Mano kolega Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius „Delfyje“ parašė straipsnį „Nuolaidžiavimas mokiniams ugdo ištižėlių kartą“ ir labai pelnytai sulaukė šimtų komentatorių pagyrimų. Tikrai nepavydžiu ir pats giriu! Ir vis tik du dalykai man netinka:
-
Kasmet Licėjuje mokosi bent tuzinas įtakingiausių Lietuvos žmonių vaikų, anūkų. Tai čia aš atsargiai pasakiau, iš tiesų tokių moksleivių yra bent po šimtą. Kaip tuo pasinaudoja direktorius, keisdamas šalies švietimą?
-
Gyvendami Vilniuje, jie bent retkarčiais galėtų papiketuoti, pabadauti prie Šv. ministerijos, prie Nacionalinio egzaminų centro, prie Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ir pan. Žiūrėk, ir aš atvažiuočiau! Ne, jie to nedaro… Kodėl?
*
Bet trečias dalykas dar svarbesnis… Gudrūs žmonės pasirenka, ką peikti. Licėjaus direktorius peikia moksleivius ir švietimo valdžią. Kas galėtų nepritarti?! O negudrūs ( pavyzdžiui, aš…) peikia tuos, kurie grąžos duoda trigubai. Jūs atspėjote – kartais aš peikiu mokytojus… Ne Mokytojus, o mokytojus.
*
Tai dabar – keliais sakiniais „į temą“. Ar tinka peikti pavaldinius, bendradarbius? Ar tada, peikiami, jie dirba geriau? O gal jie tiesiog pripranta būti peikiami ir visai nebereaguoja? Gal juos reikia tik girti, net ir nelabai esant už ką girti?
*
„Prisimatuoju“ savimi. Kam paslaptis, kad gyvenime dažnai buvau giriamas? Bet jūs gal nustebsite sužinoję, kad mane ne pagyrimai, o pabarimai, papeikimai žymiai labiau skatina, motyvuoja! Žinoma, tik tokie pabarimai, dėl kurių teisingumo aš neabejoju! O tokių būna ir gana daug. O, kartais man dešimtmečiams įstringa pamokymas pabarimu!
*
Tai va, norėčiau, kad visi Mokytojai būtų tokie: žinotų, girdėtų, kaip yra giriami, bet reaguotų, keistųsi taip, kaip juos moko barantieji. Manau, kad ir aš jau turiu teisę, turiu patirties tiek, kad galiu pabarti. Todėl ir dabar drąsiai sakau: ne, kolega Sauliau Jurkevičiau, didžiausios švietimo bėdos yra ne moksleivijoje, ne valdininkijoje, o mokytojų bendruomenėje… Imkite mane barti!
Atsakymai
Burgis, 2014-04-22 13:47:03
Įvertinkite…
skaitovas, 2014-04-22 14:45:45
Vietoj pabarimo – 100 balu:)
loreta, 2014-04-22 17:21:09
Tai kad tie patys mokytojai iš mažosios valdininkijai nuo jų atstojus ar priėmus tinkamus sprendimus, potvarkius atsitiestų ir, žiūrėk, taptų Mokytojais, taigi švietimo bėdos tikrai valdininkijoje.
Burgis, 2014-04-22 17:50:25
Loretai: taip, Jūsų žodžiuose yra tiesos, bet tiesa ir tai, kad žolė ir pro asfaltą prasikala… Tikru Mokytoju galima tapti net bjauriomis valdininkijos sąlygomis.
Jovita, 2014-04-22 17:54:30
Esme tame, kad visose srityse daug zmoniu dirbanciu nemegstama darba… tai del pinigu, tai del prestizo, tai is baimes…
Indra, 2014-04-22 18:10:55
Sutinku su abiejų geriausiųjų Lietuvos gimnazijų direktorių nuomonėmis. Jeigu p. Burgis visad akcentuodavo mokytojų darbo kokybę, tai p. Jurkevičius pagaliau iškėlė mokinio mokymosi problemas. Konkrečiai. Aštriai. Pilietiškai.
Argi įmanoma atskirti mokinį nuo mokytojo? Be jų abiejų nebūtų ir mokymo. Tik abiem susitelkus galimas aukščiausias rezultatas – pavyksta tapti Mokytoju ir Mokiniu.
Bet jei gimei Drebule, joks Mokytojas neišaugins Ąžuolo. Nejaugi Lietuvai reikia tik ąžuolų giraičių?
Burgis, 2014-04-22 19:49:15
Indrai: ką reiškia „gimti drebule“? Gal tai ne drebulė, o liepa? Gal gražuolė vyšnia?
*
Visiems yra vietos Žemėje! Bet nebūtinai visiems toje pačioje vietoje…
Indra, 2014-04-22 21:09:27
Ne, tai drebulė! Kuri puikiai auga šalia gražuolės vyšnios ir grynuolio ąžuolo. Toje pačioje vietoje – po saule 😉
Simonas, 2014-04-23 02:48:33
O kokį daugmaž įstatymą arba įstatymų rinkinį reiktų “valdininkijai” išleisti, kad Jurkevičius arba Burgis būtų patenkintas?
