Buvau žadėjęs jums paskelbti savo naujo tipo testą, tai ir skelbiu. Drįstu teigti, kad jis geras! Ten, kur moksleiviai rašė atsakymus, aš dabar parašiau komentarus.
***
_____________________
(vardas ir pavardė, didžiosiomis raidėmis, vardininko linksniu)
MLT-5, penktokai, šeštokai, 2013 04 27
TAVO TESTAS
Testuose mes vis klausdavome tavęs: kiek sveria kurmis? kur yra Eifelio bokštas? kas yra kultuvė? ir pan. Bet juk tu gali, turi teisę to nežinoti, bet už tai gali žinoti, kiek sveria kolibris, kur yra Titikakos ežeras, kas yra hadronas ir pan. Tikriausiai mes nemokame klausti? Padėk mums! Šis testas – visai kitoks. Jis leis mums sužinoti, kuo tu domiesi, kas tau svarbu. Pradėkime!
***
1. Reikia ar nereikia Lietuvoje statyti tokią atominę elektrinę, kokią siūlo bendrovė „Hitachi“? Parašyk du argumentus (du sakinius) už statybą ir du – prieš statybą.
///
B.B.: Moksleiviai rašo: „Elektra būtų pigesnė…“. Su savo penktokais aiškinomės, kad: 1) šiuo metu atominė elektra yra pigesnė už elektrą iš kitų šaltinių; neaišku, kaip bus po 20 metų; 2) ar lietuviškoji atominė elektra būtų pigesnė už rusiškąją, baltarusiškąją, švediškąją, lenkiškąją elektrą iš bet kokių šaltinių? Vyriausybė, pristabdžiusi projektą, taip nemano…
Pasidžiaugiau, kad moksleivių atsakymai tiksliai atspindi visuomenėje vyraujančią nuomonę.
///
2. Pasirink ir pridėtame sprendimų lape išspręsk patį „kiečiausią“ (sudėtingiausią) matematikos uždavinį, kurį jau moki išspręsti.
///
B.B.: Nusivyliau… „Kietą“ uždavinį parašė tik vienas šeštokas. Kur tie olimpiečiai?
///
3. Parašyk ir paaiškink tris tau keisčiausius lietuvių kalboje vartojamus tarptautinius žodžius.
///
B.B.: Jūs nepatikėsite! Daug vaikų nesupranta, kas yra tarptautiniai žodžiai…
///
4. Apibūdink tris tau keisčiausius, įspūdingiausius pasaulio gyvūnus (vienu sakiniu įtikink mus, kodėl tie gyvūnai keisti, įspūdingi).
///
B.B.: Beveik visi labai gerai atliko šią užduotį! Paminėtas ir gepardas, ir ančiasnapis, ir banginis, ir kolibris…
///
5. Pridėtame sprendimų lape parašyk vieną posmelį savo mėgstamiausio eilėraščio arba dainos. Jei gali, nurodyk autorių.
///
B.B.: Nemėgsta vaikai poezijos, nemėgsta… Populiariausias atsakymas – posmelis iš Maironio „Lietuva brangi“. Ką darysi, verčia – tai išmoksiu…
///
6. Parašyk trijų įdomiausių tavo perskaitytų knygų pavadinimus ir, jei prisimeni, autorius. Vienu sakiniu apibūdink knygos turinį.
///
B.B. Džiaugiuosi – vaikai skaito knygas! Puikiai atlikta užduotis.
///
7. Parašyk trijų garsių pasaulyje sportininkų (skirtingų sporto šakų) vardus ir pavardes. Nurodyk jų sporto šakas ir, jei prisimeni, geriausius rezultatus.
///
B.B.: Nustebau – vaikai mini Arvydą Sabonį, Maiklą Felpsą… Galvojau, kad tai ne jų kartos žvaigždės. Deja, rezultatų beveik niekas neparašė…
///
8. Ko jau išmokai mokykloje? Parašyk trijų skirtingų dalykų (pamokų) įsimintinus, svarbius, įdomius teiginius, faktus.
///
B.B.: Blogai… Moksleiviai nesuprato užduoties. Rašė apskritai, ko mokėsi, bet ne faktus, teiginius.
