Kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas kaip tik rengėsi paskelbti Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Tačiau moteris pasikvietė garažą tvarkiusį vyriškį ir jiedu aktą pasirašė anksčiau nei tautos išrinktieji. Staiga pasirodė moters teisėtas vyras, kuris neturėjo pasirodyti – parlėkė namo, tikėdamasis išgirsti signatarų balsus.
Vyras, žmona ir meilužis stovėjo prieš televizorių ir kartu su visa tauta giedojo Lietuvos himną, tačiau vyras šnairomis vis dėbčiojo į sofą, ant kurios buvo likusi dėmė. Dėmė priminė Lietuvos žemėlapio kontūrus. Tokią situaciją rašytojas S.Parulskis sukuria romane „Murmanti siena“.
***
Visa ta istorija – turiu galvoj politines intrigas, karus, didvyrius, kovas už Nepriklausomybę, atsiprašant, yra toks šūdas. Tai yra taip vulgaru ir ciniška.
***
„Negaliu teigti, jog Šventąjį Raštą taip paprasta prilyginti žurnalams su nuogomis bobomis, bet tai, jog man iš esmės visuomet rūpėjo tik Dievas ir moteris, yra tiesa. Dvi temos, kuriomis viskas prasideda, iš kurių viskas atsiranda ir kuriomis viskas pasibaigia“. – S. Parulskis.
***
Jo trumpų istorijų knyga “Sraigė su beisbolo lazda” pripažinta geriausia 2007-ųjų m. Lietuvos knyga suaugusiųjų kategorijoje.
*************************
Citatos iš wikipedijos, lrytas.lt ir rasyk.lt. Čia ne aš taip pasakiau – čia Sigitas Parulskis: “Už 2002 m. išleistą romaną „Trys sekundės dangaus“ S. Parulskis gavo Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. 2004 m. rašytojas tapo Nacionalinės premijos laureatu.”.
***
Manau, kad jums patiks pratęsti diskusiją apie literatūrą, pakalbėti ne tik apie A.Šliogerio, A. Greitai, bet ir apie S. Parulskio požiūrį į dalykus, kuriuos kai kurie (dauguma?) laiko šventais. Tik dar kartą primenu – tai ne aš pasakiau, parašiau!
Atsakymai
Tomas, 2009-02-28 11:39:13
Tie visi svarbūs dalykai – tėvynė, žemė, Dievas mums turėtų padėti išlikti žmonėmis, o ne tapti monstrais, kurie aiškina – rusai lauk, žydai lauk, homoseksualai lauk.
Sigitas Parulskis
Povilas, 2009-02-28 20:26:53
O aš noriu ne apie literatūra užduoti klausimą ponui burgiui:
Ar jūs tikite Dievu?Jėzum? ir visu tuo atsiprašant, mėšlu parašytu biblijoje? aš dar tik 8-tokas bet man užteka proto (arba labai mažai jo turiu), ir suprantu kad vaikščioti vandeniu fiziškai neįmanoma lygiai taip pat kaip ir 2×2 = 6. Aš neįsivaizduoju kaip protingas žmogus gali tikėti tokia nesąmone.Aš neinu į bažnyčia, netikiu niekuo kas fiziškai nepaaiškinama ir tuo labiau biblija, bet joks dievas manęs dar nenubaudė.
Rasa, 2009-02-28 20:50:59
Tomui: Tik maža smulkmena: tėvynę, žemę ir Dievą, žmogų ir monstrą mes kiekvienas irgi suprantam kitaip 🙂
Guolis
naktį kažkas ropinėja jo nuogu kūnu
verčia nuolat kasytis, vartytis, skaudžiai
draskyti pilvą, šlaunis ir šakumą
be jokios erotikos krapštyti
glebius lyties organus
ir kai pašokęs, šviesą įžiebęs
jis nuodugniausiai apžiūri tikį pažįstamą
svetimą kūną
vėl, kaip ir ne kartą anksčiau
nieko neranda, nemato –
jokių vabalų, jokių išpuvimų, žaizdų
kirmėlaičių, tik nejaukiai
išmėtytos patalo įkapės
ir nuo durų nustumtas akmuo (S. Parulskis)
Įtartinas man jo žmogus ir jo Dievas 🙂 Bet jo knygų nesu skaičius, mane šiuo metu paprastas ir suprantamas Murakamis labiau domina 🙂
Burgis, 2009-02-28 21:23:10
Povilui: tu dar mažas žmogiukas, todėl toks kategoriškas… Linkėčiau: būk švelnesnis ir atsargesnis su vertinimu. Be to, šioje svetainėje jau esu rašęs, kad laikausi tokio etiketo: niekada netinka jokio žmogaus klausti apie jo religinius įsitikinimus, lytinį gyvenimą ir ligas. Bet tau atsakysiu: aš laisvamanis, be ne ateistas. Skirtumas toks: man nepriimtinas jokios religijos mokymas, jų legendos, bet jokiu būdu nesmerkiu žmonių, kurie išpažįsta kurią nors religiją. Niekada neleisčiau sau (tai, deja, daro tikintieji…) priešpastatyti vienos religijos kitai.