Juk negali išleisti “mokinio pagarbos mokytojui įstatymą” ar “sąžiningo mokymosi įstatymo”, tokie dalykai turėtų ateiti savaime. Ir šiaip koks 90% Jurkevičiaus teiginių yra visiškai nepatikrinami. Na, gal toks teiginys „Mokinys, besimokantis pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir turintis nepatenkinamą metinį pažymį, nebūtų keliamas į aukštesnę klasę.“ galėtų būti šiek tiek panašesnis į įstatymą. Kažkada aš taip irgi galvojau, bet kažkur kažkada skaičiau, kad kažkas taip bandė griežtai padaryti ir gavosi visiška nesąmonė su mokyklos atmosferos išbalansavimu ir dar prastesniais rezultatais. Anyway.
Burgis sako pakeisti mokytojus. Burgio kriterijai mokytojam yra labai aukšti (gal ir gerai). Kaip ir mokinių, mokytojų negali pakeisti jam pagrasinęs ar pakėlęs algą. Jeigu buvo prastas, tokiu ir liks. Reiškia, reikia pervilioti iš kitų sričių, kur jie naudoja savo galingas smegenis. Makroskopinio jų kiekio su dabartinėm mokytojų algom pririnkti neišeis, nes nėra tiek patriotų, kad pereitų iš privataus sektoriaus į mokyklą su trigubu atlyginimo sumažėjimu (taip?). Reiškia reikia didinti mokytojų algas. Jeigu suskaičiuotumėm, kad koks 50% švietimo pinigų išeina išmaniom klasėm, interaktyviom lentom, humanistinės pedagogikos stovyklom etc. tada jau galima skambinėti seimūnam, rinkti parašus ir reikalauti lėšų perskirstymo, kad dvigubai pakiltų pedagogų atlyginimai. Tada galbūt ir atsirastų normalus skaičius patriotų, kurie pereitų iš privataus sektoriaus už tik 1.5 karto algos sumažėjimą ir galbūt problema pradėtų spręstis. Bet jeigu tik 10% ištaškoma nesąmonėm, tada game over, jokių mokytojų nepakeisi visos valstybės mastu. Hmm.. kaži koks tas procentas?
Burgis, 2014-04-23 09:02:17
Simonui: čia geras Jūsų komentaras, todėl atsakysiu atskira tema…
tt, 2014-04-23 10:34:23
O man atrodo, kad žmogus pirmiausiai turi keisti kažką ten, kur yra. Kai buvau mokinys, daug galvojau, esą mokytojai blogi, nesudomina… Panašių minčių dabar turi mano mokykliniai pusbroliai. Baigęs universitetą, prieš tai dar praktiką mokykloje atlikęs, supratau, koks sunkus ir menkai apmokamas yra mokytojo darbas, todėl nepasiryžau šiuo keliu eiti (žinoma, finansai tik viena iš priežasčių, daug svarbesnė yra vidinės motyvacijos dirbti su tokiom didelėm grupėm stygius). Tai dabar galvoju, kad tiek mokytojams, tiek mokiniams reikia pirmiausiai galvoti, ką aš galiu keisti savo gyvenime. Ir rinktis konkrečius sprendimus. Kai gyveni tokiu sąmoningu pasirinkimu, tada jau nėra nepadoru ir kitiems, kitų sričių žmonėms papriekaištaut, kurie tikisi kažkokių stebuklų. Pvz., mokytojai turi ką mokiniams ir valdininkams pasakyt, mokiniai irgi kartais turi ką mokytojams pasakyt, jų lūkesčių nereikėtų visiškai ignoruoti. Tik dėl valdininkų nežinia, nes čia jau prasideda biurokratinio proceso logika 🙂
Simona, 2014-04-23 15:08:53
Smalsu buvo, kaip vertinate minėtą straipsnį…
Niekada nebūna vieno kalto.
Manau, kad yra bėdų švietimo sistemoje, mokytojai turi bėdų ir moksleiviai taip pat. Ir kiekvienam reikėtų pamatyti savo ir jas spręsti.
Regina D., 2014-04-23 19:59:39
O aš manau, kad blogus mokytojus išugdo labai bloga švietimo sistema. Juk dabar mokytojo atlyginimas nepriklauso nuo jo įdėto darbo – ar tu dirbsi, plėšysies, ardysies, aukosiesi, ar nosį krapštysi ir tik ryte atėjęs į gimnaziją eisi prie spintos ieškoti pamokai medžiagos , atlyginimas vienodas. o SISTEMA tai toks dalykas, kuris entuziazmu nevažiuoja, -žinoma, be retų išimčių.
Tadas, 2014-04-28 13:51:36
Štai vienas įdomus atsakymas
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-landsbergiene-kodel-i-vaika-turime-zvelgti-ne-i-kaip-istizeli-o-kaip-i-potencialu-nobelio-premijos-laureata.d?id=64641615
Kaip ir norisi jam pritarti labiau 🙂
Burgis, 2014-04-28 19:40:39
Tadui: ar daug Jūs žinote apie autorę?