///
9. Tu žinai, ką ir kaip gyvenime, technikoje, buityje, mokykloje – bet kur! – reikėtų patobulinti. Dviem-trimis sakiniais parašyk apie tai. O gal gali aprašyti savo išradimą? Padaryk tai sprendimų lape.
///
B.B.: Silpnai… Tikėjausi lakios fantazijos vaisių, o vaikai rašė apie žinomus dalykus.
///
10. Koks kino filmas tau paliko didelį įspūdį? Sprendimų lape aprašyk tą filmą ir tą įspūdį. Dėmesio! Aprašyme turi būti ne daugiau kaip 100 žodžių!
///
B.B.: Gerai. Vaikai moka parašyti apie tai, ką matė, vaikai yra matę įvairių filmų…
***
SPRENDIMŲ LAPAS
Nurodyk užduoties, kurią čia atlieki, numerį.
RAŠYK TVARKINGAI!
*****
B.B.: Tai ne tik moksleiviams, tai jums parašyta!
Išvados: Tokio tipo testai turi rasti kelią į mokyklas! Moksleiviams reikia duoti laisvės parodyti, kuo jie iš tiesų domisi, ką mėgsta, moka. Vienas penktokas suabejojo, kaip galima įvertinti tokio testo atsakymus. Tai dar viena dabartinių patikrų bėda: visi nori būti suranguoti… O juk daug svarbiau, kad leistume pasidžiaugti daugeliui, ne tik lyderiams. Žinoma, buvo ir tą dieną lyderių (24 balai), buvo ir probleminių (9 balai)…
Atsakymai
Burgis, 2013-05-05 08:36:50
Įverčiams…
Arvydas, 2013-05-05 12:02:25
kolibriai ,titikakos ,hadronai ir neuronai su visais neronais -puiku, bet dar geriau būtų priartinti šiuos testus arčiau prie gyvenimo.Galėtų būti ,pvz. situaciniai testai- kaip elgtumeisi pakliuvęs į tokią ar kitokią situaciją. Daugiau DINAMIKOS, mažiau tuščios tuštybės.Elektrinė? Na čia daugiau jau tikrinama tėvų , o ne vaikų nuomonė- kaip namuose kalbama ,taip vaikas ir atsakys- nejaugi manot ,kad koks šeštokas jau tiek politiškai ir ekonomiškai pasikaustęs, kad galėtų rimtai spręst tokius rebusus- geriau jau tie ančiasnapiai.Galima dar būtų testus specializuoti, juk jau ir šeštokų interesai išsiskiria-vienas , nei iš šio nei iš to susidomi filosofija, kitas -fizika ,trečiam įdomios tolimos šalys ,ketvirtam -gyvūnai.Pasitaiko netgi verslininkų -juos jau domina biznis.Specializaciją reikia skatinti,juk tai kuo vaikas labiausiai domisi ,kuo yra suinteresuotas ir duos puikiausius rezultatus. Visažiniai -dažniausiai- iš tikro gerai nemoka nieko.
Rokas, 2013-05-05 17:03:47
Labai noriu pritarti Arvydui dėl specializavimo. Bene labiausiai erzinęs dalykas mokykloje ir net universitete – bendriniai dalykai, kurių lyg ir reikia, bet reikalaujama daugiau nei iš specializacijos…
Hiphiphurej, 2013-05-05 19:17:59
Koki uzdavini parase tas sestokas?
Pentium100, 2013-05-05 19:51:56
Pritariu Rokui. Universitete pačios neįdomiausios paskaitos buvo tos, kurios nesusiję su mano studijuojama specialybe. Neįdomu – reiškia man sunkiau įsimint ir/arba suprast. Rezultatas – praleidau daugiau laiko ruošdamasis tiems dalykams nei tiek, kurie man reikalingi pagal specialybę (ir vis tiek gaudavau prastesnius pažymius).
