Neskubėk skųstis, dejuoti. Neakcentuok savo sveikatos problemų. Kalbėdamas ar rašydamas nevartok ekstremaliai negatyvių žodžių. Kiekvieną neigiamą dalyką apipink keliais teigiamais dalykais. Kalbėk ramiu, žvaliu balsu. Papasakok ne tik apie miestus, gamtą, įvykius, bet ir apie save juose, apie savo būseną, jausmus. Paklausinėk to, kuriam rašai, su kuriuo kalbi. Pagirk. Kalbą ar laišką pabaik optimistiškai. Būtinai!
***
Išsisklaidė mūsų artimieji po visą šalį, po visą pasaulį… Kai kurie atostogauja, kai kurie studijuoja, kai kurie dirba, gyvena… Ryšiai dabar geri: skaipas, telefonas, el. paštas. Bet vis tik ryšio seansai būna trumpi, laiškai trumpi, o po to mylintys artimieji, ypač tėvai ir seneliai, analizuoja kiekvieną žodį, kiekvieną balso niuansą. Tai yra, nesiginčykite, vaikai! Taip yra todėl, kad mes mylime jus.
*
O jūs kartais paskubate… Štai pasakė sūnus, studijuojantis Londone, kad jam dažnokai pilvą skauda. Nespėjo patikslinti – dažnokai per dieną, per pastarąją savaitę? O tėvai po pokalbio niūrių minčių apsėsti: gal apendicitas? gal opa? o gal dar blogiau?
*
Pasiskundė anūkėlė, kad turguje pirko pigesnio maisto, o jis, pasirodo, pagedęs… Ir siunčia močiutė paskutiniuosius savo pinigėlius, kad tik dukraitė nenusinuodytų…
*
Žodis – ne žvirblis, išlėkė – nepagausi. Kol kitais žodžiais ištaisysi ankstesnius, kai kas iš liūdesio ir ilgesio gali susirgti. Neskriauskime mylimųjų!
Atsakymai
Burgis, 2013-07-28 10:45:36
Pritarkite…
ak, 2013-07-28 15:38:09
Pritariu
Aušra, 2013-07-29 08:58:49
Ačiū už pamokymus. Jais tikrai pasinaudosiu.
Rimantė, 2013-07-29 23:32:13
Ačiū Jums už šią svetainę!!
Linkėjimai nuo matematikos studentės ( kad ir ne KTU)