Rūta Meilutytė laimėjo du aukso ir vieną sidabro medalį. Jausmas toks, kad ir aš kažką laimėjau… Kaip tas Rūtos gyvenimas pasiekė mano gyvenimą?
*
Vakar pažiūrėjome „X faktorių“. Mane apstulbino gale parodytas balsavimo rezultatas: dėl teisės pasilikti konkurse rungėsi gavę maždaug po… 350 balsų! Visa Lietuva tik tiek balsų davė! O mudu juk beveik visą laidą pažiūrėjome. Bet nebalsavome… Kodėl nebalsavome? Todėl, kad „X faktorius“ nėra mūsų gyvenimas.
*
Aštuonių tūkstančių balsų pritrūko referendumo dėl žemės pardavimo rengėjams. Kaip ta akcija veikia mano gyvenimą? Niekaip…
*
Kai kas pernelyg įsipainiojo į šią svetainę. Atėjo laikas padėti jiems išsipainioti…
*
Šeštadienį mudu važiavome į Vilnių pasimėgauti savo gimtadienių dovanomis. Vaikai mums padovanojo šventinius pietus restorane „La provence“, Richardo Vagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ antrąjį veiksmą filharmonijoje, man – „iPad“, mano gyvenimo palydovei – prabangios kosmetikos. Ir kas įsiminė?
*
Maistas nuostabus – ir skoniu, ir kaina… Bet labiausiai man patiko, kad solidūs padavėjai labai gražiai bendravo su mūsų anūkėlėmis: ir piešti priemones pateikė, ir piešinius komentavo, ir vėžliuką iš akvariumo išėmė, leido pažaisti…
*
R.Vagnerio muzika mane žavi! Bet tas operos veiksmas – ne. Nė vienos įsimintinos arijos. Geriau būtų vien grojęs puikus orkestras, puikią muziką. Nomeda Kazlaus dainavo gerai, bet visai nuvylė išreklamuotasis Tristano vaidmens atlikėjas… Ir man visai nepatinka koncertinis operos variantas: tai jie atsistoja, tai jie atsisėda, vandens pageria, vėl padainuoja, vėl pasėdi… Kur čia jausmai, aistros? Lyg repeticijoje būčiau…
*
Bet aš juk rašau apie žmones… Restorane pažįstamų sutikome, filharmonijoje pažįstamų matėme, kitą dieną IKEA aplankėme, su draugais netyčia susitikome… Tie gyvenimai… Galvojau, kiek tame koncerte sėdi žinovų, mėgėjų, o kiek snobų, save parodyti atėjusių? Ar premjeras, sveikatos ministras ir pan. būtų atėję, jei ne jų pareigos, postai?
Gal ir mes snobai? Gyvenimai taip susipina, kad kartais nė nesuprasi.
Taisyklė viena: atvirai kalbėk apie tai, ką jauti.
Atsakymai
Burgis, 2013-12-16 08:29:34
Įsipainiokite…
Gintautas, 2013-12-16 10:53:07
Jučiu ką? Kam tai įdomu? O jei “nekaip” jaučiu? Bus mano jaumai čia paskelbti? Kam?
Jei atvirai – jausmas, kad autorius nori pasipasakoti… O realiame gyvenime gal neturi kam. Gaila. Tai ir “draugauja” su visu pasauliu internetu…
Labai atsiprašau, bet mygtukėlį [sakyti] paspaudžiu.
Justina, 2013-12-16 11:09:11
Ši frazė verta tapti mažų mažiausiai dienos fraze: “atvirai kalbėk apie tai, ką jauti”. Labai tinkamas reziume!
M11, 2013-12-16 12:26:04
Adefagija: aš taip pat atvirai – manau, jei ne keletas tų, “įsipainiojusių” į šią svetainę, komentarų čia būtų daugiau.