Aš apskritai esu labai specializuotas – apie kelis dalykus suprantu daug, apie kitus – beveik nieko (ir nuo jų man galvą skauda). Be profiliavimo man mokykloje būtų buvę blogiau…
Burgis, 2013-05-05 20:10:24
Arvydui, Rokui ir Pentium100: o aš nepritariu! Apsidairykite aplink – kiek daug specializuotų! Išmano, dirba, užsidirba, bet gyvenimo nemato, nesupranta, gėrėtis juo, jausti jo nemoka – nesimokė, nes tai nesusiję su specialybe… Man gaila tokių žmonių. Jie nugyvens gyvenimą kaip darbo mašinos.
Aušrius, 2013-05-05 20:22:34
Kažin kelintą kartą šioje svetainėje B. Burgis turi įrodinėti, kad išsilavinimas svarbiau nei specialybė? Nusiraminkit, vyrai. Pasaulyje yra tik kelios dešimtys Universitetų, kuriuose duodamas išsilavinimas, o specialybei neskiriama dėmesio. Tai yra garsiausi pasaulio Universitetai. Patenka į juos nedaugelis, bet nedaugeliui ir reikia. Visiems kitiems milijonams žmonių yra tūkstančiai vadinančių save Universitetais mokymo įstaigų. Ten kaip tik ir mokina “to, ko prireiks realiame gyvenime”. Ir labai gerai. Juk daugumai reikia tik specialybės!
Man patiko kartą girdėtas pasakymas:
– Į Prinstoną žmonės neateina tam, kad įsigytų specialybę. Čia ateina tam, kad išeitų iš čia garsiais politikais, finansininkais, valstybių vadovais.
Ar mums to Prinstono reikia? Nereikia. Todėl ir valdo mus tie, kam jo reikia.
Burgis, 2013-05-05 20:41:59
Hip..: Koks paskutinis skaitmuo, sudauginus grandinėlę skaičių…
Arvydas, 2013-05-05 22:18:00
Specializacija – visai nereiškia išsilavinimo siaurumo ar ribotumo.Tiesiog ,jei vienoje srityje žmogus turi GILIŲ ŽINIŲ ,tai atsiliepia ir visai jo pasaulėžiūrai,neleidžia plaukioti paviršiukais.Reikia stengtis nustatyti bendrą asmenybės polinkių kryptį-tą kryptį aš ir pavadinau specializacija.
Saulius, 2013-05-05 22:26:40
toks jau tas lakštingalos darbas, priversti visus čiulbėti.
Karolis, 2013-05-05 22:41:48
Dėl Roko paminėtų bendrinių dalykų universitetuose. Labai nuvilia, jog turi akylai rinktis, ką studijuosi ir pradėti tam ruoštis jau 10 klasėje, o galiausiai gaunasi taip, jog universitete pirmus 2 metus toliau studijuoji +- tuos pačius bendrinius dalykus ir kai kurių iš jų jau nebenorėjai net akyse matyti, tad turi švaistyti laiką, jog galėtum juos atsiskaityti ir tai užtrunka daugiau nei 10x ilgiau, nei bet koks kitas dalykas, kuris tau įdomus ir dėl kurio pasirinkai studijuoti būtent tai, ką pasirinkai, bet realiai nėra progos tuo pasidžiaugti.
Žinoma, bendrasis išsilavinimas yra svarbu, bet kodėl negalima būtų susiimti ir palikti jį mokyklai, o universitete palikti tik tai, kas reikalinga specializacijai, jog galėtum pilnai išnaudoti tuos kelerius mokymosi metus?
O dėl išsilavinimo, kaip bendro pasaulio suvokimo, o ne žinių.. Universitete taip pat per mažai skiriama tam dėmesio, nes tie patys “bendrojo išsilavinimo” dalykai atima per daug laiko, jog kažkuo norėtum dar papildomai domėtis. Tai labai demotyvuoja, susimąstai ar tau išvis vieta universitete, nes toks studijavimas nebeteikia džiaugsmo. Smagu, jei žmogus sugeba nuolatos domėtis tuo, kas jam įdomu ir padaryti tai, kas jam ne ypatingai įdomu, bet vis gi tokių ne per daugiausiai, o visiem kitiem tai galvos skausmas.