Tadas, 2014-04-28 21:26:31
Pakankamai profesine prasme. Seku jos veiklą nuo tada, kai pradėjo reikštis viešoje erdvėje, t.y. jau apie ketverius metus. Galiu pasakyti, kas man šiame požiūryje patinka. Tai yra ne susidariusių aplinkybių kaltinimas, o bandymas pirmiausiai pradėti nuo savęs: tiek mokiniui, tiek mokytojui, tiek tėvams. O jeigu žinote apie autorę kažką, ko nežinau aš, galėtumėte pasidalinti. Šiaip tikrai aklai nepritariu visoms josios išsakomoms mintims, dažniau netgi galbūt esu linkęs prieštarauti 🙂
Burgis, 2014-04-28 21:55:02
Tadui: na, aš ne taip paklausiau… Tiesiog norėjau apie autorę sužinoti daugiau, nes vaikai Vilniuje mano anūkėlę atiduoda į jos mokyklą…
vaidotas, 2014-04-28 22:59:33
smagu, kad blogo šeimininko vaikai/anųkai atranda, mano galva, teisingą mokyklą ar mažų mažiausia teisingą ugdymo kryptį.
Geruose namuose augo.
Keista tik, kad jurevičiaus straipsnyje neradote nieko labiau diskutuotino, nei mokytojai. Tie patys mokytojai ateina iš mokyklos, kur jie jau išdresuoti.
Kartais susidaro įspūdis, kad kalbėdami apie mokyklą, kalbame tokiais pačiais žodžiais, bet žodžius suprantame skirtingai. Vieni kai sako “mokykla”, mato rūgščias grimasas, žaliai iki pusės dažytas sienas ir vata bei lipnia juosta apklijuotus kiaurokus medinius langus. Kitiems gi, tai siejasi su pavasarine saule sklindančia pro vos vos pravertą langą, griežtą, bet teisingą mokytoją, ir draugus, kurie ir po dvidešimt metų pasikeitė tik tuo, kad daugiau šneka apie namus žmoną ir vaikus, nei apie kaip nulėkt prie ežero ir smagiai paūžt
Tadas, 2014-04-28 23:45:09
Taip paklausėt, tiesiog tokia jau šitos komunikacijos problema – tekstas neperteikia tono, ir galima suprasti dviprasmiškai 🙂 Aš kažkodėl perskaičiau temą negatyviu tonu…
Manau, kad jūsų anūkėliai bus gerose rankose. Galima pritarti, galima nepritarti jos metodams – bet tai žmogus, kuris moka klausytis, išgirsti (konstruktyvią) kritiką ir keistis. Man atrodo, kad pedagogui / mokytojui tai labai svarbu. Esu girdėjęs nemažai teigiamų atsiliepimų apie Vaikystės Sodą. Bet jūs tikriausiai kalbate apie Karalienės Mortos mokyklą? Ji dar neilgai veikia ir veikia nevisai tradiciniais principais, bet mano akimis, stengiamasi išlaikyti sveiką balansą tarp atsakomybės ir kūrybingumo, žinių ir jų pritaikymo praktikoje, drausmės ir savo nuomonės reiškimo. Ne visos mokyklos tuo pasižymi. Sutinku su Jurkevičiaus nuomone, kad mokiniams trūksta disciplinos, tačiau mokinys ateina suformuotas šeimos, prieš tai buvusių mokytojų, įvairiausių gyvenimo aplinkybių. Kad ir kaip gerbčiau mokytojus profesine prasme, esu turėjęs ir labai blogų, kurie nėra verti vadintis mokytojais, nemokėjo gražiai diskutuoti, argumentuoti, išgirsti mokinių. Laimei, tokių buvo tik keli. Bet po to tenka gydytis vaikystės traumas, kai už kelias rašybos klaidas pradinėse klasėse tave pavadina “asilu be perspektyvų”, o į “nesupratau, gal galėtumėt paaiškinti?” atsako “ot vaikai šiais laikais, namie paskaitysi, netrukdyk pamokos”. Tik vėliau supratau, kad nenorėjimas atsakyti į klausimus ir nevisai gražūs žodžiai buvo ne mano “nemokytinumo” problema. Baigiau mokslus gerame Vokietijos universitete, sukūriau šeimą, grįžom į Lietuvą. Kai turėsiu vaikų, sakiau, stengsiu jiems užtikrinti sąlygas susidurti su kuo daugiau Mokytojų ir kuo mažiau tų, kurie šito vardo nėra verti. Sėkmės anūkėlei, būtų įdomu laikui bėgant išgirsti įspūdžius 🙂
salomeja, 2016-03-07 11:28:19
sveiki, gerbiu mokytojus, tevus kurie padeda mokytis, skatna dirbti ir uzsidirbti, o ne tuos kurie viska stengiasi suzlugdyti.
Su pagarba SALOMEJA