikrintumas savo veiksmais gyveno kiekvienoje jo ląstelėje ir tai žavėjo. Na ir dar, jis pasakė mamoms paleisti savo vaikus nuo sijonų ir nebesekioti iš paskos. Man, kaip pasileidusiai nuo to sijono, toks požiūris sukėlė teigiamus įspūdžius. Visa širdimi jaučiau, kad su tokiais direktoriais mokyklos būtų tiesiog nuostabios. Vėliau sekiau šį blogą, skaitydavau straipsnius, interviu su direktoriumi ir tikėdavausi, kad mūsų švietime atsiras daugiau žmonių su būtent tokiu požiūriu. Žinia, kad švietimo srities darbuotojo, mokytojo idealas priverstinai baigė karjerą, neslėpsiu, nuliūdino. Tačiau žinau, kad nesvarbu, kuo tai baigsis, begalė žmonių ne tik tiki Jumis, bet ir nešioja Jūsų pasėtą mokslo ar išminties sėklelę. Nes ir aš niekaip nepamirštu, kad geriau būti blogiausiu tarp geriausių, nei geriausiu tarp blogiausių.
Ir ši mano ilga rašliava tikriausiai atrodo naivi. Bet man 18, esu abiturientė ir naivumas man vis dar atleistinas. O jei ne, tik radauskiškai pasakysiu: pasauliu netikiu, o pasaka tikiu!
Ačiū Jums, direktoriau, už tą pasaką ir tikėjimą!
Burgis, 2015-01-25 22:59:57
Gretai: tu esi pasaulio gėris! Žaviuosi tavo mokėjimu rašyti, bet dar labiau žaviuosi tavo širdimi! Aš nepažįstu tavęs, bet pasaulis tave pažins ir teisingai atlygins, pamatysi.