Arvydas R., 2013-05-05 23:58:54
Hmmm… O aš galiu pateikti pavyzdį iš praktikos: esu atsakingas už kelių dešimčių žmonių darbą, todėl nuolat tenka su savo darbuotojais susidurti ne tik darbo vietoje, tačiau ir jų namuose. Daugelių jų specialybės žinios bei darbo patirtis – daugiau mažiau vienodos. Tačiau, kaip jau spėjau susidaryti vaizdą, iš tiesų gerų specialistų namai būna tvarkingesni. Jei žmonės gerbia save, kartu gyvenančius žmones, plačiau žiūri į juos supantį pasaulį, tai jie gerbia ir savo darbą, jaučia atsakomybę už jį. Ir atvirkščiai – ne tokių gerų specialistų namai dažniausiai būna sujaukti ir prišnerkšti. Klientai jų darbu paprastai būna ne itin patenkinti – lieka neužbaigtų galų, nesutvarkytos darbo vietos ir pan.
Kitas pavyzdys.. Geri konkrečios srities specialistai ne visada sugeba įvertinti aplinką, papildomas aplinkybes ir pan. Pvz., geras statybininkas, atvykęs į Norvegiją iš Lietuvos, aiškina kaip reikėtų atlikti vieną ar kitą darbą. Teoriškai jis aiškina teisingai, tačiau praktiškai jis neatsižvelgia į konkrečios šalies geografines, klimatines ar reljefo sąvybes, todėl ir konstrukcinius mazgus siūlo parinkti tinkančius tik Lietuvos sąlygoms. Žinoma, tokių dalykų nemoko Lietuvos mokyklose/koledžuose/universietuose, tačiau juk yra ir elementari logika, supančio pasaulio suvokimas, sugebėjimas mąstyti, išlendant iš savo turimų žinių ribų, ir t. t.
Manau, jog gerą specialistą iš tiesų geru specialistu padaro ne vien tik įgytos specialybės žinios ar darbo patirtis. Tačiau sugebėjimas į save ir į pasaulį pavelgti platesiu kampu. Sugebėjimas nuolatos mokytis ir pažinti naujus dalykus. Pritaikyti juos tiek darbe, tiek kasdieniniame gyvenime.
Saulius, 2013-05-06 13:43:09
Arvydui R.: nepritarti pačiam būtų sunku, bet plačiau pasaulį apžvelgti padeda būtent savo srityje gerai informuoti žmonės ir daug jų, o ne vienas. Antraip tiesiog evangelistai-šarlatanai plauna smegenis žiopliukams. Nesuprantu kaip sentimentalaus vandenėlio šaltinėlis, kuris tuoj pat užsikemša kai į jį patenka kas nors šliogeriško, gaveliško, parulskiško ar sabaliauskaitiško, padeda į pasaulį pažvelgti platesniu kampu. Greičiau jis padeda pažvelgti į praėjusių laikų pasaulį, kuriame turėti daug wikipediškų informacijos šukių buvo vadinama madingu žodžiu – erudicija. Keista vesti žmones, kurie yra jaunesni už wikipediją, į praėjusius laikus.
Burgis, 2013-05-06 13:55:23
Sauliui: Va, dabar Jūs ir parodėte savo erudiciją… Išeikite į kiemą ir paklauskite, kas iš kaimynų skaitė „..ką nors šliogeriško, gaveliško, parulskiško ar sabaliauskaitiško…“ ir kas iš jų, pažiūrėkite atidžiai, yra laimingi, kas iš jų pritaria Jums, kad tai ir yra tikrieji vartai į pasaulį…
*
O paskui nuvažiuokite kur nors į Italiją, Gruziją ar Norvegiją ir pasimatuokite, kaip ten veikia „…kas nors šliogeriško, gaveliško, parulskiško ar sabaliauskaitiško…“. Taps aiškiau. Jau dabar aiškiau, nes Jūs sarkastiškai rašote apie „… sentimentalaus vandenėlio šaltinėlį…“, jo neįvardydamas, bet priskirdamas sau teisėjo vaidmenį.