Rasa, 2013-12-16 13:59:29
🙂 Adefagijai: “bet jeigu iki švenčių komentuojančių nepadaugės, kas tada bus kaltas?” Žinai, manau “kaltas” bus p. Burgis. Mat, jei jis norėtų daug komentuojančių, jis rašytų ne čia, o į “Delfi” 🙂 Suprantu, kad tu jautiesi šito puslapio gelbėtoja, nes manai, kad čia būtų pernelyg tuščia ir nelinksma be tavęs. Tik… O gal būt p. Burgis jau tokios brandos, kai ne kiekybė, o kokybė labiau vertinama? Nes jis mintinai deklamuoja va tokias Chajamo Omaro eiles 🙂
**“Dar vyno draudimu ne viskas pasakyta:
Svarbu, kas geria, kur, su kuo, kada ir kita,
Jei visa tai yra kaip reikiant išlaikyta –
Išminčiai gali gert kiek nori – tai ne yda.”**
Arvydas R., 2013-12-16 14:00:28
Adefagija, o Jūs šioje svetainėje palaikote tam tikrą komentarų skaičių per parą? Per savaitę? Per mėnesį? Kokia yra numatyta norma kažkokiam pasirinktam laikotarpiui? Kas būtų, jei neįvykdytumėte komentarų plano? Ar komentarų turiniui taikote kažkokius kokybės reikalavimus, ar, anot svetainės šeimininko, tiesiog viduriuojate žodžiais tam, kad pasiekti reikiamą kiekį?
Klausinėju be jokių įžeidžiančių poteksčių! Tik būtų įdomu sužinoti Jūsų komentavimo motyvus.
loreta, 2013-12-16 16:18:14
O visgi baisu, kad “Eksperimentas” iš tikrųjų vyksta…
Rasa, 2013-12-16 17:31:09
Šita citata geriau žinoma ne dėl ją parašiusio rašytojo (John Donne) o dėl E. Hemingvėjaus, nes jis ją pacitavo savo knygoje:
“Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala; kiekvienas esame gabalėlis kontinento, žemės dalis. Jeigu jūra grumstą nuplautų, Europa jau liktų mažesnė; taip pat, jei užlietų iškyšulį arba dvarą tavo ar tavo draugų. Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai. Ir todėl niekada neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau.”
Čia tiems, kas prisiskaitė knygų ar prisižiūrėjo filmų apie “Eksperimentus” ar abejoja dėl savo “lygio” (ak 🙂 ak, po teisybei, jei manysi, kad tavo gyvenimas persipina tik su tavo lygį atitinkančiais, tai mes būtinai turėtume susitikti tada 😉 Juokiuosi, bet tai aš čia esu irgi iš tų, kurie gali įvairuoti kažkam į dantis, jei prispiria reikalas… 🙂 Tik nekalbu apie tai kasdien, bet kas čia būna nuo seniau, tas žino 🙂
Taigi… Aš savo pasaulėjautoj remiuosi tuo, kad visa yra viena ir visa yra persipynę. Bet juk visuomet maloniau, kai kažkuri dalelė prideda nors mažą trupinį link didesnės harmonijos, o ne tampa “kenkėjiška vėžine”. Taip, mes visi persipynę gražiausias raštais 🙂 Bet juk kai tai atsitinka mūsų asmeniniam kūne, mes norim, kad jis pasveiktų, kad kenkėjiškų ląstelių būtų mažiau, net jei mylim jį kaip visumą ir su gerosiosm ir su blogosiom jo dalim 🙂 Ar ne?
Galvoju dabar, kelių žmonių gyvenimai persipynė su maniškiu vienaip ar kitaip vien dėl šito internetinio puslapio. Hmmm… Su kokiais 6 kažkaip netyčia esu pabendravus gyvai, dar su kai kuo bendrauju feisbuke :), čia esu susipažinus su vienu geriausių savo draugų 🙂 O atrodo “va, tik parašom visi po mintelę” 🙂
Bet ką aš čia postringauju… :)))))) Heraklitas tai sakė jau ( apie 544 m. pr. m. e.– 483 m. pr. m. e.) ir žmonės išsaugojo savy jo žodžius, bet bene kas pasimokė? 🙂 Mažai…
“Heraklitas, be “logos”, iškėlė dar tris tezes: Nuolatinio judėjimo teorija (viskas aplinkiniame pasaulyje nuolat juda, keičiasi); Priešybių Vienybė (visi objektai yra nesuderinami ir kartu sudaro vienybę) ir Monizmo doktrina (visa yra viena)”
Simona, 2013-12-16 18:03:11
Ne i tema.
As vis neatsistebiu, kaip gali vienas zmogus buti tokioje “tiksliuju” ir “humanitariniu” mokslu bei “loginio masymo” ir “emociju” harmonijoje? Ir taip viskas gerai/graziai susipainioje ir isipainioje…
Ar cia as tiesiog nesutikau daugiau tokiu zmoniu?
Burgis, 2013-12-17 08:55:18
Simonai: nė vienas žmogus nėra tik toks arba tik anoks… Tiesiog aš atviriau gyvenu.
Simona, 2013-12-17 10:25:47
Tiesa kazkur per viduriuka 🙂 Tai ir bandziau parasyti 🙂