Tau, Povilai, pasakysiu svarbią tiesą: per visą savo gyvenimą tu spėsi šio to paklausti, bet nespėsi sužinoti esmės: kodėl mes, iš kur mes, kaip viskas prasidėjo, kokia būties esmė, kodėl nėra nei pradžios, nei pabaigos, kodėl negalime pasiekti nei begalinių mažybių, nei begalinių tolybių ir t.t. ir pan. Suprasi, kad kaip tik dėl to milijardai žmonių renkasi religiją – kad nebūtų taip nejauku dėl to nežinojimo…
Rasa, 2009-02-28 21:25:21
Povilui: Esu šiandien kalbi 🙂 Esu tikinti. Bet nesiginčysiu, tik pajuokausiu. Štai esi aštuntokas, o net pavardės iš didžiosios raidės nerašai. Jei sulaukęs mano metų vis dar rašysi su tokiu pačiu kiekiu klaidų, suprasi, kad Dievas tave nubaudė, nes mokykloj praleidęs tiek metų nesugebėjai net rašyti išmokt! :)))) O rimtai kalbant, tu juk iš tiesų net nežinai, kas toj biblijoj parašyta, tik nuotrupas. Net nežinai, KUO NETIKI :))))
Rasa, 2009-02-28 21:55:49
Ponas Burgi, jau seniai nepadarot “nesąmonių skrynelės” 🙂 (aš taip vadinu tą jūsų skyriuką, kur visi belenką gali rašyti) Dabar aš neturiu kur paklausti, gal kas buvo tų Tibeto vienuolių pažiūrėt, kur mandalą pila. Turbūt ten labai įdomu! Gal Neaiškus buvo, jei jis Lietuvoj, ar kas nors iš kitų?
Raimundas Zabarauska, 2009-03-01 06:07:00
„tu dar mažas žmogiukas, todėl toks kategoriškas“ – pedagogine prasme vienas iš blogiausių įrankių.
Pirštinių reikia, bet jų neturi matytis.
Antra vertus, nematau esminio skirtumo tarp šio įrašo ir Povilo minties…
Burgis, 2009-03-01 09:06:31
Raimundui: nepamenu, kuris rusų rašytojas pasakė: vaikams reikia rašyti taip pat, kaip suaugusiems, tik dar geriau. Mano pedagogika tokia: su aštuntoku reikia kalbėti kaip su suaugusiu, tik dar atviriau. Nesupykite, bet Jūs naivus manydamas, kad aštuntokas nepamatys Jūsų nerodomų pirštinių…
O tarp minčių didelio skirtumo ir negali būti: laisvamanis kalbasi su laisvamaniu.
Rasai: ačiū, kad priminėte…
Vaida, 2009-03-01 12:37:04
Povilui:
oi, vargeli. na pradžiai turbūt reiktų pasakyt, kad pati tikriausiai esu laisvamanė. nesakau ateistė, nes fiziškai kol kas tikrai ne viską galima paaiškinti. galbūt, su laiku, bus, bet dar ne dabar.
nepaisant to, niekada nesutiksiu, kad biblija – mėšlas. teisingaii Rasa rašė, akis bado faktas, kad neskaitei.
Bibliją net ir laisvamaniui verta skaityt dėl poros dalykų. Pirmiausia, dėl legendų. Tarkim istorijos apie vaiškčiojimą vandeniu esmė visai ne pats stebuklas, o tai, kodėl Petras į vandenį įpuolė. Net Jėzus Kristus kantrybę prarado ir sakė “Netikėli, ko suabejojai!” Moko tave istorija, jei jau ką darai, daryk tvirta ranka ir iki galo. Deimanto drebančia ranka tiksliai neperskelsi.
Visų antra, ten tiek gražumo, tiek poezijos! Jau vien Giesmių Giesmė ko verta (ypač jau apkalbėto Gedos vertimas be proto gražiai išleistas http://www.culture.lt/iliustracijos/lm2939/24.jpg ) Mano galva, gražesnės meilės poemos niekas nėra parašęs. Apaštalo Pauliaus pirmas laiškas Korintiečiams (mūsuose labai populiarus ir skaitomas per kas antras vestuves) – kisielius palyginus su giesmių giesme. Dedu čia ištraukas, Parulskiui praskiesti:
Kas yra ta, kuri sušvinta tarsi
aušra,
graži kaip mėnulis,
šviesi tartum saulė,
pagarbią baimę kelianti
lyg
pulkas su vėliavomis?
(Gg 5, 10)
——
Dėk mane kaip antspaudą ant
savo širdies,
kaip antspaudą ant savo rankos!
Juk meilė stipri kaip mirtis,
aistra nuožmi kaip Šeolas.
(Gg 6, 6)
——
Tu sužavėjai mano širdį,
mano sesuo sužadėtine!
Sužavėjai mano širdį
vienu savo akių žvilgsniu,
vienu savo karolių brangakmeniu.
(Gg 4,9)
——-
ir pabaigai, apie laukimą:
Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros,
gazelėmis ar laukų stirnomis:
nebudinkite, nežadinkite meilės,
kol ji pati neprabus!