Arvydas R., 2013-05-06 14:39:20
Sauliau, klaidinga, nereikalinga ar neteisinga informacija taip pat skatina dirbti smegenis. Moko mus neparasti budrumo, atsirinkti tai, kas iš tiesų reikalinga.. Jei protas visada gaus teisingą bei “suvirškintą” informaciją, tai kaip jis bus pasiruošęs veikti netipinėse situacijose? Kaip smegenys reaguos į stresą? Įkiriai bruks standartinius sprendimus nestandartiėse situacijose?
Manau, kad žmonės turi lavintis įvairiapusiškai – reikia maksimaliai išnaudoti abu smegenų pusrutulius. Tam reikėtų sukurti harmoniją – matematikos uždavinius “skiesti” literatūros pamokomis, inžinerinę mechaniką “pagardinti” žiupsneliu geografijos ar istorijos žinių. Smegenys, kaip ir raumenys, turi dirbti. Kitaip jos atrofuosis. O jei užkišime jas vienos rūšies informacija, tai ir gausime pusiau automatinę faktų mašną, tačiau ne harmoningą bei įvairialypę asmenybę..
Saulius, 2013-05-06 15:50:23
Burgiui: abejoju, kad žmonės turi galimybę rinktis jautrumo gyvenimui, laimės suvokimo, asmenybės sudėtingumo ir talentingumo lygį. Džiugu, kad Jūs esate patenkintas savuoju.
Dėl italijų, gruzijų ir norvegijų. Esu apstulbintas, kiek daug gyvenimo spektro nukerta “tikrąjį” gyvenimo kelią rodantys dendiški akiniai. Bijau, kad nusiėmus juos, italijos su norvegijomis nebe atrodytų tokios paprastos ir neįdomios.
Zaratrusta, 2013-05-06 18:35:53
EI?
Agnė, 2013-05-07 03:13:36
Aš mokyklą baigiau šiek tiek daugiau nei prieš dešimt metų. Ir ten buvo tokia kaip ir tradicija, kad dvyliktokai turėdavo parengti kokį nors spektaklį, ar etiudus, ar dar kokias nors poetines kompozicijas. Žodžiu, tai būdavo tokia kaip menų (kuriuos nelabai kas rinkdavosi, kaip egzaminus) įskaita. Kas nenorėdavo vaidinti, galėdavo piešti (spektaklio dekoracijos), dainuoti, groti ar parinkti muziką, rūpintis spektaklio apšvietimu ir pan. Žodžiu, visi turėdavo dalyvauti tame projekte, bet aišku, jei nenorėdavo, nebūtinai vaidinti ant scenos. Ir buvo viena dvyliktokų laida (metais vyresni, nei mes), kurie, tiesą sakant, susipykdavo ir vos nesusimušdavo, jei jiems reikėdavo suorganizuoti ar pravesti kokį nors renginį. Bet toje laidoje buvo keletas tikrai gerų “specialistų”, tokių “siauro” profilio, kaip čia juos vadina. Vienas – kiekvienais metais tarptautinėse chemijos olimpiadose užimdavo prizines vietas, kitas – buvo gerai pasikaustęs fizikoje, na ir žinoma keletas merginų su istorija ir biologija, jei neklystu.