(Gg 4, 8)
Neprisistatantysis, 2009-03-01 15:28:35
Povilai, siūlyčiau pagalvoti, ką pasakytum, kokia gyvenimiška išmintimi pasidalintum sutikęs save tarkim, pirmoką. Kiekvienas šiandien jaučiamės protingesni, labiau patyrę, nei prieš metus ar dvejus. Tad vertėtų suprasti, kad šiandien esame naivesni, nei būsime po metų dešimties ar keturiasdešimties.
Pats turbūt pasukiotum pirštu ties smilkiniu tamsuoliui, plikomis rankomis kišančiam į rozetę dvi vinis… Nors ir nesi jos fiziškai matęs, bet iš knygų ir vyresniųjų pasakojimų žinai, kad ten eina energija, kurios plikomis rankomis geriau negaudyti. Žinai, kad šviesai įžiebti geriausia naudoti jungiklį. Žinai, kad kai jungiklis praleis elektros energijos srautą atitekėti iki lemputės, ji užsižiebs. Kai matai, kaip energija veikia, nebereikia ja tikėti — tu tiesiog žinai, tiesa? O šventose knygose aprašoma, kaip veikia kiek kitokia Energija. Kol nepamatei pats, gali ja ir netikėti. Bet jei nebūsi paskaitęs kaip ji reiškiasi, negalėsi jos pažinti, negalėsi prie jos prisitaikyti, anei protingai ja pasinaudoti. Ir griūsi aukštielninkas, kaip tas tamsuolis, su dviem vinim, įdegusiais į pirštų mėsą.
nesvarbu, 2009-03-01 15:49:29
apie vaiksciojima vandeniu…
Karta ezero pakrante vaikstinejo vienuolis ir pamate kaip zvejys nesekmingai gaudo zuvi. Vienuolis priejo prie jo, pasiskolino tinkla, nuejo vandens pavirsium iki ezero vidurio, uzmete ir istrauke pilna zuvu. Grizes tare zvejui: “Jeigu as galiu, gali ir tu.” Zvejys, abejodamas, pabande – is tiesu; zenge zingsni, du pavirsium. Tada sudvejojo, ir virto i vandeni. Pabande dar keleta kartu – tas pats. Grizes paklause vienuolio: “Kodel man nepavyksta?” Vienuolis pagalvojo ir atsake: “Noreti neuztenka – reikia zinoti, kur akmenys, ant kuriu gali statyti koja.”
Robero, 2009-03-02 09:43:49
antrindamas ,,nesvarbu” apie tikėjimą, stebūklą ir viltį….
yra Žemaičių Kalvarijoj toks Cedrono upelis, sako jo vanduo šventas. Šį pasakojimą pasakojo mano tėvas, o jis išgirdo iš savo tėvo, o pastarasis iš savo.
Senais laikais, karštą vasaros dieną jaunas kunigėlis sumanė atsigaivinti ir Adomo kostiumu paniro į vėsias upelio gelmes. Taip jį besipliuškenantį pamatė pora davatkėlių. Jos papriekaištavo jam,- juk tai šventas vandenėlis! Į tai kunigėlis atsakė, jog ir jis šventas. -Bet tai ir stebuklingas vanduo!-nenusileido davatkėlės. -Aš irgi moku daryt stebūklus,- tarė ir prisidengęs savo gėdą juoda skrybele atsistojo, pakėlė rankas ir akis į dangų, o skrybelė nenukrito. Davatkėlės tą pamačiusios atsiklaupė, pradėjo žegnotis ir karštai melstis matydamos tokį stebūklą. Nes nieko panašaus nebuvo regėjusios. Jos tikėjo, tai buvo stebūklas.
Giedrius, 2009-03-02 14:10:58
nesvarbu, Robero ir kitiems poviliukams:
http://www.youtube.com/watch?v=77nD5xmL0kU
Tik pažiūrėkite visą video – ten papasakos “kur tie akmenys, ant kuriu gali statyti koja”…Tik ant to popieriaus kojos nestatykite…:-)))
Irid, 2009-03-03 20:38:53
O dabar kažkokių chuliganų (Maryjane) išmintis tuo klausimu, bet kadangi tai bus rusiškai ir rimuotai, tai vos ne Puškinas:
Хватит! Я сказал хватит!
Давать свои уроки жизни хватит.
Надоедает, такое общество надоедает.
Я ненавижу, если кто-то начинает
Учить меня, навязывать свое мнение.
Здесь слишком много таких, к сожалению.
Я сам выберу нужную сторону.
Если ошибусь, мне же и расхлёбывать.
Просто нечего лезть в чужое дело,
Если никто не просит – уже надоело.
Я сам справлюсь. Без твоей помощи
Столько лет жил, значит можо жить.
Значит хватит! Полезные советы
Для остальных оставь, а я плевал на это.
Burgis, 2009-03-03 21:20:58
Geras, Airidai, eilėraštis, geras minties, bet ne poezijos prasme 🙂
Neprisistatantysis, 2009-03-04 00:47:29
Tikrai išmintingas žmogus randa ko pasimokyti ir iš žolės po kojomis.