Taigi, visa mokykla nekantriai laukė, kokį spektaklį ta besipešanti ir besipykstanti laida pristatys. Aš prisimenu, net kelių dvyliktokų klausiau, kas atliks pagrindinį vaidmenį. Ir man buvo atsakyta, kad tas “chemikas” (vardo jau nepamenu). Bet gi jis tikras moksliukas, rėkiau, tikras intravertas, galbūt dar ir mikčioja, juk taip niekada aš jo ir negirdėjau viešai šnekant, ir dar tokius nemadingus akinius nešioja. Ką jis apskritai supranta apie vaidybą? O čia pagrindinis vaidmuo! Nejau negalėjot parinkti, ko nors kito? Tylėk, man buvo atsakyta, jis vienintelis, kuris sugebės išmokti tekstą, nepraleidinės repeticijų ir galų gale nepasiųs visų velniop.
Vaidino jie Bernard-Marie Koltés ROBERTO ZUCCO. Ir tas vaikinukas tokį pagrindinį vaidmenį sukūrė, kad, prisimenu, sėdėjau pirmoje eilėje šalto prakaito išpilta, ir galvojau, kad tikrai talentingi žmonės sugeba išsviesti save iš sau patogios aplinkos ir to net neįtardami žavi aplinkinius, o paskui vėl grįžta į savo “siaurą” aplinką, kur jaučiasi patogiausiai, ir toliau užsiima širdžiai miela veikla. Ką ir padarė tas vaikinukas, puikiai išlaikęs visus egzaminus įstojo į chemijos mokslus (tikliai nežinau, ką jis mokėsi). Po poros metų buvau jį atsitiktinai sutikusi, juokėsi, kad daugiausia laboratorijoje pilsto iš mėgintuvėlio į mėgintuvėlį, sakė, kad iki išradimų jam dar toli, ir nė žodžiu, nei gestu neužsiminė, kad jam reikia gaišti laiką ruošiantis filosofijos ar anglų kalbos (pirmuosiuose kursuose unversitetuose dėstomi dalykai, nepriklausomai nuo studijuojamos profsijos) paskaitoms.
Neo25, 2013-05-07 10:52:01
Aušriau na ir suskėlei. Tokią didelę didelę nesąmonę. Daugiau nėra ką pridurti.
Saulius, 2013-05-07 12:00:13
kai tėvelių pinigėlių upeliukas nesenka ir nereikia sukti galvos kaip kurti savo šeimą, kodėl “nepabraidžiojus” basiems po lyrikų ir romantikų pasėtą pievą tikint, kad visiems garantuotas bilietas į wall street’us, london sičius ir kitas “silikonines lagūnas”. Eurozonoje jau artėja iki 20 mln tokių bebraidžiojančių.
Man kiekvieną dieną tenka bendrauti su išsilavinusiais ir kelias kalbas mokančiais, bet be jokios profesijos. Dažnas jų klausimas būna: “o kaip kitur yra, kad mums taip neišeina ?”. Kai prisiruošė išsiaiškinti, pasirodė, kad pirmiausia jų vietoje dirba profesionalai, o visa kita yra kaip papildomas antstatas. Įmonė jiems užsakinėja streso valdymo lekcijas ir treniruotes vieną po kitos, bet nesimato, kad tai padėtų. Tuo metu, kai “išsilavinusieji” valdo stresą, aš klausausi Yale kursų apie istoriją, muziką, politiką, ir Cousera nesvetima.
Aušrius, 2013-05-07 14:57:41
Neo25: Pagrįskit. Jei netingit.
Sauliau: štai jūs klausotės Yale kursų. Apie politiką, istoriją, muziką. Atkreipkit dėmesį – tai ir yra išsilavinimas. Tokiam žmogui ir turi kelti juoką tokie “specialybiniai” dalykai, kaip streso valdymo treningai. O dėl pinigėlių upeliuko iš tėvelių jūs prašovėt. Artimiausias pavyzdys – šios svetainės šeimininko B. Burgio biografija. Jūs galvojat, kad bilietas į silikonines lagūnas garantuotas turtingiems, o Burgis įrodė, kad išsilavinusiems. Būtent todėl aš jumis ir netikiu. Arba jūs tų Yale kursų neklausot, arba tie kursai ne jums.
Burgis, 2013-05-07 15:01:12
Aušriui: ačiū Jums, dar niekada nebuvau taip gražiai pagirtas!